Vištytis apdovanotas įspūdingu kraštovaizdžiu – čia tyvuliuoja ežeras, stovi piliakalniai. O visai neseniai Vištytyje prikeltas naujam gyvenimui beveik šimtametis vėjo malūnas. Po rekonstrukcijos duris lankytojams jis atvers artimiausiu metu, kai tik netrukdys karantinas. Taip bus žengtas dar vienas žingsnis pasitinkant šio miestelio jubiliejų.
Laukia įkurtuvių
Malūno panaudojimu besirūpinanti Vištyčio regioninio parko lankytojų centro kultūrologė Rimutė Gagienė sakė, kad malūne įrengti siauri laipteliai, todėl didelio skaičiaus lankytojų vienu metu priimti negalės. Tam, kad būtų galima pilnai naudotis malūnu, dar turi gauti Vilkaviškio rajono savivaldybės, kuriai jis priklauso, leidimą.
R.Gagienė teigė, kad malūnas tarsi muziejus, kuriame išlikusi sena technologinė įranga. Pats malūnas – miestelio istorijos dalis, todėl darbuotojai planuoja įsigyti multimedijos įrenginių, dėka kurių galės papasakoti žmonėms visą malūno istoriją, jo raidą. Tarpukariu Vištyčio krašte stovėjo net trys malūnai, bet malūnininko Jono Kanapkos – išskirtinis. Vietiniai ūkininkai čia veždavo sumalti savo išaugintus grūdus.
Veiklos atgijusiame malūne netrūks. Kultūrologė teigia, kad malūno vieta yra apipinta visokiais mistiniais dalykais – pasakojimais, legendomis. Ji kelia net savotišką baimę. Todėl vaikams bus leidžiama kurti legendas, piešti, kad jiems būtų įdomu.
„Bandysime pažvelgti pro visus malūno langus. Vienas jų nukreiptas į Vištyčio miestelį, todėl pravėrę šį langą pasakosime miestelio istoriją. Kitoje pusėje, kaip kokiame apžvalgos bokšte, pro langą atsiveria Vištyčio ežero vaizdas, tai kalbėsime apie jį ir kitus netoli tyvuliuojančius ežeriukus. Trečias langas nukreiptas į labai liūdna istorija pasižymintį kalną – Vištyčio žydų žudynių vietą, kurioje buvo sušaudyti apie 200 žydų. Malūnininkas kaip tik tuo metu buvo savo malūne, matė šią didelę tragediją. Tai malūnas, sugėręs daug skausmo“, – praeities detalėmis bei veiklos kryptimis malūne dalijosi R.Gagienė.
Vietiniai susibūrę į folkloro ansamblį „Šilojai“ (vadovė Aldona Krapavickienė) stebina suvalkietiškų tautinių rūbų puošnumu ir atliekamų dainų skambesiu.
Prireikė nemažai metų
Vištyčio regioninio parko direkcija šiuo malūnu susidomėjo maždaug prieš 20 metų, kai jis dar nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Iš pradžių surinko istorinę medžiagą apie malūną. Malūno savininko J.Kanapkos marti Janina Kanapkienė pasidalino vertingomis nuotraukomis, kuriose įamžintas malūnas su originaliais sparnais.
Net ir būdamas saugomų kultūros paveldo objektų registre, Vištyčio malūnas keliavo iš vienų savininkų rankų į kitas ir vis labiau nyko. Kai malūnas beveik pradėjo griūti, buvo susigriebta jį gelbėti.
„Saugomų teritorijų tarnyba gavo finansavimą iš struktūrinių fondų. Tai buvo pagrindinis „variklis“, kuris pasiėmė pačią didžiausią darbų dalį – paruošė projektą ir viską tvarkė. Tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybė surado rėmėją, kuris nupirko malūną iš buvusių savininkų. Mūsų direkcijai teko pasirūpinti malūno priežiūra ir panaudojimu“, – džiaugėsi R.Gagienė.
Jos teigimu, nors malūnas grūdų jau nemals ir malūno sparnai nuolat nesisuks, kaip anksčiau, jis išliks unikalia kraštovaizdžio puošmena.
Kaimo kapelos „Vištytis“ (vadovas Valdas Juodišius) atlikėjai visada geros nuotaikos.
Artinasi jubiliejus
Vištyčio miestelio seniūno Bronislavo Politos teigimu, atgijęs malūnas yra didžiulis įvykis miesteliui – Vištyčio regioninis parkas turės objektą, kuriuo bus galima didžiuotis ir parodyti lankytojams. Juolab kad šią vasarą Vištytis – vienas seniausių Vilkaviškio rajono miestelių – švenčia 450 metų jubiliejų.
Nors karantinas gali koreguoti planus, jie jaučia pareigą žmones jau dabar įtraukti į visokius renginius. Kol nėra galimybių tiesiogiai susitikti su lankytojais ir savo krašto gyventojais, Vištyčio regioninio parko lankytojų centro darbuotojai sugalvoja internetinių žaidimų tinklapyje ir feisbuko paskyrose. Neseniai žmonės sprendė kryžiažodį, skirtą Vištyčio miestelio 450 metų jubiliejui.
Kol suaugusieji sprendė jubiliejinį kryžiažodį, vaikai piešė, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir savo darbus siuntė regioninio parko direkcijai. Kito konkurso paraginti vaikai piešė ir kūrė legendas, padavimus, kaip atrodė Vištyčio viščiukas, sucypsėjęs ir atspėjęs Vištyčio ežero vardą.
Vaizdingos Vištyčio apylinkės traukia žygeivius.
Vis daugiau žmonių vaikščioja Vištyčio regioninio parko pažintiniais takais. Parko direkcija siūlo dalyvauti nuotraukų konkurse „Mano šeima Šilelio pažintiniame take“. Įsitraukti gali tiek vietos gyventojai, tiek svečiai: jiems tereikia su fotoaparatu ar išmaniuoju telefonu rankose keliauti 3 km ilgio Šilelio pažintiniu taku ir įsiamžinti su savo šeimos nariais. Vasarą nuotraukos suguls į ekspoziciją.
Artėjant jubiliejui, Vištyčio žmonės yra suplanavę daug staigmenų. Vieną jų tikrai įgyvendins, net jeigu tęsis karantinas. Rugpjūčio 2 dieną skulptūrų parką papildys dar viena medžio skulptūra, skirta Vištyčio 450 metų jubiliejui. Ją iš ąžuolo kuria alvitietis medžio drožėjas Raimondas Blažaitis.
Vilionių netrūksta
Vištyčio seniūnas B.Polita sakė, kad jau tiek daug padaryta ir sumanyta, todėl šventei neįvykus, ne jam vienam dėl to būtų labai gaila. Juk į kasmetę Vištyčio miestelio šventę bei kartu švenčiamus atlaidus susirenka keli tūkstančiai dalyvių, o šiemet – jubiliejus!
Be to, per pastaruosius porą metų Vištytyje daug nuveikta: sutvarkyta aplinka, nutiestos naujos tvoros, išasfaltuotas kelias, prikelta nemažai istorijos paminklų.
Gyventojai sako, kad Vištytyje tikrai yra ką pamatyti, todėl verta pasižvalgyti po miestelį. Jo pakraštyje nutiestas modernus pėsčiųjų ir dviračių takas palei ežerą. Žmonėms jis labai patinka, nes iš čia atsiveria nuostabūs ežero vaizdai. Gyventojai ne tik išeina pasivaikščioti, pralekia dviračiu, bet ir prisėdę ant suoliukų knygą paskaito, nes prie tako yra įrengta spintelė-bibliotekėlė.
20 metų fiksuojantis gamtos grožį Vištyčio klebonas Kęstutis Sprangauskas regioninio parko lankytojų centre šį pavasarį surengė savo fotografijų parodą.
B.Polita neslepia, kad šis 400 m ilgio bei 2,5 m pločio takas Vištyčio ežero pakrante – dešimtmetį puoselėta jo svajonė. Nors prieš jį įrengiant būta visokiausių abejonių, dabar tai itin poilsiautojų mėgstama vieta. Net vakarais jauku, nes takas apšviestas.
Ne tik seniūnija, bet ir patys gyventojai prisideda prie tako puošybos. Jauna šeima padovanojo knygynėlį-bibliotekėlę, kiti prie storo gluosnio pastatė dviratį ir jį papuošė žydinčiomis gėlėmis. Tokios smulkmenos tampa traukos centru – prie jų fotografuojasi šeimos, jaunimas. Naujas takas paežerėje Vištyčio gyventojus įpareigojo pasitempti. Jie patys neraginami atnaujino savo sodybų tvoras – vietoj spygliuotų įsirengė šiuolaikiškas. Vištyčio mokytojos per žiemą pridaigino pelargonijų ir papuošė tiltelį, seniūnija nupirko lovelių gėlėms, o mokyklos stalius sumeistravo laikiklių.
Vištytyje veikia dvi visuomeninės poilsiavietės: viena prie malūno, netoli ežero, o antroji – prie valčių prieplaukos. Lankytojų patogumui jose pastatyti šeši komplektai lauko baldų. Prie abiejų poilsiaviečių įrengtos dvi paplūdimio tinklinio aikštelės, įtempti tinklai. Atvykstantiems belieka pasirūpinti kamuoliu.
Artėjant miestelio jubiliejui, nauja asfalto danga pasipuošė pagrindinė Taikos gatvė: nebeliko duobių, buvo atnaujintas šaligatvis, o sunkius betoninius elektros stulpus miestelyje pakeitė lengvesni metaliniai šviestuvai.
Poilsiavietė prie valčių prieplaukos tapo populiaria Joninių šventės vieta. Čia be tradicinio, įspūdingo dydžio laužo žmonių patogumui dar įrengti ir modernūs pakopiniai suolai, kurių vis daugėja. Vasaros sezonui paruoštos ir persirengimo kabinos, vaikų žaidimo aikštelės su sūpynėmis, tarp medžių pakabinti hamakai.
Prie asfaltuoto tako pastatė jau ketvirtą ženklą „Jus sveikina Vištytis“ atvykstantiems bei „Iki pasimatymo Vištytyje“ – išvykstantiems. Seniūnas džiaugėsi, kad beveik neliko žvyrkelių. Paskutinis, einantis iš Vištyčio į Virbalį per Pajevonį, jau išasfaltuotas. Todėl vaizdingu maršrutu nuo Vištyčio iki Pajevonio, aplankant Dabravolės piliakalnį, Drausgirio ir Kilininkų kraštovaizdžio draustinius, galima keliauti ir dviračiais.
Į Kaupiškių piliakalnį bus galima lengviau įkopti, nes Vištyčio seniūnija įrengė laiptus. Kai geras oras, nuo šio piliakalnio matyti Rusija ir net Kudirkos Naumiesčio bažnyčia. Pasivaikščioti kviečiama ir žinomo šio krašto knygnešio Petro Kriaučiūno tėviškėje, Girėnuose. Čia sutvarkyta sodyba, pasodinta ąžuolų, pastatyti suoliukai, atnaujintas senasis šulinys, įrengtas informacinis stendas bei informacinė rodyklė prie kelio, kad lankytojai greitai ją surastų.
Virsta vasarviete
Miestelyje yra ir daugiau gerų pokyčių. Žmonės džiaugiasi, kad naują šeimininką turi aptriušusi pirtis. Neliks griuvėsių, bus sutvarkyta ir aplinka. Seniūnui malonu matyti ir daugiau senų, jau renovuotų, apšiltintų, naujais stogais uždengtų tvarkingų namukų. Pačiame Vištytyje poilsiautojų laukia ir trys naujos kaimo turizmo sodybos.
Seniūnijos bei regioninio parko planuose – įrengti Basakojų taką. Keli metrai skirtingų akmenėlių, kankorėžių ruožas iš ežero išlipusiųjų kojų padams pamiklinti. Ateityje Vištyčio pakrantėje galbūt atsiras ir natūralus Pelkių takas. Juo eidamas žmogus matytų ežerą, krūmus, klausytųsi paukščiukų čiulbėjimo.
Buvusio Vištyčio mokyklos mokinio, o dabar mecenato Donato Kazlausko iniciatyva miestelyje planuojama įkurti 60 vietų Vištyčio senjorų namus. Vilkaviškio rajono savivaldybė šiai idėjai perleido buvusias ligoninės patalpas Dariaus ir Girėno gatvėje. Jau ruošiamas šių namų projektas, rudenį prasidės jų statybos (jeigu nekils nesklandumų).
Tai ne vienintelė kraštiečio D.Kazlausko pagalba savo miestelio žmonėms. Jis dovanojo ir įrengė modernią krepšinio aikštelę su moderniais stogais, patogia danga. Šis rėmėjas nupirko ir Vištyčio gaisrininkų komandai padovanojo naują specialų automobilį bei suremontavo Vištyčio priešgaisrinės dalies patalpas.
„Jauni žmonės, daugiausia emigrantai, perka vieną kitą namą Vištytyje ir netoliese, moderniai juos renovuoja. Man paklausus, ar grįš ir gyvens pas mus, neslepia – atvažiuos tik poilsiauti“, – apie tendencijas pasakojo seniūnas.
Todėl, jo teigimu, Vištytis atgyja tik vasarą. Jau ir dabar miestelio kiemai pilni mašinų. Tačiau nuolatinių gyventojų nedaugėja, jaunos šeimos išvažiuoja, todėl net Vištyčio mokykla veikia kaip kitos mokyklos skyrius.