Abipus Nemunėlio upės įsikūręs Panemunėlio miestelis (Rokiškio r.) kadaise buvo Rytų Aukštaitijos kultūros sostinė. Čia ne vieną dešimtmetį praleidęs įžymus kunigas, švietėjas, lietuvybės skleidėjas, pirmojo slapto vaidinimo Panemunėlio apylinkėje rengėjas ir režisierius Jonas Katelė paprastą bažnytkaimį pavertė didžių veikėjų traukos vieta, skleidė mokslo ir kultūros šviesą.
Gaivina praeitį
J.Katelės pastangomis Panemunėlio parapija buvo bene raštingiausia visoje Lietuvoje – kalbama, kad čia visi vaikai ir suaugusieji mokėjo skaityti ir rašyti. Dabar Panemunėlis, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestelių, tuštėja ir senėja. Čia gyvena vos du šimtai gyventojų. Vietiniams nuotaiką praskaidrina vingiuojantis Nemunėlis, o savaitgaliais tylą sudrumsčia per miestelį dar XIX a. nutiestais geležinkelio bėgiais riedantys traukiniai.
Vietos šviesuoliai bando gaivinti Lietuvai reikšmingą Panemunėlio praeitį, po kruopelytę rankioja iš čia kilusių žymių veikėjų nuopelnus. „Versmės“ leidykla, leidžianti monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, apie Panemunėlį išleido dviejų dalių monografiją, kurioje dešimtys autorių aprašo šio krašto žmones, istoriją, archeologiją, gamtą, etninę kultūrą, tautosaką ir kt. Kunigo J.Katelės šviečiamajai veiklai skirti net trys straipsniai.
J.Katelės muziejuje, be kitų asmeninių daiktų, saugoma jo mokinių dovanota gražiais ornamentais išdabinta lazda. V.Tavorienės nuotr.
Šios Lietuvai nusipelniusios asmenybės, praeityje išgarsinusios Panemunėlio kraštą, gyvenimą ir veiklą iki detalių išstudijavo ir į knygą „Dievui, parapijai, Lietuvai: kunigo švietėjo Jono Katelės biografinė apybraiža“ sudėjo buvusi mokytoja Ona Levandavičiūtė. Ekskursiją po miestelį surengusi knygos autorė neslėpė nusivylimo, kad šis žymus veikėjas yra primirštas, o jo nuopelnai mūsų valstybei nėra deramai įvertinti.
O.Levandavičiūtė gali nesustodama pasakoti apie kunigo, lietuvybės skleidėjo J.Katelės nuopelnus kraštui. V.Tavorienės nuotr.
Skleidė lietuvybę
„Panemunėlis mažutis, regis, ant delno sutilptų, bet Jono Katelės laikais išaugo iki Rytų Aukštaitijos kultūros sostinės. Knygos, skaitymai, muzika, vadinimai – viskas, kas tuomet buvo geriausio ir pažangiausio, sklido šioje parapijoje“, – sakė O.Levandavičiūtė.
Iš Kupiškio krašto kilęs J.Katelė ilgiausiai kunigavo Panemunėlyje. Į šią tuomet apleistą parapiją jis buvo atkeltas iš Zarasų, kur išgyveno 1863–1864 metų sukilimą. „1872 metais į Panemunėlį įvažiavo du poriniai vežimai, prikrauti mantos, iš vieno išlipo aukštas, išvaizdus keturiasdešimtmetis vyras – Jonas Katelė. Čia jis rado begriūvančią medinę bažnyčią ir seną kleboniją. Kadangi jis buvo aistringas žirgų mylėtojas, pirmiausia pastatė arklides, paskui ėmėsi klebonijos ir bažnyčios. Tai buvo žmogus kūrėjas, žaibo greičiu pakeitęs aplinką, visą parapijos gyvenimą“, – pasakojo mokytoja.
Dviejų bokštų bažnyčią pašventino Maironis. Tvirtinama, kad du bokštai simbolizuoja Lietuvos ir Lenkijos uniją. V.Tavorienės nuotr.
Pirmiausia kunigas susirūpino lietuviško rašto ir žodžio skleidimu. Važinėjo po kaimus, vežiojo popierių, rašymo priemones, paties iš burokėlių pagamintą rašalą – viską, ko reikėjo ir dideliems, ir mažiems mokyti ir šviesti. Išugdė būrį jaunų daraktorių, kurie kaimo gryčiose mokė ne tik rašyti, skaityti, skaičiuoti, bet ir geografijos, istorijos. Sekmadieniais prieš mišias ir po jų lietuvybei iš širdies atsidavęs kunigas vaikus kviesdavo mokytis į kleboniją.
„Iš kaimų sukvietė pusšimtį gražių merginų ir vaikinų ir parengė juos daraktoriais – slaptų mokyklų mokytojais. Jis buvo energinga asmenybė, kuria sekė kiti. Jam rūpėjo žmones visapusiškai lavinti. Balsingesnį kaimo jaunimą kvietė dainuoti chore. J.Katelė turėjo talentą pastebėti ir atskleisti kitų talentus, įkvėpti, kad per kūrybą žmonių siela dainuotų“, – pakylėtai apie gilų kultūros ir švietimo pėdsaką palikusį veikėją kalbėjo O.Levandavičiūtė.
Pirmasis slaptas vaidinimas
Garsas apie kunigo šviečiamąją ir kultūrinę veiklą netruko plačiai pasklisti. Čia ėmė lankytis didieji Lietuvos žmonės – Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Mykolas Romeris, Juozas Tumas-Vaižgantas, Maironis ir kiti. „Poetas Maironis mėgo sėdėti klebonijos balkonėlyje ir grožėtis vingiuojančiu Nemunėliu, liepų ir akacijų alėja, žydinčiu obelų ir vyšnių sodu“, – pasakojo mokytoja.
Klebonijoje buvo sukaupta apie tris tūkstančius knygų įvairiomis kalbomis, čia vyko kamerinės muzikos koncertai, rengiami literatūriniai vakarai. J.Katelė yra pirmojo slapto lietuviško vaidinimo rengėjas ir režisierius. 1893 metais buvo parodyta J.Tumo-Vaižganto komedija „Nepadėjus nėr ko kasti“, kurioje dalyvavo ir pats rašytojas. Saugumo sumetimais vaidinimas vyko ne Panemunėlyje, o greta esančiame Naujikų kaime.
„Žinoma, ir lietuviškos mokyklos, ir vaidinimai vyko slaptai, tad Jonui Katelei ir jo sekėjams teko gyventi jaučiant nuolatinę įtampą. Juk į kleboniją buvo vežimais vežama lietuviška spauda, kuriai slėpti turėta ne viena slėptuvė. Leidiniai slėpti po grindimis, pirtyje, sienoje, net prie Nemunėlio upės“, – pasakojo J.Katelės veiklos žinovė.
Iki šių dienų išlikusioje senojoje klebonijoje tarybiniais metais veikė mokykla. Dabar ji priklauso kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo įkūrėjui Leonardui Šablinskui. Čia įrengtas J.Katelės muziejus, kuriame eksponuojami kunigo asmeniniai daiktai, maldaknygės, nuotraukos. Klebonijoje taip pat pradėtas kurti amatų centras.
„Dabar geriausiu paminklu Jonui Katelei būtų bažnyčios atnaujinimas, jai verkiant reikia remonto. Savo laiku prie jos statybų daug prisidėjo iš šio krašto kilusio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio tėvas. Deja, kunigas nesulaukė bažnyčios statybų pabaigos, pakirstas ligos mirė. Bažnyčią pašventino pats Maironis“, – sakė O.Levandavičiūtė.
Per miestelį vingiuoja Nemunėlis, o savaitgaliais tylą sudrumsčia riedantys traukiniai. V.Tavorienės nuotr.
Miestelį gražina skulptūromis
Prie kunigo J.Katelės įamžinimo prisidėjo prieš septynerius metus miestelyje įsikūręs tautodailininkas Vidmantas Zakarka. Menininkas sukūrė J.Katelės skulptūrą ir paminklą pirmam slaptam lietuviškam vaidinimui įamžinti. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininko bei senųjų kryždirbystės ir šaukščiaus amato puoselėtojo darbai papuošė bažnyčios šventorių ir visą miestelį.
Žinomas tautodailininkas įsikūrė buvusios mokyklos priestate. Iš pradžių planavo patalpose įsirengti tik dirbtuves, o vėliau kartu su žmona mokytoja Daiva persikėlė iš Rokiškio čia gyventi. Inteligentų poros sukurta jauki kūrybinė erdvė traukia ir nepažįstamus turistus, ir tautodailės mėgėjus. Kartą apsilankiusieji nori dar sugrįžti į V.Zakarkos rengiamas edukacines programas. Jis ir vaikus, ir suaugusiuosius moko pamilti medį, drožti šaukštelius ir kitus dirbinius.
Tautodailininko Vidmanto ir mokytojos Daivos Zakarkų sodyboje vyksta edukaciniai užsiėmimai. V.Tavorienės nuotr.
Savo gyvenamąją aplinką ir miestelį savo darbais gražinantis tautodailininkas neseniai tapo Panemunėlio miestelio seniūnaičiu. Jis kartu su Panemunėlio seniūne Dalia Dubenčiukienė kuria planus, kaip pagerinti miestelio žmonių gyvenimą. Viena aktualiausių problemų – nuotekos.
„Tarybiniais laikais miestelyje buvo įrengta nuotekų valymo sistema, tačiau ji nebuvo paleista. Iki šiol niekas nieko nesutvarkė, teršiame Nemunėlį. Valdžia nori uždrausti lauko tualetus, bet žmonėms nepadeda įsirengti nuotekų įrenginių. Negi pensininkai tai padarys iš savo menkų pensijų?“ – bene pagrindinį nūdienos rūpestį išsakė V.Zakarka.
Traukia unikalus punktas
Vos metus seniūnijai vadovaujanti D.Dubenčiukienė pasidžiaugė, kad Panemunėlyje veikia aktyvi bendruomenė, vadovaujama Sigitos Veiverienės. Liepos pradžioje nemažai seniūnijos gyventojų ir kraštiečių sugužėjo į Panemunėlio Šv. Juozapo globos bažnyčioje vykstančius tradicinius Šv. Elžbietos atlaidus. Žmonių noro pabūti kartu neatvėsino net pliaupęs lietus.
Vos metus seniūnijai vadovaujanti D.Dubenčiukienė kuria planus, kaip įdomius kultūros paveldo ir gamtos objektus padaryti patrauklesnius turistams. V.Tavorienės nuotr.
„Norime, kad toks vietos žmonių ir iš įvairių šalies kampelių sukviestų kraštiečių pasibuvimas taptų gražia tradicija“, – sakė seniūnė ir pridūrė, kad kartu su seniūnaičiais ir bendruomenių vadovais galvoja, kaip įdomius kultūros, istorijos paveldo ir gamtos objektus padaryti patrauklesnius turistams.
Netoli Panemunėlio, šalia kelio Panevėžys–Rokiškis, yra unikalus objektas – Struvės geodezinio lanko punktas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Astronomo Friedricho Georgo Vilhelmo Struvės geodezinis lankas – tai daugiau nei 2 820 kilometrų ilgio tranguliacijos (trikampių) grandinė, sudaryta 1816–1852 metais, bandant ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Ji tęsiasi per dešimt valstybių nuo Norvegijos iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros Ukrainoje.