Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Telšių regionas orientuojasi į turizmo ir verslo plėtrą

„Smagu matyti, kaip keičiasi Telšių miestas ir visas regionas. Mūsų kraštas dėl Europos Sąjungos (ES) investicijų pradeda klestėti“, – džiaugiasi VšĮ Telšių jaunimo centro vadovė Saulena Pilitauskaitė. Akivaizdu, kad artimoje ateityje šio regiono gyventojai turės dar daugiau galimybių džiaugtis, mat 2022–2030 m. Telšių regioninės plėtros programos įgyvendinimui numatyta beveik 95 mln. eurų.

Suplanuota daugiau nei trečdalis lėšų

Anot Telšių regiono plėtros tarybos administracijos direktorės Julijanos Gnadl, Telšių regionas yra vienas iš intensyviausiai Lietuvoje vykdančių regioninių pažangos priemonių planavimo darbus. Šiuo metu regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti jau suplanuota 33,2 mln. eurų ES investicijų. O tai yra maždaug 35 proc. visam Telšių regionui 2022–2030 m. numatytų ES investicijų.

„Mūsų planas vis dar tebekuriamas, o pirmieji projektai, kitaip tariant, konkretūs darbai, turėtų prasidėti kitų metų antrame ketvirtyje. Didžiausias iššūkis buvo regioninio identiteto paieškos ir jo identifikavimas per funkcinę zoną „Turizmas, kultūra ir verslas“. Visos keturios mūsų regiono savivaldybės – Mažeikių, Plungės, Telšių ir Rietavo – aktyviai tarėsi dėl bendrų veiksmų įgyvendinimo funkcinėje zonoje, į diskusijas įtraukdamos įvairių sričių atstovus ir specialistus. Pagrindinis mūsų kuriamo plano akcentas – didinti regiono turistinį ir investicinį patrauklumą, tvarų judumą regione, padidinant turizmo objektų pasiekiamumą ir turizmo paslaugų plėtrą“, – vardijo J.Gnadl.

Jos teigimu, iš jau suplanuotų projektų, daugiausiai lėšų bus skiriama socialinio būsto prieinamumui užtikrinti bei socialinių paslaugų infrastruktūros ir paslaugų įvairovei plėtoti. Šiam tikslui numatyta skirti maždaug 16 proc. nuo bendros beveik 95 mln. eurų sumos. 13 proc. lėšų turėtų atitekti tvaraus judumo, 5 proc. – švietimo, o 1 proc. – prevenciniams gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo projektams.

„Kol kas dar negalime konkrečiai pasakyti, kiek lėšų atiteks baigiamiems planuoti ES investicijų projektams, tačiau jiems bus skirta taip pat nemaža dalis šiam laikotarpiui numatytų lėšų. Jau artimiausiu metu turėtume galutinai apsispręsti dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros bei modernizavimo projektų, taip pat Telšių regiono funkcinės zonos „Turizmas, kultūra ir verslas“ strategijos bei tvarios Telšių miesto plėtros strategijos įgyvendinimo“, – pasakojo pašnekovė.

Pirmieji darbai

Pasak Telšių regiono plėtros tarybos administracijos direktorės, jau artimiausiu metu šio krašto gyventojai pradės matyti konkrečius pokyčius, kurie neabejotinai pradžiugins įvairių socialinių grupių atstovus. Jau kitų metų pavasarį už ES investicijas Mažeikių rajono savivaldybėje planuojama įsigyti pastatą bei jame įrengti socialinius būstus. Jų šioje savivaldybėje labai trūksta. Socialinių būstų plėtra numatyta ir Telšių bei Rietavo rajono savivaldybėse. Jau suplanuota, kad Rietave, Lauryno Ivinskio gatvėje, socialinių būstų įrengimo darbai prasidės kitų metų antroje pusėje.

ES investicijų naudą greitu metu pajus ir kitų socialiai jautrių grupių atstovai. Pavyzdžiui, Mažeikiuose, Žemupio gatvėje, bus statomi grupinio gyvenimo namai, o Mažeikių rajono Plinkšių senelių globos namuose vyks infrastruktūros pritaikymo asmenims su negalia darbai.

„Didžiausi numatomi projektai 2022–2030 m. laikotarpiu laukia įgyvendinant Telšių regiono funkcinės zonos „Turizmas, kultūra ir verslas“ strategiją. Planuojami jungtiniai savivaldybių projektai, kuriant bendrus regioninius turizmo maršrutus, didinant investicinį krašto patrauklumą“, – sakė J.Gnadl.

Dėmesys turizmui

Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė pasakojo, kad dėl funkcinės zonos „Turizmas, kultūra ir verslas“ strategijos savivaldybių atstovai jau yra beveik susitarę. Tam tikrų korekcijų dar gali būti, tačiau, greičiausiai, neesminių.

„Savivaldybių atstovai jau yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią bus bendradarbiaujama keturiose srityse: bendrų turistinių maršrutų kūrime, bendradarbystės erdvių steigime, skaitmeninių informacinių priemonių diegime ir investicinių sklypų paruošime potencialiems verslo atstovams“, – pasakojo L.Dockevičienė.

Iš jau suplanuotų projektų, daugiausiai lėšų bus skiriama socialinio būsto prieinamumui užtikrinti bei socialinių paslaugų infrastruktūros ir paslaugų įvairovei plėtoti. Šiam tikslui numatyta skirti maždaug 16 proc. nuo bendros beveik 95 mln. eurų sumos.

Anot jos, vienas pagrindinių funkcinės zonos uždavinių – didinti regiono turistinį patrauklumą. Šiam tikslui žadama sukurti arba pritaikyti visose keturiose regiono savivaldybėse jau esančius objektus lankymui turistiniuose maršrutuose „Žemaitijos piliakalniai“, „Gamtos peizažai“, „Sakralinis kelias“, „Pasivaikščiojimas su istorinėmis asmenybėmis“, „Oginskių paveldo pažintinis maršrutas“ bei „M.K.Čiurlionio kelias“.

Iš viso skatinant turizmo plėtrą Telšių regione planuojama iki 2030 m. įvykdyti 13 integruotų teritorinio vystymo projektų.

„Tikimės, kad dėl sutvarkytų turistinių maršrutų ir tam tikrų objektų bent jau nuo 2029 m. mūsų regioną kasmet aplankys mažiausiai 8 tūkst. daugiau turistų, nei aplanko dabar. Žadame sukurti arba rekonstruoti bei pritaikyti ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai 2 414 ha plote esančių objektų. Neabejojame, kad mūsų įgyvendinami projektai paskatins gyventojus dažniau vietoje automobilių rinktis dviračius. Norime, kad iki 2029 m. pasiektume 19,3 tūkst. metinį dviračių naudotojų skaičių. Tai – ambicingi tikslai, bet žinome, kad galime juos pasiekti“, – neabejojo L.Dockevičienė.

Kaip vieną iš didžiausių su dviračių infrastruktūros plėtra susijusių numatytų projektų ji įvardijo tilto Mažeikiuose per Ventos upę įrengimą. Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorės nuomone, jis turėtų labai palengvinti dviratininkų keliones.

Didins investicinį patrauklumą

Ne mažesnis dėmesys nei turizmui 2022–2030 m. laikotarpiu Telšių regione bus skiriamas investicinio regiono patrauklumui didinti. Čia didžiausi numatomi projektai susiję su sklypų paruošimu bei regioninės bendradarbystės erdvės infrastruktūros sukūrimu Plungės ir Rietavo savivaldybėse. Taip pat numatomas Telšių kūrybinių industrijų erdvės rengimas bei buvusio karinio miestelio Telšiuose pritaikymas verslo aplinkai. Iš viso planuojama vykdyti 6 integruotus teritorinio vystymo projektus.

Tikimasi, kad sukurtomis naujomis paslaugomis kasmet naudosis bent po 11 tūkst. žmonių.

Iš viso funkcinės zonos projektams numatyta skirti beveik 33,3 mln. eurų. Iš jų ES investicijų dalis sieks kiek daugiau nei 28,3 mln. eurų. Pačioms savivaldybėms teks prisidėti maždaug 5 mln. eurų. Didžioji dalis teks Plungės savivaldybei, kurios indėlis sudarys kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų. Mažeikiams teks prisidėti beveik 1,2 mln., Telšiams – daugiau nei 1 mln., o Rietavui – beveik 844 tūkst. eurų.

Iš verslo srities projektų Telšių regione pirmieji darbai turėtų prasidėti kuriant Rietavo bendradarbystės erdves. Jau paruoštas jų techninis projektas.

„Tokiuose regionuose, kaip Telšiai, labai svarbu turėti verslui patrauklias erdves, kokios veikia ir Vilniuje ar Kaune. Mums norisi, kad žmonės čia atvyktų, kurtų verslus, didintų darbo vietų skaičių. Regionai prieš didmiesčius turi nemažai privalumų. Čia – nemokamas automobilių parkavimas, pigesnis pragyvenimo lygis. O toks regionas, kaip Telšiai, apskritai, yra pakankamai arti pajūrio, tad potencialo turi dar daugiau, nei atokiau esantys kraštai“, – kalbėjo L.Dockevičienė.

Ji išskyrė ir regioninio bendradarbiavimo svarbą. Pasak Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorės, tame pačiame regione įsikūrusios savivaldybės neretai turi tas pačias ar panašias problemas bei grėsmes, tad visoms kartu jas spręsti yra daug lengviau ir pigiau.

„Mes turime nemažai bendrų sąlyčio taškų, tad reikia juos išnaudoti. Didmiesčiuose kuriant palankias verslui ir turizmui erdves reikia mažiau pastangų, o regionų atstovai turi verstis per galvą. Mes privalome daryti viską, kad žmonėms pas mus būtų patogu gyventi, keliauti, kurti. Pavyzdžiui, užsienyje turistai neretai net nepajunta, kai pervažiuoja iš vieno regiono į kitą. Jie į tam tikras programėles įsiveda norimus maršruto taškus ir keliauja. Mes taip pat sieksime, kad ES investicijos būtų nukreiptos į išmaniųjų technologijų diegimą, sutelktą tiek į turizmo, tiek į verslo plėtrą“, – sakė L.Dockevičienė.

Panašiai kalbėjo ir Telšių regiono plėtros tarybos administracijos direktorė J.Gnadl. Jos teigimu, regioninis bendradarbiavimas skatina savivaldybes tarpusavyje ne konkuruoti, o ieškoti bendrų sprendimų, kaip regionus padaryti patrauklesnius tiek verslui, tiek gyventojams. Anot jos, regionuose problemų yra išties daug, savivaldybės jų išspręsti tik savo biudžetų lėšomis nebūtų pajėgios, tad ES investicijos labiausiai ir lemia teigiamus savivaldybių pokyčius.

Investicijos į Telšių miestą

Nemaža dalis Telšių regioninės plėtros programos lėšų bus skirta ir Telšių miesto tvarios plėtros strategijai įgyvendinti. Kol kas ji dar tik kuriama, tačiau jau dabar aišku, kad šiam tikslui atiteks ne mažiau 9,8 mln. eurų ES investicijų. Kaip pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Šarūnė Žebrauskaitė-Lekavičienė, strategijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimo paslaugų prieinamumo gerinimui, viešųjų erdvių vystymui bei investicijų į pramoninę Telšių miesto teritoriją pritraukimui.

„Apie konkrečius projektus kalbėti kol kas anksti. Strategija vis dar kuriama, tačiau jau dabar esame numatę įgyvendinti kelių švietimo įstaigų infrastruktūros modernizavimo projektus. Taip pat planuojame modernizuoti vieną kultūros paslaugas teikiančią įstaigą, norime mieste sukurti kūrybinių industrijų erdves. Svarstome ir apie rekreacinių teritorijų atgaivinimo projektus. Vienas iš jų – pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimas aplink Masčio ežerą. Investicijos numatytos ir Telšių miesto žaliosios infrastruktūros sistemai sukurti, taip pat verslo aplinkos gerinimo projektams“, – vardijo Š.Žebrauskaitė-Lekavičienė.

Anot jos, ES investicijos labai prisideda prie Telšių ekonomikos augimo, skatina darbo vietų kūrimąsi, gerina gyvenimo kokybę.

„Telšių rajono savivaldybės biudžetas skirtas daugybės sričių rajono problemoms spręsti, todėl Savivaldybė pati viena, be ES investicijų, tikrai nebūtų pajėgi įgyvendinti didelės apimties projektus“, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja.

Jai antrino ir VŠĮ Telšių jaunimo centro vadovė S.Pilitauskaitė. Jos teigimu, ES investicijas vienaip ar kitaip jaučia visi Telšių miesto ir viso regiono gyventojai.

„Miestas keičiasi tiesiog akyse. Daugybė infrastruktūros atnaujinimo, turizmo projektų kraštą daro daug patrauklesnį tiek gyventi, tiek investuoti. Mūsų centras taip pat kartais įgyvendina su ES investicijomis susijusių projektų, tad galiu drąsiai pasakyti, jog jie labai naudingi ir reikalingi“, – kalbėjo S.Pilitauskaitė.

ES investicijos visai Lietuvai

Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominei ir socialinei gerovei augti bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.

Tiesiogiai regionams skiriama beveik 1,8 mlrd. eurų.

Straipsniai finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.

Rekomenduojami video