Talentingais meno saviveiklininkais ir unikaliu kalėdinių žaisliukų muziejumi garsėjantis Panevėžio rajono Miežiškių miestelis šiemet paskelbtas viena iš dešimties Lietuvos kultūros mažųjų sostinių.
Balsingi ir muzikalūs
Netrukus čia pasipils renginiai, kuriais miežiškiečiai pažvelgs į savo praeitį, svečiams pasakos apie krašto tradicijas ir vieni kitus skatins labiau pamilti savo gimtinę.
Miežiškiai neišsiskiria savo istorija, neturi atstatytų dvarų ar turistus traukiančių piliakalnių. Šis už keliolikos kilometrų nuo Panevėžio nutolęs, Nevėžio vaizdingoje pakrantėje įsikūręs miestelis nuo seno stebina balsingais ir muzikaliais gyventojais. Laurus įvairiuose konkursuose skinantys meno saviveiklininkai duoda toną visam miestelio gyvenimui.
„Norisi, kad žmonės kultūringai gyventų ir leistų laisvalaikį, tvarkytųsi, rūpintųsi sveikata“, – pasakodama apie miestelio gyvenimą, sakė bendruomenės pirmininkė ir Miežiškių kultūros centro meno vadovė Jurga Švagždienė.
Dešimtmetį Miežiškių seniūnijai vadovaujantis seniūnas Albinas Jacevičius pastebėjo, kad miežiškiečius, matyt, kūrybai visose srityse įkvėpia vienas iš miestelio herbo simbolių – į dangų kylantis paukštis.
Kvies nemažai svečių
Miestelyje sparnuotų simbolių – apstu. Nevėžio pakrantėje esančiame skulptūrų parke, prieš dešimtmetį pirmojo medžio drožėjų plenero dalyvių pavadintame Angelų slėniu, „nutupia“ vis naujų sparnuotų dangiškųjų būtybių, iškyla naujų medžio darbų.
Dabar čia baigiama statyti lauko estrada, kurią papuoš du aukšti mediniai angelai. Įspūdingas skulptūras sukūrė prieš penkerius metus iš Kauno į Miežiškius atsikraustęs skulptorius Eduardas Titas. Savo darbais jis jau spėjo papuošti ir kitas miestelio erdves.
Angelų slėnyje ir prasidės Lietuvos kultūros mažosios sostinės renginiai. Čia vyks ir tradicinės miestelio šventės, iš kurių bene didžiausia – Šv. Baltramiejaus atlaidai. Bus ir staigmenų: kuriamas masinis folklorinis spektaklis, kuriame atsispindės miestelio istoriniai epizodai. Jame dalyvaus ne mažiau kaip pusšimtis artistų, muzikantų ir vokalistų.
„Kviesime svečių koncertuoti, bet vis dėlto norime, kad pagrindiniai dalyviai būtų miežiškiečiai. Gal toks kultūrinis sujudimas leis ne vienam kitaip pažvelgti į savo gimtinę, ją dar labiau pamilti. Jeigu žmonės didžiuosis miesteliu, jį puoselės ir gražins, čia norės užsukti ir svečiai“, – kalbėjo J.Švagždienė.
Konkursuose skina laurus
Šiltuoju metų laiku talentingųjų miežiškiečių dainos ir muzika skamba Angelų slėnyje, o žiemą meno kolektyvai glaudžiasi kukliame, bet jaukiame Kultūros centre. Kai sueina repetuoti, garsas sklinda kaip iš kokios filharmonijos.
Po nedidelio Kultūros centro stogu telpa 15 tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo ir vaikų meno saviveiklos kolektyvų. Meilę muzikai ir dainai ne viena šeima perduoda iš kartos į kartą. Net trys kolektyvai yra laimėję „Aukso paukštę“ – aukščiausią Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimą. Pirmąją „pagavo“ liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“, antrąją – folkloro ansamblis „Ringis“, o trečiąją – moterų vokalinis ansamblis „Raskila“. Neseniai pasibaigusiame šalies solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ antrajame ture net keturi Miežiškių kultūros centro kolektyvai vėl nuskynė laurus.
„Daugelis iš mūsų meno kolektyvų yra stiprūs. „Raskila“ ir „Alkupis“ pateko į šalies geriausių ansamblių trisdešimtuką ir rudenį toliau rungsis dėl geriausio Lietuvos kolektyvo vardo“, – saviveiklininkų laimėjimais džiaugėsi Kultūros centro direktorė Birutė Titienė.
Miežiškių saviveiklininkams į aukštumas padeda kopti talentinga muzikos magistrė Lina Kairytė, vadovaujanti net 5 meno kolektyvams. „Regis, ji vienintelė Lietuvoje vadovauja tokiam kiekiui tokio aukšto lygio kolektyvų. Ji – mūsų krašto vaikas, čia augo, mokėsi ir, baigusi aukštuosius muzikos mokslus, niekur nepabėgo, grįžo namo“, – kalbėjo B.Titienė.
Pats naujausias kolektyvas – pučiamųjų instrumentų orkestras „Ciongs“, kuriame smagiai groja įvairaus amžiaus vyrija. Specialiai šiam kolektyvui muziką kuria jame trimitu grojantis Rimantas Švaplys. Kultūros centre veikia ir parodijų teatras.
Į Miežiškius vis dažniau, ypač prieš Kalėdas, suka smalsuoliai, norintys pasigrožėti unikalia kalėdinių žaisliukų kolekcija. Šio muziejaus iniciatorė ir įkūrėja miestelio bibliotekininkė Violeta Karklytė jau turi surinkusi beveik 2 tūkst. žaisliukų, kalėdinių atvirukų, Kalėdų Senelių ir pan.
Prieš šešerius metus pirmuosius žaisliukus į parodą atnešė miestelio gyventojai. Dabar į muziejų siunčiami siuntiniai ir iš užsienio. „Gavome žaisliukų iš Amerikos, Vokietijos. Daug jų atsiuntė viena už vokiečio ištekėjusi rusė. Dabar turime net 180 geradarių“, – pasakojo į kalėdinės puošybos istoriją panirusi išskirtinio muziejaus įkūrėja.
Gyventojų mažėja
Seniūnas A.Jacevičius gyrė Miežiškių ūkininkus. Dabar seniūnijoje yra 25 perspektyvūs ūkiai, dirbantys nuo 30 iki 700 ha žemės. Du iš jų – specializuoti daržininkystės ūkiai.
Darbšti Valiukų šeima augina ir parduoda įvairiausias daržoves. Spėja ir meno kolektyvus lankyti. O Stasio Rudžio ūkyje vyksta gamyba „nuo lauko iki stalo“. Ūkininkas augina kopūstus ir juos raugia.
„Dalis darbingo amžiaus miežiškiečių važinėja dirbti į Panevėžį, dalis gyvena iš pašalpų. Tiesa, tokių šeimų nedaugėja. Pikta, kai kaimo gyventojams klijuojama degradavusiųjų etiketė. Daug žmonių gražiai gyvena, dirba, tvarkosi“, – pasakojo seniūnas.
Vis dėlto jis turėjo pripažinti, kad žmonės bėga iš kaimo. Per pastaruosius 7 metus seniūnijoje net 500 sumažėjo gyventojų. Dabar Miežiškiuose gyvena apie 700, o seniūnijoje – apie 2 500 žmonių.