Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas mini 45-metį

Kamanų botaninio draustinio pagrindu Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas 1979 m. birželio 29 d., siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinę ir mišrių miškų ekosistemą su jai būdinga augalija ir gyvūnija.

Rezervato paskirtis – išsaugoti Kamanų pelkę, kuri yra Šiaurės Lietuvos didžiausias pelkinis kompleksas su salomis ir pusiasaliais, pelkių akimis ir ežerokšniais, aplink esantį mišką, taip pat būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją.

Kamanų rezervato aukštapelkės didžiausius plotus užima kupstuoti pelkiniai pušynai su neaukštomis pušimis, gailių, viržių, tekšių sąžalynais. Plynėse samanų dangą formuoja kiminai. Čia retame krūmokšnių ir žolių arde vyrauja spanguolės, viržiai, švyliai.

Įdomios aukštapelkių praplaišų būdingiausios bendrijos − baltieji saidrynai, kuriose vyraujantys žoliniai augalai yra baltosios saidros ir ilgalapės saulašarės. Aukštapelkėje aptinkamos ir retos mažalapės saulašarės, tarpinio tipo pelkėse – sparčiai nykstančios pelkinės laksvos, pievutėse – šalmuotosios gegužraibės ir kt. Pelkę supa miškai, kuriuos sudaro įvairūs spygliuočių ir lapuočių, bet dažniausiai mišrūs medynai.

Vabzdžių pasauliui rezervate atstovauja retos drugių rūšys, tokios kaip globaliai saugomas didysis auksinukas, baltamargė šaškytė, auksuotoji šaškytė, juodasis apolonas, machaonas.

Didelė ir spalvinga Kamanose sutinkamų paukščių rūšių įvairovė. Per migracijas čia apsistoja būreliai pilkųjų žąsų. Ežere ir pelkės plynėse ilsisi pulkai migruojančių želmeninių ir baltakakčių žąsų. Gausu pilkųjų gervių. Perėjimo metu aukštapelkėje galima išvysti retuosius dirvinius sėjikus, kuriems Kamanos liko viena iš nedaugelio perimviečių šalyje. Rezervate gana paplitę tetervinai, tikučiai, griežlės. Miškuose peri juodieji gandrai, žvirblinės pelėdos, ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai.

Puikų prieglobstį rezervate randa ir daugelis žinduolių. Taurieji elniai ir briedžiai yra vieni iš būdingiausių Kamanų gyventojų. Čia taip pat veisiasi kitur Lietuvoje retai beaptinkami baltieji kiškiai, nuolat gyvena 1–2 vilkų šeimos, sutinkamos lūšys.

Be Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialisto rezervate lankytis draudžiama.

Parengta pagal VST

Rekomenduojami video