Hidrologiniai stebėjimai Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste rodo, kad ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių vandenyje pradėjo mažėti. Žuvims ir kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, jo koncentracijai sumažėjus iki kritinio lygio, jie ima dusti.

Gegužės 23 d. ir 24 d. stebėjimai patvirtina, kad ištirpusio deguonies koncentracija sumažėjo iki vandens telkiniuose gyvenančioms mažoms žuvims pavojingai mažos koncentracijos (6,5 mg/L Juodkrantės stotyje ir 5,2 mg/L Klaipėdos uosto stotyje).

Vandens telkiniuose esant per dideliam gyvūnų, bakterijų ir augalų prieaugiui, deguonis  išnaudojamas greičiau nei įprasta. Žemiau pavaizduota diagrama atspindi žuvims reikalingos įprastines ištirpusio deguonies koncentracijas, išreikštas miligramais litrui vandens (šaltinis).

1 pav. Ištirpusio deguonies koncentracija (mg/L)

Aplinkos ministro įsakymo „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatos numato paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, vandens kokybės rodiklių ribinės vertes, reikalingas lašišiniams vandens telkiniams: ≥9,0 mg/L deguonies (minimali koncentracija 6,0 mg/L) ir karpiniams vandens telkiniams ≥7,0 mg/L deguonies (minimali koncentracija 4,0 mg/L).

Pastarosiomis dienomis vyravo ramūs ir šilti orai, oro temperatūra kilo iki 23 ˚C, todėl šilo ir Kuršių marių vanduo. Ties Juodkrante, vandens temperatūra pakilo iki 18,7 ˚C, Klaipėdos sąsiauryje – iki 17,9 ˚C. Esant tokioms hidrometeorologinėms sąlygoms, mažėja deguonies tirpumas vandenyje.

Kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos pavasarinio fitoplanktono (vienaląsčių dumblių) dauginimuisi, šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo. Ištirpusio deguonies Kuršių mariose, staiga sušilus orams, sumažėja kasmet.