Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tarp lyderių šalyje esantis Tauragės regionas ruošiasi pokyčiams

108 mln. eurų – tiek ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų 2022 – 2030 m. regionų plėtros programai įgyvendinti, atiteks Tauragės regionui. Už šiuos pinigus bus rekonstruojamos vandens ir nuotekų sistemos, tvarkomos mokyklos, darželiai, tiesiami nauji dviračių takai, kuriamos žaliosios erdvės.

Tvarkys nuotekų dumblą

Tauragės regione yra keturios savivaldybės – Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių. Visos jos jau preliminariai žino, kokių sričių projektus įgyvendins 2022-2030 m. laikotarpyje. Tiesa, kol kas dar nė vienas konkretus projektas nėra patvirtintas, tačiau tai – tik laiko klausimas. Kaip pasakojo šio regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė, jau patvirtintos penkios pažangos priemonės, pagal kurias regiono savivaldybės netrukus bus kviečiamos teikti projektinius pasiūlymus. Beje, tiek pažangos priemonių dar nėra patvirtinęs joks kitas šalies regionas.

Šiuo metu Tauragės regionas gali pasigirti nusistatęs gaires švietimo, užterštų teritorijų mažinimo, darnaus judumo, Tauragės miesto tvarios plėtros bei funkcinės zonos projektų įgyvendinimui. Taip pat baigiama rengti pažangos priemonė, susijusi su vandentvarkos projektais.

Anot jos, didelis dėmesys naujajame laikotarpyje bus skiriamas nuotekų dumblo tvarkymo problemoms spręsti. Pagal galiojančius ES teisės aktus, sutvarkyti nuotekų dumblą nėra paprasta. Iki šiol tik UAB „Tauragės vandenys“ turėjo reikiamą įrangą, tuo tarpu kitos regiono savivaldybės su dumblu tvarkėsi kaip išmanydamos: kas atiduodavo ūkininkams, kurie jį naudodavo vietoje trąšų, kas atsikratydavo jo kitais būdais.

„Mes iš nuotekų semiame dumblą, tada jį džioviname ir atiduodame „Akmenės cemento“ gamyklai. Ši dumblą degina ir naudoja cemento gamyboje. Mūsų įmonė šioje srityje jau turime patirties, tačiau iki šiol neturime pajėgumų, galinčių priimti viso regiono dumblą. Pasinaudodami ES investicijomis ketiname plėsti įrangą. Skaičiuojame, kad šiam tikslui mums reikės 10-12 mln. eurų. Be ES investicijų vienas pats regionas šios problemos niekaip neišspręstų“, – teigė UAB „Tauragės vandenys“ vadovas Tadas Pauparis.

Jurbarkas lauks investuotojų

Vienas iš pagrindinių Tauragės regiono funkcinės zonos tikslų bus pritraukti dar daugiau investuotojų, kurie padėtų sukurti dar daugiau darbo vietų. Didžiausias dėmesys artimiausiame laikotarpyje bus skiriamas Jurbarko rajonui. Pasak J. Choromanskytės, kitos trys regiono savivaldybės jau yra susikūrusios patrauklius investicinius sklypus, tuo tarpu Jurbarkui jų labai trūksta.

„Šiais laikais pritraukti investuotojų nėra lengva. Dažniausiai jie nenori laukti, kol tinkamos erdvės bus visiškai sutvarkytos pagal jų poreikius. Jiems reikia visko čia ir dabar. 2022-2030 m. laikotarpyje Jurbarke bus baigtas įrengti pramonės centras, paruošta infrastruktūra. Bus tvarkomi keliai, investicijoms tinkamas sklypas, visi būtini tinklai ir komunikacijos“, – vardijo Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė.

Visgi, anot jos, klaidinga manyti, kad tik Jurbarke bus ruošiama verslui tinkama aplinka. Kitose savivaldybėse taip pat bus akcentuojama verslo plėtra ir naujų darbo vietų sukūrimas, tik įgyvendinamų projektų mastai greičiausiai nebus tokie dideli.

Geroji patirtis

Prieš keletą metų Tauragės regionas tapo pirmuoju šalyje, kuriame jau buvo sukurta funkcinė zona. Keturios regiono savivaldybės tąkart susibūrė ir nusprendė bendradarbiauti viešojo turizmo srityje. Buvo sukurta VšĮ „Žaliasis regionas“, kurios tikslas ir buvo sukurti bendrą regiono viešojo transporto sistemą. Daugiau nei prieš metus buvo sudaryti bendri viso Tauragės regiono autobusų maršrutai.

„Mes siekėme, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų laiku ir greitai pasiekti savo darbo vietas bei grįžti iš jų. Be abejo, kurdami naujus maršrutus atsižvelgėme ir į kitų gyventojų poreikius. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais regione labai pasikeitė geoekonominė padėtis. Vis daugiau žmonių įsidarbina Tauragėje, kuri tampa vis didesniu gyventojų traukos centru. Dėl šios priežasties reikėjo sukurti daugiau maršrutų, vedančių į regiono sostinę“, – pasakojo VšĮ „Žaliasis regionas“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė.

Anot jos, pirmųjų metų rezultatai nustebino gerąja prasme. Paskaičiuota, kad naujaisiais maršrutais keliavo per 95 tūkst. žmonių.

„Galima spėti, kad anksčiau šie žmonės keliavo nuosavais automobiliais. Pagal statistiką, įprastai vienu metu automobiliu važiuoja 2,1 žmogaus. Vadinasi, dėl autobusų tinklo plėtros sutaupėme maždaug 45 tūkst. asmeninių kelionių automobiliais. Gal tokie skaičiai Vilniaus ar Kauno rajonams ir neatrodytų įspūdingai, tačiau mums tai – didelis pasiekimas“, – džiaugėsi G. Mačiulaitienė.

Sukūrus vieningą autobusų sistemą kartu buvo sukurtas ir visame regione naudojamas bendras elektroninis autobusų bilietas. Jis žmogui per metus kainuoja vos 12 eurų, o keliauti vietiniais maršrutais galima visame Tauragės regione – visose keturiuose savivaldybėse. 

Pasak VšĮ „Žaliasis regionas“ direktorės, ateinančiame laikotarpyje ir toliau bus plečiamas autobusų maršrutų tinklas, tačiau dar daugiau dėmesio bus skiriama infrastruktūros plėtrai – naujų autobusų stotelių statybai bei senų rekonstrukcijai.

„Tikimės taip dar padidinti keliaujančiųjų autobusais skaičius. Ypač didelį dėmesį kreipiame į vaikus. Raginame juos keliauti į mokyklas ar būrelius ne tėvų automobiliais, o viešuoju transportu. Kol kas sekasi visai neblogai. Pasisemti gerosios patirties į mus jau kreipėsi kai kurios kitos savivaldybės. Į svečius buvo atvykę Marijampolės, Kėdainių, Kauno bei kai kurių kitų šalies rajonų atstovai. Netgi sulaukėme pasiūlymo jungtis į bendrą zoną su aplinkiniais Raseinių ir Šilutės rajonais. Kas žino, gal vieną dieną bendradarbiavimas tarp keturių vietinių savivaldybių peraugs į bendradarbiavimą tarp kelių regionų“, – šypsojosi G. Mačiulaitienė.

Dėmesys jautrioms socialinėms grupėms

Naujajame ES investicijų laikotarpyje didžioji Tauragės regionui numatytų lėšų dalis būtent ir atiteks projektams, susijusiems su funkcinės zonos plėtra. Nemažai lėšų bus skirta ir vandentvarkos projektams. Skaičiuojama, kad geriamojo vandens bei nuotekų tinklų plėtrai, taip pat geriamojo vandens įrenginių statybai bei nuotekų valyklų įrenginių statybai ir rekonstrukcijai reikės bent 10 mln. eurų.

Didelė dalis ES investicijų taip pat bus skirta sveikatos ir socialinėms sritims.

„Regione daugės socialinių būstų, dienos centrų, globos įstaigų. Turime nemažai žmonių, kurie laukia eilėje gauti socialinį būstą. Kaip ir likusioje dalyje Lietuvos, taip ir pas mus gyvena nemažai neturtingų žmonių, daugiavaikių šeimų, asmenų su negalia. Norime sukurti kuo daugiau paslaugų – nuo vaikų dienos centrų iki lopšelių-darželių. Turime tikslą į regioną pritraukti kuo daugiau jaunų šeimų. O tam reikia kokybiškų ir tvarkingų ugdymo įstaigų bei laisvalaikio praleidimo vietų“, – teigė J. Choromanskytė.

Anot jos, nemaža dalis lėšų bus skiriama celebriniu paralyžiumi ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.

J. Choromanskytės teigimu, didžioji būsimų projektų dalis bus vienaip ar kitaip orientuota į pažeidžiamas visuomenės grupes, o visas būsimas ES investicijas į regioną gyventojai pajus tiesiogiai.

„IŠ ES gautos lėšos tikrai nenueis mokymams ar seminarams. Jos bus skirtos gerinti infrastruktūrą. Paprastai gyventojai vadinamųjų „minkštųjų“ projektų nepamato, todėl neretai tarp jų kyla nepasitenkinimų. Šįkart to nebus. Vienokiu ar kitokiu būdu investicijos palies visus regiono žmones“, – užtikrino Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė.

Dėmesys turizmui ir darniam judumui

Nemaža dalis Tauragės regionui numatomų lėšų bus skirta netaršių transporto priemonių įsigijimui bei dviračių takų plėtrai. Tauragė siekia tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Prieš kurį laiką Tauragės rajono gatvėmis jau pradėjo važinėti 13 naujų elektra varomų autobusų, jų skaičių, pasinaudojant ES investicijomis, žadama dar padidinti. Mieste taip pat įrenginėjamos elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių saugyklos prie daugiabučių namų.

„Siekdama savo užsibrėžtų tikslų Tauragė yra numačiusi 2022-2030 m. laikotarpyje įrengti 26 kilometrus dviračių takų. Taip gyventojai bus skatinami dar dažniau sėsti ne į automobilius, bet ant dviračių. Takai bus išraizgyti taip, kad jie bus tinkami ne tik turizmui ar laisvalaikiui, bet ir kelionėms į mokyklą ar darbą“, – pasakojo J. Choromanskytė.

Siekiant pritraukti dar daugiau turistų bus tiesiami ne tik nauji dviračių takai, bet ir tvarkomos prieigos prie regione esančių turistinių objektų.

„Šįkart investuoti į muziejų ar dvarų vidų negalėsime, tad naujų ekspozicinių salių galbūt ir nepasiūlysime, tačiau pagerinsime priėjimą prie jau esančių objektų. Regione turime nemažai piliakalnių, pelkynų ar ežerų, kuriuos dabar pasiekti galima tik dviem kojomis. Norime, kad prie jų žmonės galėtų privažiuoti ir dviračiais ar automobiliais. Įrengsime modernius apšviestus takus, stovėjimo aikšteles. Kai kurios savivaldybės jau turi ir konkrečių sumanymų. Pavyzdžiui, Jurbarkas ketina muziejumi paversti senąją Lybiškių kaimo traukinių stotį, iš kurios kadaise buvo tremiami žmonės. Muziejaus ekspoziciją savivaldybė ketina rengti nuosavomis lėšomis, o štai privažiavimą prie jo sutvarkysime ES investicijomis“, – atskleidė J. Choromanskytė.

Ji pasidžiaugė, kad Tauragės regione savivaldybių atstovai puikiai sutaria dėl ES investicijų dalybų, supranta vieni kitų poreikius bei stengiasi derintis prie jų.

„Aišku, visada norėtųsi, kad tų lėšų būtų dar daugiau. Savivaldybių atstovai jas išnaudoja labai tikslingai. Dar prieš pradėdami įgyvendinti regiono plėtros planą, visi daugiau mažiau ir taip žino, kurioms sritims reikėtų skirti daugiausiai investicijų. Manau, kad be ES indėlio, tokios savivaldybės kaip Jurbarko, Šilalės, Pagėgių ar tos pačios Tauragės neturėtų nieko. Juk iš savivaldybių biudžetų tvarkoma tik labai maža dalis infrastruktūros objektų. Pačios savivaldybės tikrai nepajėgtų modernizuoti švietimo įstaigų, globos namų, ligoninių ar tiesti dviračių takų. Turime džiaugtis visomis ES investicijomis ir jas tinkamai išnaudoti. Jos Lietuvos regionams – gyvybiškai svarbios. Galbūt pasakysiu per drąsiai, tačiau be ES investicijų nemaža dalis šalies regionų šiandien merdėtų ar net būtų išnykę“, – mintimis dalijosi J. Choromanskytė.

Jai antrino ir Tauragės pakraštyje gyvenantis Rolandas Bulkauskas. Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį tiek pats miestas, tiek visas regionas žengė nemažą žingsnį į priekį. Vyras neabejojo, kad su ES investicijomis regionas ir toliau kops tik aukštyn.

„Važinėju po visą ES ir galiu drąsiai pasakyti, kad mes niekuo nenusileidžiame kitų šalių atstovams. O kai kada atrodo, kad net gyvename geriau. Ir aš kalbu ne apie Vilnių, Klaipėdą ar Kauną. Mažesni mūsų miestai taip pat yra tapę europietiškais miestais, kuriuose smagu ir gera gyventi“, – kalbėjo R. Bulkauskas.

Rekomenduojami video