Lietuvos geologijos tarnyba atliko didžiųjų mūsų šalies molio klodų tyrimus. Tikslios žinios apie molio storymių erdvinę padėtį žemės gelmėse ir molio savybes labai svarbios daugeliu aspektų. Molis – tai ne tik mineraliniai ištekliai. Po molio vandensparomis slūgsantys požeminio vandens sluoksniai gerai apsaugoti nuo taršos iš paviršiaus, todėl saugesni nei kiti geriamo vandens šaltiniai.

Molio storymės gali būti erdvėmis požeminėms saugykloms ir talpykloms įrengti. Be to, jų padėtis gali labai įtakoti geofizinių tyrimų duomenų kokybę ir duomenų interpretaciją, geoterminės energijos gavybą.

Buvo atlikti triaso bei kambro sistemos molingų uolienų storymių tyrimai. Apatinio triaso uolienos paplitusios vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Pietvakarių Lietuvoje jų storis didžiausias ir siekia per 200 metrų, slūgso 250–350 metrų gylyje. Didžiausią, apatinę, triaso pjūvio dalį sudaro molis. Molis tankus, sudarytas iš montmorilonito ir hidrožėručio mineralų. Triaso molis yra eksploatuojamas Šaltiškių molio karjere Akmenės rajone ir naudojamas cemento gamybai.

Apatinio kambro molio vientisa storymė sudaro seniausią apatinio kambro dalį – Baltijos seriją. Ji apie 80–100 metrų storio klodu paplitusi Rytinėje Lietuvoje ir slūgso 300–500 ir daugiau metrų gylyje. Molis tankus, sudarytas iš hidrožėručio, kaolinito ir chlorito mineralų.

Minėtus tyrimus Lietuvos geologijos tarnyba atliko vykdydama Valstybinių geologinių tyrimų 2021–2025 m. veiksmų planą „Klimato kaita ir geologinė aplinka“.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija