Dar šių metų pradžioje Utenos regionas tapo pirmuoju regionu šalyje, patvirtinusiu 2022–2030 m. regiono plėtros planą. Per šį laikotarpį visam Utenos kraštui planuojama skirti kiek daugiau nei 137,5 mln. eurų ES investicijų. Su savivaldybių prisidėjimu ši suma turėtų išaugti net iki 160 mln. eurų.
Pirmieji Lietuvoje
Utenos regiono plėtros planas skirtas įgyvendinti regionui priklausančių Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų ir Visagino savivaldybių vystymosi tikslus: skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp Utenos bei kitų regionų ir šių skirtumų tarp regiono savivaldybių mažinimą, skatinti savivaldybių bendradarbiavimą, siekiant padidinti funkcinių zonų vystymo ir viešųjų paslaugų teikimo organizavimo efektyvumą ir kt.
Kaip pasakojo šio regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas, šiuo metu jau suplanuota projektų už maždaug trečdalį visų numatytų regiono plėtrai skirtų lėšų. Projektai numatomi švietimo, socialinių paslaugų, atliekų tvarkymo ir kai kuriose kitose srityse. Pavyzdžiui, itin reikšmingi pokyčiai planuojami atliekų tvarkymo srityje. Čia visame regione už ES investicijas ketinama plėsti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklą, investuoti į sąvartyno naujos sekcijos įrengimą bei sukurti maisto atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad ES investicijos į atliekų tvarkymą gali viršyti 13 mln. eurų.
„Mes pirmieji Lietuvoje Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikėme konkrečią paraišką, skirtą Utenoje įrengti socialinius būstus. Dabar ji kaip tik ir vertinama. Jei sulauksime palankaus verdikto, tikimės dar šių metų pabaigoje pasirašyti rangos darbų sutartį“, – kalbėjo N.Čepauskas.
Anot jo, visi regione numatyti projektai – vienodai svarbūs, nepriklausomai nuo jų vertės. Kaip pavyzdį Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius pateikė visoje šalyje žinomą etnokosmologijos muziejų.
„Jis – mūsų krašto pasididžiavimas. Tai visai Lietuvai svarbus objektas. Bet į jį niekas nevažiuos, jei netvarkysime ugdymo įstaigų ir vaikai neturės, kur mokytis. Dėl to mums svarbūs visi ES investiciniai projektai, kurie padeda kraštui augti, tobulėti, gražėti“, – mintimis dalijosi N.Čepauskas.
Dvi funkcinės zonos
Nemažai dėmesio ir lėšų 2022–2030 m. regiono plėtros plane bus skiriama Utenos miesto tvarios plėtros strategijai įgyvendinti. Strategijoje didžiausias dėmesys atiteks švietimo paslaugų prieinamumo gerinimui, viešųjų erdvių vystymui bei investicijų į Utenos rajoną pritraukimui. Tiesa, kaip paaiškino Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas, kol kas ši strategija dar tik kuriama. Ją planuojama patvirtinti kitų metų pavasarį.
Kaip ir kituose regionuose, taip ir Utenos, didžiausios ES investicijos numatytos Funkcinės zonos kūrimui. Tiesa, Utenos regionas yra unikalus tuo, kad 2022–2030 m. laikotarpiu jame numatoma įkurti ne vieną, kaip kitur, o net dvi funkcines zonas.
„Galima sakyti, kad tokį sprendimą lėmė istorinės aplinkybės. Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybės tarpusavyje bendradarbiauja jau nuo tų laikų, kai buvo pradėti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai. Jos sutarė ir toliau bendradarbiauti bei kurti atskirą funkcinę zoną. Tuo tarpu Utenos, Anykščių ir Molėtų savivaldybės kurs savąją“, – paaiškino N.Čepauskas.
Visagino rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė dviejų funkcinių zonų kūrimą aiškino ne tik istoriniais motyvais, bet ir paprasčiausiais geografiniais sumetimais. Specialistės teigimu, Visagino, Ignalinos ir Zarasų savivaldybės yra arti viena kitos, jų gyventojai nuolat vyksta vieni pas kitus, naudojasi gretimuose miestuose teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu kitos trys regiono savivaldybės yra daug toliau ir jas pasiekti būna ne visada taip lengva. Pavyzdžiui, Visaginą nuo Utenos skiria maždaug 70 km, o nuo Anykščių – daugiau nei 100 km.
„Tokie atstumai kartais kelia tam tikrų keblumų, todėl ir vientisa funkcinė zona, neaišku, ar pasiteisintų. Pavyzdžiui, iš ES skiriamų regioninės plėtros programos lėšų mes norėtume Visagine sukurti vaikams skirtą gamtos mokslų STEAM centrą. Toks jau yra Utenoje, bet ten nuolat vežti mūsų mokinius yra per toli. Dėl to ir planuojame jį įkurti pas save“, – vieną iš sumanymų atskleidė V.Abaravičienė.
Keturios kryptys
Utenos, Anykščių ir Molėtų savivaldybių funkcinė zona dar tik pradinėje kūrimosi stadijoje, tad dar neaiškūs nei prioritetai, nei pagrindiniai tikslai ar siekiai. Tuo tarpu Visagino, Ignalinos ir Zarasų funkcinės zonos kūrimas jau gerokai pažengęs į priekį. Šių savivaldybių merai bendradarbiavimo sutartį pasirašė dar 2021 m. lapkričio mėnesį. Pačiai funkcinei zonai suteiktas ir skambus pavadinimas – VIZA, atspindintis pirmąsias trijų savivaldybių raides.
„Mes norime bendradarbiauti keturiose srityse. Visų pirma, visi kartu stengsimės į savivaldybes pritraukti kuo daugiau investicijų bei gerinti investicinę aplinką. Taip pat vystysime bendrą turizmo rinkodarą, ieškosime bendrų turizmo sąlyčio taškų. Be abejo, per funkcinės zonos projektus stengsimės gerinti įvairių paslaugų kokybę bei užtikrinti dar didesnį jų pasiekiamumą vietos gyventojams. Čia kalba sukasi apie socialines, švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas. Norime padidinti ir regiono pasiekiamumą, tad bandysime koreguoti visuomeninio transporto sistemą, sukurdami daugiau naujų maršrutų“, – vardijo V.Abaravičienė.
Dėmesys verslui
VIZA funkcinėje zonoje nemažas dėmesys bus skiriamas investicijoms į pramonę. Pavyzdžiui, Visagino savivaldybėje įvairiais būdais bus stengiamasi išnaudoti buvusios atominės elektrinės teritoriją ir infrastruktūrą.
„Kai elektrinė galutinai bus demontuota, šalimais planuojame įkurti laisvąją ekonominę zoną arba pramonės parką. Tai padaryti mums turėtų būti šiek tiek paprasčiau, nei kitoms savivaldybėms, kurioms neretai savo investiciniuose žemės sklypuose tenka sukurti visą reikiamą infrastruktūrą. Pas mus ji jau yra. Po atominės elektrinės uždarymo užmiestyje liko nemažai nenaudojamų ir apleistų teritorijų. Būtent jas ir stengsimės išnaudoti bei pritaikyti galimiems investuotojams“, – planus vardijo Visagino rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja.
Kaip ir kituose regionuose, taip ir Utenos, didžiausios ES investicijos numatytos Funkcinės zonos kūrimui. Tiesa, Utenos regionas yra unikalus tuo, kad 2022-2030 m. laikotarpyje jame numatoma įkurti ne vieną, kaip kitur, o net dvi funkcines zonas.
Ji taip pat atskleidė, kad VIZA funkcinėje zonoje bus siekiama sukurti tam tikras verslo skatinimo priemones, kurios dar labiau prisidėtų prie potencialių investuotojų pritraukimo. Šiuo metu atskirose savivaldybėse tam tikros verslo skatinimo priemonės jau veikia, tačiau norima jas suvienodinti visoje funkcinėje zonoje.
„Galvojame tam tikrus objektus transformuoti į bendradarbystės erdves. Visagine norėtume įkurti verslo paslaugų centrą. Mieste dėl daugiaaukščių namų gausos trūksta vietų smulkiesiems verslams, tad verslo centras padėtų bent iš dalies išspręsti šias problemas. Svarstome ir apie dar vieno verslo centro po atviru dangumi sukūrimą. Jis būtų šiuolaikiškas, su moderniais paviljonais. Šio objekto pagrindinis tikslas būtų pritraukti vyresnio amžiaus žmones ar vienišus tėvus, kurie neranda darbo gamyklose ar prekybos centruose, tačiau yra pakankamai kūrybiški ir kuo nors prekiaudami ar teikdami tam tikras paslaugas galėtų kažkuo verstis“, – svarstė V.Abaravičienė.
Vilios turistus
Utenos regionas – pats ežeringiausias Lietuvos regionas, kuriame yra gerokai daugiau nei trečdalis visų Lietuvos ežerų. Skaičiuojama, kad šių vandens telkinių čia teliuškuoja net 1 002. Palyginti, visoje Lietuvoje yra 2 756 ežerai. Ežeringos vietos į Utenos regioną kasmet privilioja tūkstančius turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. Visgi ir be ežerų Utenos regionas turi kuo pasigirti. Medžių lajų takas ar siauruko muziejus Anykščiuose, Molėtų observatorija, Visagino atominės elektrinės teritorija – tai tik kelios turistų itin mėgstamos vietos šiame regione.
Pasinaudojus ES investicijomis, 2022–2030 m. laikotarpiu numatoma dar daugiau dėmesio skirti turistiniams objektams. Kaip pasakojo Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ema Abramovaitė-Juškienė, regione labai trūksta išplėtotų poilsio zonų, vietų kempingams, gamtos apsuptyje esančių pavėsinių ar suoliukų, tad tikimasi, kad į visa tai bus ir atsižvelgta, už ES investicijas vystant turizmo sektorių.
„Visame Utenos regione Anykščiai tikriausiai yra labiausiai lankomi turistų. Šiemet sumažėjo atvykėlių srautai iš Latvijos, tačiau išaugo lenkų, anglų, airių ar net amerikiečių skaičiai. Pastaruoju metu užmezgėme bendradarbiavimą su estais, tad lauksime turistų ir iš šios šalies. Jei turizmo verslo sektoriuje nori būti įdomus, privalai nuolat kažkuo stebinti, atsinaujinti, siūlyti naujus maršrutus, kurti patrauklius objektus, neatsilikti nuo inovacijų. Į visa tai atsižvelgsime 2022–2030 m. ES investiciniu laikotarpiu“, – kalbėjo E.Abramovaitė-Juškienė.
Visame Utenos regione bus kuriami žygių takai, o turistiniai maršrutai ir objektai bus rengiami taip, kad jais galėtų naudotis ir įvairias negalias turintys žmonės. Atskiros regiono savivaldybės taip pat galvoja apie tik savo savivaldybėse būsimus turistinius objektus. Pavyzdžiui, Visaginas, pasinaudodamas ES investicijomis, orientuosis į nišinį turizmą ir galutinai demontavus atominę elektrinę jos vietoje kurs energijos centrą, kuriame turistai galės surasti visą norimą informaciją apie branduolinę energiją.
Tuo tarpu Ignalina stengsis orientuotis į žiemos sportą ir didžiąją dalį turizmui skirtų ES investicijų nukreips į žiemos sporto centro infrastruktūros tobulinimą. Zarasuose bus kuriamas laisvalaikio daugiafunkcis centras, kuriuo galės naudotis tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai.
„Planuodami, kur panaudoti ES investicijas, mes stengiamės vieni kitų funkcijų nedubliuoti. Kol kas sutarti pavyksta visai gerai. Norime vystyti žiedinę ekonomiką, pagal kurią visų regiono savivaldybių gyventojai vyktų vieni pas kitus ir naudotųsi kituose rajonuose teikiamomis paslaugomis“, – kalbėjo V.Abaravičienė.
Padeda atsikratyti sovietinio šleifo
Visi kalbinti pašnekovai itin džiaugėsi ES investicijomis, kurios, anot jų, padeda augti regionui bei neatsilikti nuo didžiųjų šalies miestų. Utenos rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos narė, Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkė Aistė Bernotienė labiausiai džiaugėsi tuo, kad ES investicijos ne tik keičia aplinką, bet ir padeda kurti naujas darbo vietas, kurių, anot jos, vietos gyventojams labai reikia.
„Mūsų krašte yra daug aktyvių nevyriausybinių organizacijų, kurios naudojasi ES investicijomis. Apskritai, manau, kad visų įgyvendinamų projektų sėkmė priklauso būtent nuo žmonių įsitraukimo ir aktyvumo. O mūsų regione gyventojai tikrai aktyvūs“, – kalbėjo A.Bernotienė.
Jai antrino ir N.Čepauskas, kurio teigimu, geriausiai ES investicijų naudą atspindi skirtingais metais darytos tų pačių vietovių nuotraukos.
„Iki 2030-ųjų mūsų regionas dar labiau pasikeis. Didžioji dalis numatytų ES investicinių projektų bus matomi visiems žmonėms. Gal tik vandentvarkos priemonėje numatyti vamzdžių klojimai nebus matomi plika akimi, bet ir jų naudą gyventojai tikrai pajus. Juk dėl to dalis žmonių turės galimybę prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų“, – džiaugėsi N.Čepauskas.
V.Abaravičienės teigimu, neretai savivaldybėms didelis iššūkis būna vien prisidėjimas prie ES projektų, tad jos pačios tikrai nepajėgtų vien savo biudžeto lėšomis nieko panašaus įgyvendinti. Ji juokavo, kad savivaldybių tarybų nariai jau net nelabai įsivaizduoja, kad kurie nors projektai apskritai galėtų būti įgyvendinami be ES investicijų.
„Gimiau, augau ir gyvenu Anykščiuose. Mačiau, kaip šis ir aplinkiniai miestai augo, bandė atsikratyti sovietinio šleifo. Dėl ES investicijų tarsi feniksas iš pelenų pakilo visa Lietuva. Kuo toliau, tuo labiau mes tampame vakarietiška tauta. Mes esame atviri, nebijome eksperimentuoti, kurti kažką naujo, išsiskirti iš kitų. ES investicijos padėjo Lietuvai tapti įdomiu ir spalvotu kraštu“, – džiaugėsi E.Abramovaitė-Juškienė.
ES investicijos visai Lietuvai
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominei ir socialinei gerovei augti bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.
Tiesiogiai regionams skiriama beveik 1,8 mlrd. eurų.
Straipsniai finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.