Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Salų miestelio gyvenimas – ežero apsuptyje

Išskirtinėje vietoje – Dviragio ežero saloje – įsikūręs Rokiškio rajono Salų miestelis unikalus kraštovaizdžiu ir didinga istorija. Nuo seno šio legendomis apipinto krašto žmonių gyvenimas buvo susijęs su Salų dvaru, kuris ir dabar yra pagrindinis traukos centras.

Dvarą saugojo lokiai

Kadaise Salų dvare vyko šurmulingos puotos, į kurias susirinkdavo visa to meto šalies aukštuomenė. Dabar į lankytinų Lietuvos vietovių sąrašą įtrauktas miestelis, kurio pagrindinė puošmena – neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, yra turistų masalas. Ypač įspūdingai ši nedidelė beveik 74 ha dydžio salelė, kurios kranto linijos ilgis tesudaro vos tris su puse kilometro, atrodo iš paukščio skrydžio. Šalies žemėlapio kontūrus atkartojanti sala – lyg miniatiūrinė Lietuva. Beje, tai didžiausia ežero sala mūsų šalyje.

Rokiškio rajono savivaldybės Kamajų seniūnijos Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervydienė pernai vedė apie pusšimtį ekskursijų ir maždaug tūkstančiui turistų aprodė šį vieną gražiausių mūsų šalies kampelių. Ji suskaičiavo, kad iš viso praėjusiais metais saloje pabuvojo apie 3 500 lankytojų.

I.Stočkutė-Tervydienė turistams rodo Eugenijaus Stumbrio nuotrauką, kurioje Salos atrodo lyg miniatiūrinė Lietuva. V. Tavorienės nuotr.

Anot I.Stočkutės-Tervydienės, pirmą kartą Salos minimos XV a. didikų Kęsgailų valdų sąrašuose. O čia pastatyto dvaro istorija siekia XVI a., kai Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis padovanojo Salų žemes įtakingai Radvilų giminei. Tuometinis dvaras buvo tik medinis pastatas ant mūrinių pamatų. Pasakojama, kad Radvilos čia negyveno, atvykdavo tik pamedžioti. Legendomis apipintas miško parkas ir žvėrynas, kur gyveno lokiai, esą, saugoję dvaro rūmus.

Nuo Radvilų laikų išlikęs dvarą juosiantis parkas – vienas seniausių Lietuvoje, jame auga šimtametės tuopos. „Neseniai suskaičiavau, kad dar yra išlikę aštuoniolika tuopų. Kadaise keturios milžinės buvo paskelbtos dendrologijos paminklais“, – pasakojo Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė.

Garsėjo puotomis

Iš lūpų į lūpas Salų gyventojai pasakoja istorijas apie dabartinių dvaro rūmų statytoją Ignotą Marikonį. „Tėvas liepdavo atminti, kad mūsų proprosenelį krikštijo pats dvaro ponas Marikonis“, – salietiška šnekta tėvo pasakojimą prisiminė I.Stočkutė-Tervydienė.

Iš Italijos kilusių Marikonių gyvenimas Salose apipintas legendomis. Pasakojama, kad dvaro įkūrėjas buvęs šykštus sau ir savo artimiesiems, tačiau dosnus valstiečiams. „Prie dvaro jis įkūrė ligoninę, vaistinę, mokyklą, kurioje buvo įsteigtas muzikos orkestras. Čia nemokamai mokėsi ir stipendijas gavo valstiečių vaikai. Tokia veikla šioje Europos dalyje buvo retenybė“, – sakė Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė.

Dvaro rūmai nuomojami vestuvių, kitokių švenčių iškilmėms, čia stovyklauja lingvistai, dailininkai, renkasi miestelio bendruomenė. V. Tavorienės nuotr.

Marikoniai dvarą pardavė Tyzenhauzams, kurių valdymo laikais Salų dvaras išgyveno aukso amžių. Tuomet čia buvo rengiamos pačios ištaigingiausios puotos visoje gubernijoje.

1920 m. dvarą nacionalizavus, jame buvo įkurdinta mergaičių ūkio mokykla, vėliau glaudėsi žemės ūkio mokykla (čia mokėsi poetas Paulius Širvys), žemės ūkio technikumas. Nepriklausomybės metais dvaro pastate veikė pagrindinė mokykla, o nuo 2003-iųjų čia įsiviešpatavo tyla. Kartais ją sudrumsčia vestuvių, jubiliejinių švenčių pokyliai, konferencijos.

Viena originaliausių išlikusių dvaro patalpų – tambūra. V. Tavorienės nuotr.

Salų miestelis ir dvaro rūmai atgyja vasarą, kai suvažiuoja poilsiautojai, stovyklautojai. Čia jau daugiau nei dešimtmetį vyksta Vilniaus universiteto ir asociacijos „Academia Salensis“ organizuojama kalbotyros mokyklą, į kurią susirenka įvairių šalių lingvistai, vyksta Salų muzikos festivalis. Visą mėnesį šiame idiliškame kampelyje praleidžia ir įkvėpimo pasisemia Vilniaus dailės akademijos pirmakursiai. Stovyklauja Kauno folkloro ansamblio „Ratilėlis“ jaunimas. Šurmulys išjudina ir miestelio bendruomenę. Vasarą saliečiai rengia tradicinę „Žuvies“ šventę, į kuria suguža nemažai svečių.

Šią vasarą Salų dvaro rūmus ketinama paversti filmavimo aikštele. Rokiškietis režisierius Justinas Krisiūnas čia ketina sukti filmą.

Dvaro menėje po restauracijos darbų buvo aptiktas LDK herbas Vytis. V. Tavorienės nuotr.

Sunku išjudinti

Kitu žvilgsniu Salų unikalumą vertina vietos gyventojai. Galimybes įsidarbinti galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, todėl jaunimas čia neužsibūna. Miestelyje seniai nebeliko mokyklos, vaikų darželio, medicinos punkto. Salose tėra biblioteka, dvi parduotuvės, ribotas paslaugas teikia pašto darbuotoja, tebeveikia du pieno supirkimo punktai.

I.Kalnietienė kuria planus, kaip pagyvinti miestelio bendruomenės gyvenimą. V. Tavorienės nuotr.

Anot Salų bendruomenės pirmininkės tautodailininkės Irinos Kalnietienės, miestelyje tebus likę apie šimtą gyventojų, o prieš du dešimtmečius jų buvo bene keturis kartus daugiau. „Turime nemažai senyvo amžiaus žmonių, kuriems 80 ir daugiau metų. Juos tradiciškai aplankome prieš Kalėdas, įteikiame kuklių dovanėlių. Gaila, kad miestelis sensta, o jaunų šeimų nėra daug“, – apgailestavo bendruomenės pirmininkė.

Pasak moters, išjudinti vietos gyventojus nėra lengva. Dažnas pasiduoda inercijai ir nenori bendros veiklos, svarsto, kokia jam iš to nauda. „Tenka įtikinėti, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, turiningai ar nuobodžiai leidžiame laiką. Vis dėlto vienas kitą įkvėpdami išjudame. Mums labai stinga kultūros darbuotojo, kuris pagyvintų miestelio kultūrinį gyvenimą. Mūsų žmonės dainingi, muzikuojantys, juos reikia suburti imtis bendros kūrybinės veiklos“, – aiškino I.Kalnietienė.

Salų bažnyčia išsiskiria mediniais gotikinio stiliaus skliautais, viduje yra trys altoriai. V. Tavorienės nuotr.

Ji prisiminė, kaip gyventojai aktyviai dalyvavo statant spektaklį visai šeimai „Katės namai“. Jį statė kviestinė režisierė Neringa Danienė.

Verslas ir kūryba

Dar vienas Salų miestelio traukos centras – senojo puodininkystės amato puoselėtojo Igorio Kovalevskio dirbtuvės, kur gimsta sertifikuoti tautinio paveldo dirbiniai. Čia gaminami ir gėlių vazonai, kurių galima įsigyti prekybos centruose. O išskirtiniai, senovės baltų simboliais puošti dirbiniai – įvairių mugių prekė. Igorio rankose gimsta ir vienetiniai molio bei šamoto gaminiai. Šiose dirbtuvėse pagamintuose induose patiekiami patiekalai viename iš Vilniaus restoranų.

Sezono metu – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens – dirbtuvėse sukasi keturi meistrai. Tai vienintelė gamybos įmonė miestelyje. „Laikomės, bet sunku konkuruoti su pigia iš Kinijos plūstančia produkcija. Vis labiau jaučiame, kad mažėja pirkėjų, senka jų perkamoji galia“, – apmaudo neslėpė puodžius.

Senojo puodininkystės amato puoselėtojo I.Kovalevskio dirbtuvėse gimsta tautinio paveldo dirbiniai. V. Tavorienės nuotr.

Salos nėra I.Kovalevskio gimoji vieta, tačiau vyras tikino, kad jų dabar nekeistų į jokią kitą gyvenvietę. „Važiavau su draugais žvejoti ir prieš akis išvydau Salas – vietą, kuri pasirodė man labai artima ir šilta. Pagalvojau, kad norėčiau čia gyventi. Netrukus taip ir atsitiko“, – apie širdyje išlikusį pirmą pojūtį išvydus saloje įsikūrusį miestelį pasakojo vyras.

Nauji projektai

Prieš kurį laiką buvo dedama daug vilčių, kad Salų dvaras bus restauruotas. Siūlyta steigti dvaro atkūrimo fondą, Rokiškio rajono savivaldybė tam norėjo gauti europinę paramą, tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas.

I.Kalnietienė mano, kad dėl to nereikėtų labai nusiminti: „Man atrodo, kad laiko paženklintas dvaras, apsuptas seno parko, atrodo autentiškai. Kartais imi abejoti, ar išdailintas pastatas neprarastų patrauklumo.“

Į Salas veda du keliai. V. Tavorienės nuotr.

Salų miesteliui gyvybės gali įpūsti nauji projektai. Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras yra parengęs projektą „Tradicinių amatų centro Rokiškyje plėtra“ ir planuoja Salų dvare įrengti amatų kūrybines dirbtuves su edukacine klase bei erdve parodoms.

Bendruomenės pirmininkė ketina rengti projektą ir prašyti paramos socialiniam verslui steigti. „Vasarą miestelyje sulaukiame nemažai turistų, stovyklautojų, tad galvojame teikti maitinimo paslaugas. O žiemą lankytume senukus, jiems atvežtume šilto maisto“, – planais dalijosi I.Kalnietienė.

Miestelio gėlynus prižiūri tautodailininkė Eugenija Ruželienė. V. Tavorienės nuotr.

 

 

Rekomenduojami video