Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kartu su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus bei Ventės rago ornitologais vykdė jūrinių erelių stebėseną pamaryje. Kasmet Nemuno deltoje ir aplinkiniuose miškuose kontroliuojama kelios dešimtys jūrinių erelių porų.

Tęsdami buvusio ilgamečio Nemuno deltos regioninio parko specialisto šviesios atminties Romo Mečionio pradėtus darbus, ornitologai kasmet vykdo šių paukščių lizdaviečių patikrą, ieško naujų lizdų, įvertina šių paukščių perėjimo sėkmingumą, kylančias grėsmes.

Jūrinių erelių jaunikliai išmatuojami, apžieduojami, įvertinama jų būklė, analizuojamas lizduose aptiktas erelių grobis ar jo liekanos, surenkami įvairūs lizdaviečių parametrai, naujų lizdų informacija suvedama į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).

Apibendrinus rezultatus galima pasakyti, kad šiais metais stebėtos 39 erelių poros, iš kurių mažiau nei pusė (46 proc.) perėjo sėkmingai. Perėjusioms poroms teko po 1,7 išauginto jauniklio, o tai atitinka daugiametį vidurkį.

Pasak ekspertų, mažas perėjimo sėkmingumas gali būti susijęs su perinčių erelių porų tankumu. Ilgamečių tyrimų duomenimis, vidutinis atstumas tarp artimiausių kaimyninių porų lizdų pamaryje sumažėjo tris kartus, lokali populiacija vis dar gausėja.

Ekologams su talkininkų pagalba pamaryje pavyko apžieduoti 12 šių paukščių jauniklių. Metams dar nesibaigus jau surasta net 12 naujų lizdų!

Kažkada šie didingi paukščiai buvo laikyti išnykusiais mūsų šalyje, o dabar vėl sklando virš vandens telkinių, gaudo žuvį, augina jauniklius.

Jūrinis erelis labai stambus ir vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis – beveik 2 m. Paprastieji jūriniai ereliai gyvena iki 20 metų.

Paprastasis jūrinis erelis yra saugomas. Šie didingi paukščiai aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias.

Parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informaciją