Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Romantiško siauruko bildesį menantis Pušalotas

Lėvens upės ir jos intako Amatos juosiamo Pasvalio rajono Pušaloto miestelio gyventojai teigia, kad tai viena geriausių vietų gyventi. Jų atmintyje netyla ir praėjusiame amžiuje per Pušalotą riedėjusio siaurojo geležinkelio, kurio palydėti ir pasitikti traukdavo ilga akmenimis grista gatve, bildesys.

Pušies kalnelio legenda

„Mums Pušalotas – pasaulio centras ir geriausia vieta gyventi. Juk iš čia beveik ranka pasiekiamas Pasvalys ir Panevėžys ir iki Šiaulių ne tiek daug – apie šešiasdešimt kilometrų. Čia puikus kraštovaizdis, derlingos žemės ir geri žmonės. Šalia Lėvuo, o pačiame miestelyje turime ežerėlį. Nebuvo nė minties iš tokios nuostabios vietos išvažiuoti“, – sakė Pušaloto bendruomenės pirmininkas jaunas vyras Justinas Grigaliūnas.

Senosios kartos atstovams Pušalotas dar mielesnis. Miestelį aprodžiusi mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė, pušalotiečių vadinama vaikščiojančia enciklopedija, pirmiausia nuvedė prie bažnyčios – vietos, kuri davė pradžią miesteliui. Rašytiniuose šaltiniuose Pušalotas pirmą kartą paminėtas 1630 metais, jo pavadinimas kildinamas iš žodžių „pušis“ ir „lotas“ junginio. Legenda byloja, kad kadaise bažnyčios vietoje ant kalnelio ošęs pušynas. Netoliese rugius pjovusią mergaitę išgąsdino aplink ranką apsivijusi angis. Ji pušyje išvydo Dievo Motiną, kuri mergaitę išgelbėjo ir nuramino. Po šio įvykio pušys buvo iškirstos ir pastatyta koplyčia, o vietovė pavadinta Pušalotu.

Pasak legendos, iš pušies medžio pastatyta bažnyčia, šalia – vėliau sumūryta varpinė. V. Tavorienės nuotr.

Dabar medinę Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią juosia aukštos tujos, pasodintos kunigo Albino Pipiro iniciatyva, šalia ošia ir viena kita pušis. Praeitį mena bažnyčios šventoriuje ir kapinėse esantys paminklai, pastatyti žuvusiems kariams savanoriams, kovotojams už laisvę, tremtiniams, miestelyje dirbusiems kunigams. Kapinėse palaidotas knygnešys Jonas Melinskas.

„Galime didžiuotis, kad čia kunigavo žymūs lietuvių kultūros puoselėtojai. Pirmiausia Antanas Juška, rinkęs ir užrašinėjęs lietuvių tautosaką, poetas Petras Rimkevičius, parašęs dainą „Tykus buvo vakarėlis“, kurią iki šiol dainuoja pušalotiečiai. Čia kunigavo poetas ir vertėjas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta, Jonas Jaskevičius, rėmęs draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą“, – pasakojo G.Kriaučiūnienė.

Mokytojos paminėtiems iškiliems veikėjams žinomi kraštiečiai kauniečiai poetas ir vertėjas Petras Palilionis ir Lietuvos televizijos žurnalistas, redaktorius Petras Garnys dovanojo medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus skulptūrą „Metraštininkas“.

Buvusios geležinkelio stoties pastatą galima atpažinti iš žymes palikusių raidžių. Iš čia traukiniu buvo galima pasiekti Panevėžį, Šiaulius, Biržus. V. Tavorienės nuotr.

Mokykla ištuštėjo

Stabtelėjusi prie buvusios pirmosios miestelio mokyklos pastato Pušalote gimusi ir čia ilgus metus mokytojavusi G.Kriaučiūnienė atsiduso: „Buvo metas, kai mokykloje mokėsi apie pusę tūkstančio mokinių. Dabar beliko kelios sujungtos pradinės klasės.“

Pušaloto pradinukai mokosi jau nepriklausomybės metais pastatytoje mokykloje. Tiesa, dabar mokinukams ši mokykla gerokai per erdvi, nes joje liko tik pradinukų skyrius. Apie buvusį gausesnės moksleivijos šurmulį liudija prie mokyklos abiturientų pasodintos pušaitės – Pušaloto simboliai.

Centrinį skverelį puošia Daliaus Dirsės skulptūra, vaizduojanti Pušalotui pavadinimą davusią legendą. V. Tavorienės nuotr.

Mokytoja aprodė mokyklą puošiančius miestelio liaudies meistro Prano Kumpausko sukurtus medinius sietynus, verpstes, jo raižiniais papuoštą salę. Prisiminė talentingą muzikos mokytoją, chorvedę, vėliau atsiskleidusią ir tapyboje, Ireną Porvaneckienę, kurios darbai, taip pat ir jos mokinių kūryba, iki šiol kabo mokykloje.

Šiame pastate dabar glaudžiasi ir kultūros centras bei biblioteka. Tarp knygų šeimininkauja Vera Mašalienė. Vyriausioji bibliotekininkė pasidžiaugė, kad bibliotekoje nestinga skaitytojų. Žmonės skaito istorinius, psichologinius kūrinius, ne tik meilės romanus. Knygas užgula ir jaunimas, ypač kai tenka ruoštis protmūšiams. „Mus globojantys mecenatai dovanoja naujų knygų, taigi skaitytojams tikrai turime ką pasiūlyti. Kaunietis verslininkas Alvidas Kumpauskas, miestelio inteligentų Kumpauskų sūnus, prisidėjo ir įsigyjant inventorių. Mus remia ir kraštietis žinomas Lietuvos dailininkas Vitolis Trušys“, – pasakojo V.Mašalienė.

Mokytoja G.Kriaučiūnienė labai mėgsta bibliotekoje vykstančius literatūrinius skaitymus. Čia susirenka ir kraštiečiai. Šiemet balandį į susitikimą buvo atvykę poetas P.Palilionis, Panevėžio bibliotekininkė, kultūrininkė Albina Saladūnaitė ir kiti pušalotiečiams brangūs kraštiečiai. Pušalote yra gimusi ir žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė.

V.Mašalienė (iš kairės) ir G.Kriaučiūnienė – miestelio kultūros puoselėtojos. V. Tavorienės nuotr.

Laukia investicijų

Miestelio bendruomenės pirmininkas J.Grigaliūnas ir Pušaloto seniūnė Paulyna Stravinskienė pasakojo apie miestelio gražinimo planus. „Bendruomenė jau įgyvendino vieną projektą, buvo sutvarkytas miestelio centre esantis skverelis, šaligatviai. Dabar Pasvalio rajono savivaldybė rengia didelės apimties projektą. Jeigu jis bus patvirtintas, sulauksime nemažai investicijų, baigsime tvarkyti centrą, įrengsime naują sporto aikštyną, treniruoklius. Jeigu bus lėšų, sutvarkysime ir prie mūsų ežerėlio esančią paplūdimio infrastruktūrą“, – pasakojo energingas bendruomenės vadovas.

P.Stravinskienė ilgus metus vadovauja Pušaloto seniūnijai ir gerai žino gyventojų džiaugsmus ir rūpesčius. V. Tavorienės nuotr.

Seniūnė turi vilčių sutvarkyti seną kultūros namų pastatą. Norėtų, kad atgytų buvusios žydų kepyklos pastatas, kurį ketinama įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. „Gal kas susigundys ir nupirks. Būtų smagu, jeigu čia vėl pakviptų duona, atgytų kepykla. Jau anksčiau buvo atsiradę norinčiųjų šį pastatą nupirkti, bet paaiškėjo, kad ketinta jį nugriauti dėl raudonų plytų. Neatidavėme“, – pasakojo P.Stravinskienė.

Miestelyje esančią buvusią sinagogą atsiėmė Lietuvos žydų bendruomenė. Po karo sinagogoje veikė pieninė, vėliau – mėsos konservų cechas, siuvykla, pagalbinių verslų cechas. Dabar čia ūžia malūnas.

Pušaloto sinagoga. V. Tavorienės nuotr.

Seniūnė pasidžiaugė, kad miestelyje gyvena apie 600 gyventojų, yra nemažai jaunimo. Aplink derlingos žemės, tai skatina jaunus žmones perimti ūkius ir nesitraukti iš gimtinės. Pušalote yra apie dvidešimt ūkininkų, tarp kurių daug jaunų veidų.

Bendruomenės pirmininkas ir seniūnė daug vilčių deda į jaunąją seniūnaitę, žirgų augintoją Vytautę Bedalytę. Žirginiu sportu užsidegusi mergina, ūkininkų dukra, aplink save buria jaunimą. Meilę žirgams ir žirginiam sportui skiepija ir kita pušalotietė – žirgų augintoja ir trenerė Lina Šidagienė.

Ruošiasi festivaliui

Birželį Pušaloto miestelio gyventojai gyvena pakilia nuotaika ir ruošiasi pagrindinei metų šventei – vasaros festivaliui. Šiųmetis festivalis, treti metai vadinamas „Kai liepos kvepia“, prasidės šiandien, liepos 8-ąją. „Į šventę pakvietėme atvykti po šalį išsibarsčiusius kraštiečius. Pernai dalyvavo ne mažiau kaip 620 žmonių. Tiek porcijų kareiviškos košės išdalijo festivalyje dalyvavę kariai. Šiemet neturėtų būti mažiau“, – šventės rūpesčiais gyveno bendruomenės vadovas.

Pernai vasaros festivalis buvo šurmulingas: vyrai rungėsi automobilių slalomo varžybose, traukė virvę, vyko įvairūs pasirodymai. Bendruomenės archyvo nuotr.

J.Grigaliūnas nuo vaikystės mena, kokie smagūs buvo dar kolūkio laikais pradėti organizuoti vasaros festivaliai. Tad dabar deda daug pastangų, kad ir vaikams, ir jaunimui, ir vyresniems žmonėms būtų linksma ir įdomu. „Vyks koncertai, sporto varžybos, šokiai. Pasirodys vietos ir aplinkinių bendruomenių kolektyvai, ansamblis „Jonis“, dalyvaus rajone labai išpopuliarėjusi jaunimo grupė „Marabu band“. Kviečiame ugniagesius su parodomąja programa. Vienas pagrindinių šventės akcentų – automobilių slalomo varžybos. Pernai jose dalyvavo dvidešimt dalyvių, šiemet varžysis ir vaikai“, – pasakojo J.Grigaliūnas.

Ankstesniais metais į šventę bendruomenės vėliavą vežė baikeriai, modernios technikos koloną išrikiavę ūkininkai. Kam šiemet teks ši garbinga misija, bendruomenės pirmininkas nenorėjo atskleisti – tegu tai būna staigmena.

Bendruomenės pirmininkas J.Grigaliūnas – savo gimtinės patriotas. V. Tavorienės nuotr.

Tradiciškai bus rengiama loterija. Pernai pagrindinis loterijos prizas buvo gerai įmitęs avinukas. Šventės metu apdovanojami išrinktų gražiausių sodybų šeimininkai. „Smagu, kad miestelio gyventojai laukia šios šventės, nori ją paremti. Įprastai remia ūkininkai, bet šiemet ir kiti gyventojai atseikėjo, kiek galėjo“, – pasidžiaugė vienas pagrindinių šventės organizatorių J.Grigaliūnas.

Rekomenduojami video