Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paslaptingas miestelis, įsikūręs meteorito krateryje

Ukmergės rajone esantis Veprių miestelis – vaizdingas ir paslaptingas. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad miestelis įsikūręs ant meteorito išmuštų duobių. Todėl jame apstu pačios gamtos sukurtų stebuklų: piliakalnių, plaukiojančių salų, upelių, ežerų ir tvenkinių. Miestelio centre tyvuliuoja padavimais apipintas Veprių ežeras, o šalia prisišliejusi Šv. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia. Šis miestelis garsus ir Kristaus kančios kelią įamžinusiomis Kalvarijomis.

Neogotikinė bažnyčia

Veprių bažnyčia vienuose istoriniuose šaltiniuose minima jau 1516 m., kituose –1553 m. Dabartinės Veprių bažnyčios statybas 1909 m. iniciavo kunigas Teofilis Vasiliauskas, šias statybas materialiai parėmė Veprių dvaro valdytojas Marijonas Vandalinas Pliateris ir apylinkių ūkininkai.

Veprių šventovė – neogotikinė, ji turi neoromantinės architektūros bruožų, kryžiško plano, 3 navų, turi 4 altorius. Pagrindinį fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Joje yra senas, stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi paveikslas. Bažnyčią 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis. Ši šventovė nukentėjo 1944 m. liepos 24 d., kai besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai. Suklijuoti senieji varpai dabar eksponuojami bažnyčioje. Visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys ne vienerius metus ieškojo rėmėjų, kurie padėtų restauruoti per karą sudaužytus Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios varpus.

Veprių miestelio vėliavoje pavaizduotas šernas, laikantis vertikalią auksinę ietį.

Išgydyti varpai

Bažnyčios varpai Veprių miestelyje po 66 metų pertraukos suskambo ir vėl. Pirmąjį naujai pagamintą varpą, parodydamas gražų pavyzdį kitiems, bažnyčiai dovanojo šios idėjos sumanytojas R.P.Šaulys su žmona Gražina Genovaite. Sutuoktinių dovanotas varpas, sveriantis 220 kg, buvo nuliedintas Lenkijoje, Tacišovo varpų liejykloje. Jis buvo pašventintas 2010 metais, minint bažnyčios 100 metų sukaktį. Vėliau, rėmėjų ir geradarių dėka, į Veprius iš tos pačios liejyklos buvo atvežtas antrasis varpas, sveriantis 420 kg, bei du mažieji varpai, sveriantys 90 kg ir 130 kg.

Dabar R.P.Šaulio planuose – Veprių varpinės atstatymo projektas.

Kryžiaus kelio stotys

Vepriai didžiuojasi Kalvarijomis, įsikūrusiomis gražioje ir vaizdingoje vietoje – tarp Veprių ežero ir Šventosios upės. Teigiama, kad Kalvarijoms atsirasti įtakos turėjo XIX a viduryje tarp Upninkų (Jonavos raj.) ir Veprių parapijų kilęs konfliktas. Rusams uždarius sugriuvusią Upninkų bažnyčią, Vilniaus vyskupija įsakė visą inventorių perduoti vepriškiams. Upninkiečiai nesutiko. Tuomet turtas buvo paimtas jėga. Kilo riaušės. Pralaimėję upninkiečiai atsisakė lankyti Veprių bažnyčią. Todėl kilo sumanymas palenkti juos į savo pusę, steigiant Kalvarijas.

Pirmą kartą jos buvo apeitos 1846 m. Šio kryžiaus kelio ilgis – 5,5 km. Dabartinį Kalvarijų kompleksą sudaro bažnyčia, 35 Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai bei kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Per Kalvarijas teka Cedrono upelis, kuris yra laikomas šventu, stebuklingu. Kalvarijas gausiai lanko maldininkai, ypač Sekminių atlaidų savaitgaliais.

Mūrinės koplytėlės išsidėsčiusios įvairiose Veprių miestelio dalyse.

Šerno simbolis

Sekminės Vepriuose – didelė šventė. Tą dieną Vepriai pasipuošia valstybinėmis vėliavomis, kai kurie gyventojai iškelia ir miestelio vėliavas, kuriose pavaizduotas šernas, laikantis vertikalią auksinę ietį. Šernas miestelio vėliavoje simbolizuoja miestelio pavadinimą, kilusį iš baltiško žodžio veprys (šernas).

Veprių seniūnijos seniūnė papasakojo su miestelio pavadinimu susijusią legendą. „Senais laikais velnias nešęs akmenį. Gaidžiams užgiedojus, tą akmenį pametęs. Akmuo ilgą laiką žviegęs neįprastu balsu. Kartą pro šalį jojęs slavų kilmės bajoras jo paklausęs lenkiškai: „Co kšičeš, jak wiepše?“ – „Ko rėki, kaip šernas?“ Akmuo nustojo kaukęs. Vadinasi, atspėjo jo vardą. Nuo šio žodžio „wiepše“ ir kilo Vepriai“, – sakė pašnekovė.

Prieš trejus metus miestelio legendą vizualizuoti ėmėsi menininkas Viktoras Žentelis. Jis sukūrė skulptūrą „šernas“. Šis kuklus, Vepriuose gimęs ir augęs menininkas savo kraštui yra padovanojęs ne vieną kūrinį. 1979 m. miestelio centrą papuošė taip pat pagal legendą jo sukurta skulptūra ,,Geldutė“ ir skulptūra ,,Rytas“. Pastaraisiais metais – skulptūros „Šuoliuojantys per amžius vyčiai“ ir „Iš tremties negrįžusiems“. Prie miestelio gražinimo prisideda ir kitas vepriškis, tautodailininkas-medžio drožėjas Remigijus Rudokas.

Informacinis centras

D.Radzevičienė akcentavo, kad jų miestelis – gausiai apdovanotas gamtos grožiu ir labai įdomus. Čia vos ne kiekviename žingsnyje yra ką apžiūrėti. Pastebima, kad miesteliu susidomėjo turistai, ypač po 2016 metų, kai Vepriai buvo paskelbti Mažąja kultūros sostine. Todėl praėjusiais metais, lankytojų patogumui, pačiame miestelio centre duris atvėrė informacinis centras, kuriame dirba savanorės.

„Šiame centre – informaciniai stendai ir lankstinukai, kuriuose aprašytos lankytinos vietos, kultūrinis paveldas, gamtos paminklai ir kt. Į centrą užsukę miestelio svečiai gali apžiūrėti miestelio moterų sukurtus keramikos darbus, įsigyti Veprių simbolikos. Lankytojai, iš anksto susitarę su darbuotojomis, gali užsisakyti ekskursijas po žymiausius miestelio objektus“, – aiškino pašnekovė.

D.Radzevičienė informavo, kad artimiausiu metu miestelyje bus įrengta nauja trasa su lankytinų vietų nuorodomis ir maršrutais. Šią trasą bus galima aplankyti pėsčiomis, dviračiais, o žiemos metu – slidėmis.

Į miestelį atvykę svečiai turi galimybę apsistoti Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filiale „Šventosios vingis“, vadinamoje Veprių stovykloje, privačiose kaimo turizmo sodybose „Sidabrinė pieva“ ir „Ąžuolų giria“.

Vepriuose prie vandens telkinių įrengtos modernios poilsiavietės.

Lankytini objektai

Veprių miestelyje yra nemažai lankytinų objektų. Įdomu pasižvalgyti po Ukmergės kraštotyros muziejaus Veprių filialą, kurį savo asmeninės kolekcijos pagrindu įkūrė šviesios atminties mokytojas Jonas Žentelis. Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra daugiau nei 8 000 eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį.

Vepriuose yra išlikęs vienas seniausių barokinės architektūros bei vienas įdomiausių paminklų Ukmergės rajone. Tai – valstybės saugomas istorinis monumentas: baroko stiliaus koplytstulpis „Baltasis kryžius“, pastatytas 1884 m., skirtas Baro konfederacijos įvykiams atminti. Tai vienas iš trijų Lietuvoje esančių konfederatams atminti pastatytų paminklų. Koplytstulpio pastatymo istorija nėra žinoma. Spėjama, kad jį XVIII a pab. – XIX a. pr. galėjo pastatyti Mykolas ir Juozapas Dominykas Kosakovskiai, pagerbdami savo brolį ir dėdę Simaną Kosakovskį, vieną aktyviausių Lietuvos konfederatų.

Įdomus lankytinas objektas – senoji Veprių dvarvietė – piliakalnis. Pasakojama, kad kadaise ten stovėjo puošnūs dvaro rūmai. Tačiau per karus su Rusija ir Švedija rūmai buvo nusiaubti ir apgriauti. XIX a pabaigoje jų liekanos buvo stipriai išardytos. Vepriškiai piliakalnį yra įamžinę paminkliniu akmeniu.

Veprių seniūnė D.Radzevičienė sakė, kad ant senojo Veprių piliakalnio kadaise stovėjo puošnūs dvaro rūmai.

Miestelio apylinkės

Šio miestelio apylinkėse 2015 metais buvo aptiktas dar vienas piliakalnis. Jį Slabados kaime surado biologijos mokslų daktaras Darius Stončius. O šiek tiek vėliau savarankiškai jį dar kartą rado Nacionalinio muziejaus archeologas Gytis Grižas. Seniūnė pasidžiaugė, kad naujai atrastas objektas, esantis valstybiniame miške, jau sutvarkytas. Jį sutvarkyti padėjo miškininkai, o menininkas V.Žentelis šalia piliakalnio pastatė nuorodą.

Turistai neaplenkia Bečių apylinkių, kuriose tūno buvusio dvaro parko liekanos, ošia senos pušys ir maumedžiai. Ten galima rasti mitologinį dubenuotąjį akmenį su vaiko pėda bei šaltinį. Šaltinio aplinka – sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms. Veprių apylinkėse, Slabados kaime, yra ir dar vienas šaltinis, kurio vanduo stipriai mineralizuotas, turintis geležies.

Veprių krateris

D.Radzevičienė pasakojo, kad Vepriai – žymūs ir tuo, kad prieš 165 milijonus metų Juros periode čia nukrito meteoritas ir išmušė kraterį. Kraterio diametras siekė apie 8 kilometrus. Krateris buvo atrastas 1978 m., gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad meteoritinės kilmės, maždaug 300 m skersmens asteroidas trenkė į minkštas nuosėdines paleozojaus uolienas – smiltainį, klintį, todėl kraterio gylis buvo per 500 m. Vėliau jį užpildė po sprogimo atgal į kraterį sukritusios ar ledynmečiais nuo šlaitų suplautos uolienų nuolaužos, o virš jų susidarė normaliai sluoksniuota molio ir smėlio storymė. Viršutiniai sluoksniai susiklojo juros periode, nedideliame ežere, kuris susidarė krateryje. Šis ežeras yra įdomus plaukiojančiomis salomis. Vienos iš jų atitrūksta nuo durpingo ežero pakrantės, kitos susijungia į didesnes arba „prikimba" prie kranto.

Veprių ežeras yra įdomus plaukiojančiomis salomis.

Dėmesys kultūrai

Veprių seniūnijoje netrūksta dėmesio kultūrai. Čia vyksta įvairūs renginiai, šventės, minėjimai, plenerai, fotografijos parodos, Poezijos pavasarėlis ir kt. Ukmergės kultūros centro Veprių skyriuje dirba entuziastinga renginių organizatorė Rasa Šimonienė, meno vadovai Algmina Uselienė ir Edvardas Ratautas. Čia gyvuoja šokių kolektyvas, kaimo kapela, vaikų ritminių šokių grupė, dramos kolektyvas, vaikų dramos kolektyvas, folkloro ansamblis, lėlių teatras. Nuo 2001 m. Vepriuose kasmet vykdavo rajoninė jaunųjų dainorėlių, muzikantų ir šokėjų šventė, kuri pastaraisiais metais išaugo į šeimų šventę. Savo kraštą dainomis džiugina ir dainingi Sližių krašto žmonės, kuriems vadovauja Stasė Novikienė. Šiais metais Vepriuose bus švenčiama tradicinė Joninių šventė, hipodrome vyks žirgų lenktynės. O liepos 6 dieną Vepriuose bus giedamas Lietuvos himnas, miestelyje veiks įvairios amatininkų dirbtuvėlės. „Šiais metais Veprių miestelis minės 635-ąsias metines. Ta proga mes sukūrėme šūkį – „Dovana Vepriams“. Todėl miestelis priims bet kokias jam skirtas dovanas“, – atviravo D.Radzevičienė.

 

 

Rekomenduojami video