Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Panoterių herbas ir teatrų festivalis

Panoteriai– tolimiausias Jonavos rajono miestelis. Panoteriškiai didžiuojasi savo kraštu ir nuolat siekia gyventi dar gražiau, turtingiau ir darniau.

Diskusijos dėl herbo

Šiais metais Lietuvos heraldikos taryba patvirtino svarbius Panoterių simbolius – miestelio herbą ir vėliavą. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Bendruomenės vadovė Audronė Gruodienė pasakojo, kad pradžioje bendruomenės atstovai siūlė jame pavaizduoti liepą, žyminčią dvarvietėje išlikusią liepų alėją. Vėliau buvo apsistota ties koplyčia, nes Panoterių gyvenvietės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose siejamas būtent su katalikų koplyčia. Be to, herbe norėta atspindėti XIX a. vartoto gyvenvietės pavadinimo – Koplyčios – reikšmę.

A.Gruodienė teigė, kad nemažai buvo diskutuota ir dėl eskizų. Norėta koplyčioje pavaizduoti Šv.Jurgio figūrą, simbolizuojančią kovą su negandomis (bažnyčia kelis kartus degė), tačiau vėliau buvo nutarta , kad geriausiai tiks Šv. Elenos, kuri yra Panoterių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios globėja, figūra. Vietos gyventojų pageidavimu buvo pasirinkta žalia herbo skydo spalva, atspindinti Panoterius, kaip ūkininkų kraštą, ir jo žaliuojančių pievų kraštovaizdį. Heraldikoje žalia spalva reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

Panoterių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje buvo pašventinta miestelio vėliava. J. Žurauskienės nuotr.

Nagingi žmonės

Panoteriai – darbščių žmonių kraštas. A.Gruodienė pasakojo, kad jų krašte nuo seno gyveno daug nagingų žmonių, kurie statė medinius namus, liejo žvakes, siuvo drabužius, gamino batus, užsiėmė kitais amatais. Nors senieji amatai jau baigia išnykti, tačiau kai kurios sumanios šeimininkės bando tęsti tradicijas. Tai šakočių kepėja ir šeimininkė Janina Grigalienė, sūrių gamintoja ir maisto ruošimo bei receptų atradimo entuziastė Birutė Pečeliūnienė ir kt. Dabar panoteriškiai taip pat užsiima įvairia veikla. „Netgi tie, kurie linkę nieko daryti, bežiūrėdami į kaimynus taip pat pradeda krutėti“, – pajuokavo bendruomenės vadovė. Iki šiolei Panoteriuose gyvena daug ūkininkų, puoselėjančių pienininkystės ir augalininkystės ūkius. Pastebėta, kad pastaraisiais metais vis daugiau ūkininkaujančiųjų pereina prie augalininkystės. Miestelyje įsikūrusios kelios bendrovės: viena medienos apdirbimo ir dvi žemės ūkio.

Seniausias miestelio namas buvo pastatytas 1870 m. J. Žurauskienės nuotr.

Didžiuojasi mokykla

Panoteriškiai didžiuojasi mokykla, kuriai 1990 metų liepos 11 dieną, minint kraštiečio poeto ir dramaturgo Petro Vaičiūno 100-metį, buvo suteiktas jo vardas. „Mes saugome ir branginame šio iškilaus Jonavos rajono žemės žmogaus atminimą“, – sakė mokyklos direktorė Liuda Urbonienė. Ji pridūrė, kad P.Vaičiūno atminimo garbei jie kiekvienais metais rengia literatūrinį moksleivių kūrybos konkursą.

Panoteriškiai didžiuojasi mokykla, kuriai, 1990 m. liepos 11 d. minint kraštiečio poeto ir dramaturgo P. Vaičiūno 100-metį, buvo suteiktas jo vardas. J. Žurauskienės nuotr.

Mokiniams mokykloje sudarytos geriausios sąlygos kūrybai ir mokymuisi. Jie taip pat turi galimybę dainuoti, šokti bei gilintis į kitas juos dominančias sritis. Direktorė pasidžiaugė mokinių sporto laimėjimais, pačiais mažiausiais vaikučiais, kurie nuo rugsėjo lankys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, puikiais mokytojais. Smagu, kad mokykloje dirba ir buvę šios mokyklos ugdytiniai – mokytojai Danutė Rasiulienė, Rasa Kilijonaitė ir A.Gruodienė.

Mokiniams mokykloje sudarytos geriausios sąlygos ne tik mokymuisi, bet ir kūrybai bei darbui. J. Žurauskienės nuotr.

Netrūksta veiklos

P.Vaičiūno atminimą puoselėja ir Panoterių kultūros centras. Liepos 15 dieną čia šurmuliavo nacionalinis kaimo mėgėjų teatrų festivalis „Tėviškės pastogė“, skirtas P.Vaičiūno gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Šio centro vadovė Janina Adomaitienė sakė, kad dėl lėšų stygiaus festivalis „Tėviškės pastogė“ organizuojamas kas antri metai. Ankstesniais metais į renginius susirinkdavo gausesnis būrys svečių ir šviesaus atminimo P.Vaičiūno artimųjų. Renginiai tuo metu vykdavo šalia P.Vaičiūno sodybos. Dabar namas, kuriame įrengtas muziejus, apleistas, jis kiekvienais metais vis labiau nyksta. Tačiau, pasak J.Adomaitienės, kultūrinis gyvenimas Panoteriuose negęsta. Čia gyvenantys žmonės noriai dalyvauja įvairių kolektyvų veikloje: teatro, humoro, šiuolaikinių šokių, estradinėje moterų grupėje „Pianissimo“, ansamblyje „Vosilkėliai“.

Panoteriuose gyvenantys žmonės noriai įsilieja į įvairią veiklą. J. Žurauskienės nuotr.

Daug skaitytojų

Jauki ir graži Panoterių biblioteka. Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Panoterių filialo vyr. bibliotekininkė Irena Frankauskienė sakė, kad biblioteka aptarnauja 19 kaimų, joje lankosi apie 300 skaitytojų. Kartais per dieną į biblioteką užsuka jų kelios dešimtys. Aktyviausi – Panoterių miestelio, Milagainių ir Satkūnų kaimų gyventojai. Labai mėgsta skaityti Filomena Ogunauskienė, A. Gruodienė, Liuda Urbonienė ir kt. Daug knygų perskaito mokyklos ir kultūros darbuotojai. Skaityti mėgsta pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai, mokiniai. Bibliotekoje veikia vieša prieiga prie interneto, todėl čia dažnai užsuka vaikai. I.Frankauskienė sakė, kad bibliotekoje organizuojamos popietės, susitikimai. Knygų mylėtojos susibūrusios į klubą „Pelėda“. „Pažįstu visus Panoterių krašto žmones. Todėl ir dirbu dėl jų, norisi, kad jie ateitų, imtų knygas ir jas skaitytų. Darbas bibliotekoje – tyliosios kultūros baras. Jis man teikia didžiulį pasitenkinimą“, – prisipažino bibliotekininkė.

Pasak vyr. bibliotekininkės I.Frankauskienės, biblioteka aptarnauja 19 kaimų, joje lankosi apie 300 skaitytojų. J. Žurauskienės nuotr.

Šaunios moterys

Valstiečių laikraštis“ aplankė Panoteriuose gyvenančią Janiną Kiškienę, išauginusią vaikus, sulaukusią 16 vaikaičių ir 6 provaikaičių. Ši moteris – labai šauni šeimininkė. Ji ruošdavo maistą vestuvėms, krikštynoms, šermenims. J.Kiškienė teigė, kad kai kada reikėdavo maisto pagaminti net šimtui žmonių. Mėgstamiausi patiekalai – iš mėsos. Moteris sugeba paruošti net 10 rūšių vyniotinių, „kelmus“. „Tortų kepti nemėgstu, tačiau kepdavau sausainius, kuriuos vadindavo firminiais Kiškienės sausainiais“, – pasakojo daugiavaikė mama. Pasak J.Kiškienės, nemažai maisto gamybos paslapčių jį perėmė iš mamos, o dabar jas perteikia ir savo dukroms.

J.Kiškienei Panoterių krašte per įvairias šventes teko šeimininkauti 65 kartus. J. Žurauskienės nuotr.

Aplankėme ir dar vieną aktyvią moterį – Aldoną Rimdeikienę. Nors ji įkopė į septintąją dešimtį, nestokoja įvairios veiklos, ūkininkauja. P.Vaičiūno mokyklos mokiniams jos ūkyje ne kartą buvo vedamos ugdymo karjeros pamokos, jie susipažino su įvairiomis žemės ūkio šakomis – avininkyste, bitininkyste, braškių auginimu.

A.Rimdeikienė ūkininkauti ėmėsi sulaukusi garbaus amžiaus. O patirties, pasak pašnekovės, ji pasisėmė seminaruose ir aplankytuose pavyzdiniuose ūkiuose. Energinga moteris atranda laiko ir saviraiškai. Ji dainuoja Jonavos kultūros centro moterų chore „Guoba“, groja savo malonumui. Praėjusiais metais ji dalyvavo dirigentės Rasos Gelgotienės organizuotame edukaciniame projekte – prieš Kalėdas giedojo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. „Klasikinį kūrinį atlikome senąja vokiečių kalba. Jis man suteikė labai daug teigiamų emocijų. Šis kūrinys manyje skamba visą laiką, aš juo gyvenu. Todėl šiais metais dar kartą bandysiu dalyvauti projekte“, – sakė A.Rimdeikienė.

Ūkininkė A.Rimdeikienė nestokoja įvairios veiklos. J. Žurauskienės nuotr.

Rekomenduojami video