Pabaiskas (Ukmergės r.) įsikūręs gražiose apylinkėse, netoli magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys. Šio miestelio pavadinimas kilęs iš lenkų kalbos žodžio „pobojowisko“, kuris reiškia kovos vietą, lauką. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad šioje vietovėje prieš 584 metus įvyko mūšis tarp pretendentų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio sostą – Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos – kariuomenių.
Išaugo miestelis
Teigiama, kad Pabaisko (dar vadinamo Ukmergės, Šventosios) mūšis buvo didžiausias Lietuvos teritorijoje. Švitrigaila, kuriam padėjo Livonijos ordinas, ir Žygimantas Kęstutaitis su lenkų būriais kovojo dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. Šiame mūšyje susitiko maždaug po 30 tūkstančių karių, priklausančių abiem pusėms. Mūšis baigėsi Žygimanto Kęstutaičio pergale. Livonijos ordinas, buvęs Švitrigailos sąjungininku, nebeteko savo turėtos galios ir įtakos.
Amžininkai šį mūšį prilygino Žalgirio mūšio pergalei, nes jo dėka buvo užbaigtas beveik 200 metų trukęs Lietuvos karas su Livonijos ordinu. Kunigaikštis Žygimantas 1436 metais, atsidėkodamas Dievui už pergalę, mūšio lauke pastatė bažnyčią, aplink kurią išaugo miestelis.
Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia – žymiausias miestelio architektūros paminklas.
Architektūros paminklas
Bažnyčia – žymiausias miestelio architektūros paminklas. Amžių tėkmėje ji buvo atstatyta tris kartus. 1819–1836 metais buvo pastatyta dabartinė bažnyčia. Šventovės sienos, varpinė, šventoriaus tvora ir vartai sumūryti iš lauko akmenų.
Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia – klasicistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Iki šiol išlikęs užrašas virš bažnyčios durų „Domus meus domus orationis est“ („Mano namai yra maldos namai“).
Pabaisko bažnyčioje yra vertingų paminklinių kūrinių: vieni vertingiausių vėlyvojo baroko mažųjų vargonų Lietuvoje, molbertinės tapybos paveikslai (XVIII a. antrosios pusės paveikslai „Šv.Jurgis“ bei XIX a paveikslai „Šv.Juozapas“ ir „Nežinomo vyskupo portretas“). Šventoriuje stovi prašmatnaus romantizmo stiliaus varpinė.
Mitologinis akmuo Mokas – vienas didžiausių riedulių Lietuvoje.
Įamžintos kovos
Pasak Pabaisko seniūno Gedimino Lapuko, siekiant priminti šiuolaikiniams žmonėms Pabaisko mūšį, miestelyje buvo pradėtos organizuoti gyvosios viduramžių istorijos šventės. Minint Pabaisko mūšio 570-ąsias metines, miestelio centre buvo pastatyta beveik keturių metrų aukščio skulptūra, atsispindinti to meto kovas. Šios skulptūros autorius – vepriškis Viktoras Žentelis. Lietuvai svarbius istorinius įvykius ir Pabaisko mūšio schemą miestelio centre esančiame stende įamžino istorijos mokslų daktaras docentas Romas Batūra.
„Šio krašto praeitį mums primena ir miestelio herbas. Jame pavaizduoti du sukryžiuoti sidabriniai kovos kirviai“, – sakė seniūnas. Jis pridūrė, kad užmarštyje neliko ir istorinė kautynių vieta, joje pastatytas akmeninis aukuras ir koplytstulpis. Dar 1988 metais Ukmergės rajono miškininkai ten pasodino ąžuolyną, o 2008-aisiais pirmuosius Lietuvos kariuomenės ąžuolyno medžius pasodino Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.
Miestelio seniūnas priminė, kad šiais metais miestelio svečiai ir vėl galės prisiliesti prie istorijos, nes Pabaiske vyks mūšio inscenizacija ir žemdirbių šventė.
Šio krašto praeitį primena miestelio herbas, kuriame pavaizduoti du sukryžiuoti sidabriniai kovos kirviai.
Lankytinos vietos
G.Lapuko teigimu, Pabaisko seniūnija traukia turistus įdomiais lankytinais objektais. Miške, ant stataus šlaito, šalia Šventosios upės, netoli Sukinių kaimo, stūkso mitologinis akmuo Mokas. Tai vienas didžiausių riedulių Lietuvoje, valstybės saugomas geologinis gamtos ir archeologijos paminklas.
„1971 metais tiriant akmens aplinką buvo rastos dvi duobės – stulpavietė ir akmenų su pelenais duobė. Spėjama, kad šioje vietoje buvusi senovės lietuvių alkavietė, kurioje vykdavo pagoniškos apeigos“, – pasakojo Pabaisko seniūnas. Šio milžiniško akmens ilgis – 8,5 metro, plotis – 6,25, aukštis – 3,45 metro. Akmuo yra įdomios formos, nuskilinėjęs ir laiptuotas.
Nemažai lankytojų užsuka ir į legendomis apipintą Sukinių piliakalnį, esantį vakarinėje Sukinių kaimo dalyje. Pasakojama, kad senovėje ant jo stovėjusi kryžiuočių šventykla. Taip pat legendos byloja, kad piliakalnyje krištoliniame karste palaidotas kunigaikštis.
Pagyvino miestelį
Tikimasi, kad ateityje miestelis turės dar vieną traukos objektą – prieš septynerius metus į miestelį atvykęs kalvis Andrius Janulis su šeima planuoja Pabaiske įkurti „Kalvio kiemą“. Jame bus meno dirbtuvės ir galerija, prieinama visiems Pabaisko miestelio lankytojams. Neatmetama galimybė, kad ateityje ten vyks ir edukaciniai užsiėmimai.
Prie seniūnijos pastatyta kalvio A.Janulio sumeistrauta metalinė seniūno kėdė, kurios sėdynėje yra 10 cm ilgio tankūs akėčių virbai.
A.Janulis – metalo plastikos meistras. Nagingas vyras Pabaiską jau papuošė meniškais metalo dirbiniais. Vienas jų – metalinė seniūno kėdė, stovinti šalia Pabaisko seniūnijos. Jos sėdynėje esantys 10 centimetrų ilgio tankūs akėčių virbai simbolizuoja, kad seniūno kėdė nėra labai patogi ir minkšta, kaip iš šalies atrodo. Kitas profesionalaus menininko darbas – viduramžius primenantis kankinimo narvas, įkeltas į medį netoli bažnyčios.
Daug gražių darbų miestelyje nuveikta A.Janulio sutuoktinės Dovilės iniciatyva. Aktyvindama bendruomenę, D.Janulienė įkūrė Pabaisko krašto bendraminčių klubą ir daug metų organizavo nemažai renginių, tokių kaip „Pabaisko mūšis su prieskoniais“, „Vištų lenktynės“, Pabaisko festivalis ir kt. Didelio susidomėjimo miestelyje sulaukė nuotaikingos ir smagios vištų varžybos, kuriose su savo sparnuočiais dalyvaudavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių atstovai.
Moderni mokykla
Miestelio šviesulys – Pabaisko pagrindinė mokykla. Atnaujintoje ir skoningai įrengtoje mokykloje – jauku ir gera. Čia mokosi ne tik miestelyje gyvenantys, bet ir aplinkinių kaimų vaikai, kai kurie mokiniai atvyksta net iš Ukmergės. Mokykloje yra įsikūrusi ikimokyklinio ugdymo grupė „Zuikučiai“, veikia dienos centras, kurį lanko dvi dešimtys vaikų iš Pabaisko ir Antakalnio III bendruomenių. Mokyklai yra priskirtas ir Antakalnio III jungtinis ikimokyklinio ugdymo grupės skyrius.
Miestelio šviesulys – Pabaisko pagrindinė mokykla.
Šios mokyklos direktorė Janina Jastčembskienė pasidžiaugė šauniu pedagogų kolektyvu, kuris visą savo širdies šilumą ir meilę atiduoda vaikams. Mokykloje nestokojama integruotų, netradicinių pamokų, renginių, edukacijų, išvykų, projektinės veiklos. Vaikai – sportiškai aktyvūs, jie nuolat dalyvauja smiginio, šaškių, kvadrato ir kt. varžybose, kuriose ne kartą pelnė prizines vietas. Mokykloje kiekvienais metais vykdomi sveikatos projektai. Vienas sėkmingas projektas padėjo mokyklos rūsyje įrengti mini sporto klubą, kuriuo naudojasi ne tik mokiniai, bet ir miestelio gyventojai.
Mokyklą lankantiems vaikams nuo pat pradinių klasių sudarytos sąlygos naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Pradinių klasių mokytojų iniciatyva mokykla dalyvauja projekte „Skaitymo įgūdžių tobulinimas naudojant IKT“, todėl mokinukai naudojasi interaktyvia lenta, planšetiniais kompiuteriais.
Renginių organizatorė
Pasak Pabaisko seniūno, mokykla – įvairių renginių ir akcijų organizatorė. Pedagogai kartu su mokiniais vykdo tradicines Kalėdų, senjorų dienos ir kt. akcijas, kurių metu aplanko miestelio gyventojus, nudžiugina juos savo rankų darbo dirbiniais, eilėraščių ir dainų posmais.
Pabaiske vykdavo vištų varžybos, kuriose su savo sparnuočiais dalyvaudavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių atstovai.
Muzikos paslapčių mokinukus moko mokytoja Laima Grumovskienė, gyvenanti Pabaisko miestelyje. Jos suburtas mokinių ansambliukas dainomis džiugina miestelio gyventojų širdis, ansamblis aktyviai dalyvauja mokyklos ir respublikiniuose renginiuose.
Choreografijos mokytoja Ramunė Radzevičienė yra subūrusi tautinių šokių kolektyvą „Šaltinėlis“, kuris mokyklos vardą garsina įvairiuose renginiuose, respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė“, kaimyninėse šalyse.
„Drauge su seniūnija vykdome pilietines ir kitas akcijas. Neseniai mokykloje organizavome padėkos šventę, į kurią buvo pakviesti ne tik mokinių tėveliai, seneliai ir artimieji, bet ir miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojai. Tai smagi šventė ne tik mokiniams, bet ir visiems susirinkusiesiems“, – teigė J.Jastčembskienė.
Pasibaigus mokslo metams, mokinukai neužvers mokymo įstaigos durų – čia jie ilsėsis vaikų poilsio stovykloje.
Saugi kaimynystė
Pabaisko pagrindinė mokyklos kaimynystėje praėjusių metų gruodį įsikūrė Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pabaisko ugniagesių komanda. Tarnybos administracija įsikūrė naujai pastatytame moderniame pastate, šalia jo yra įrengtas garažas dviem automobiliams bei pagalbinės patalpos budintiems ugniagesiams. Tarnybos vadovo Rimvydo Lukošiaus teigimu, Pabaiske ugniagesius įsikurti privertė gaisrinės saugos standartai. Ugniagesių komandos neturintis Pabaisko miestelis bei aplinkinės teritorijos buvo atsidūrusios nepatikimo gaisrų gesinimo zonoje.
Ugniagesių komanda įsikūrė naujame moderniame pastate (Martynas Misiūnas pirmas iš dešinės, toliau – Darius Čereška ir R.Lukošius).
„Norėdami, kad ugniagesių gelbėtojų darbas būtų kokybiškas, privalome jiems sudaryti normalias darbo ir poilsio sąlygas, aprūpinti specialia apranga. Deja, šiuo metu Pabaisko ugniagesių komanda gaisrų gesinti važiuoja su sovietinių laikų automobiliais, kurie reikalauja ypatingos priežiūros. Viliamės, kad ateityje ugniagesiai bus aprūpinti naujesnėmis transporto priemonėmis“, – teigė R.Lukošius.
Priešgaisrinės tarnybos vadovas pasidžiaugė, kad jie glaudžiai bendradarbiauja su pedagogais ir mokiniais, nemaža dalis jų lanko jaunųjų ugniagesių būrelį. Drauge jie švenčia šventes, vykdo įvairias akcijas. „Šią savaitę su jaunųjų ugniagesių būrelio vaikais dalyvavome akcijoje „Gyvenkite saugiuose namuose“, kurios metu lankėme vietos gyventojus, dalijome jiems atmintines su patarimais, kaip išvengti nelaimių, socialiai remtinoms šeimoms įteikėme dūmų detektorius“, – pasakojo R.Lukošius.