Mažas ir jaukus Ukmergės rajono kampelis Žemaitkiemis garsus ne tik praeities įvykiais, bet ir nūdienos darbais.
Neturi savo herbo
Žemaitkiemis už poros metų minės savo 450 metų gyvavimo jubiliejų. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad miestelis turėjęs turgaus ir prekymečio privilegiją, turtingą istoriją, bet neturėjęs skiriamojo ženklo – herbo. Todėl daugiau nei prieš dešimtmetį kilo idėja sukurti jį.
Pasak Žemaitkiemio seniūnės Ritos Mikutienės, minčių buvo semtasi iš visur – mokykloje klausta vaikų nuomonės, tartasi su senoliais ir kraštiečiu menininku Vidu Kazimieru Gibavičiumi. „Nutarėme, kad Žemaitkiemį visame pasaulyje išgarsino meteoritų lietus, iškritęs 1933 m., todėl ir herbe jis turi būti pavaizduotas. Auksinė spalva simbolizuoja turtą, žalia – žemę ir gyvybę, mėlyna spalva – tikėjimą ir viltį“, – pasakojo seniūnė.
R. Misiūnienės nuotr.
Nors 2003 m. sukurtą herbą ir vėliavą per Žolinės atlaidus pašventino kunigas Šarūnas Petrauskas, tačiau herbas oficialiai dar nėra patvirtintas. Tikimąsi, kad artimiausiu metu tai bus padaryta.
Bažnyčia ir dvaras
Savo krašto istoriją seniūnė R.Mikutienė ir jos sūnus Gediminas Mikutis įamžino leidinyje „Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė“. Jame rašoma, kad Žemaitkiemio miestelio istorija glaudžiai susijusi su dvaru, kuris priklausė Mantvydams, o vėliau – Radviloms. Kai vyskupui, o vėliau kardinolui Jurgiui Radvilai, gyvenusiam Romoje, prireikė pinigų, 1577 m. jis dvarą užstatė jėzuitams. Šie iš dvaro veiklos sukaupė lėšų ir 1578 m. Vilniuje įkūrė Teologijos fakultetą.
Dabartinę pseudobarokinę mūrinę Šv. Kazimiero bažnyčią 1899–1902 m. parapijiečių remiamas pastatė kunigas A.Jucevičius. R. Misiūnienės nuotr.
Po metų jis buvo sujungtas su jau veikusia Humanitarine mokykla ir Filosofijos bei laisvųjų menų fakultetu, duodamas pradžią Vilniaus universitetui. Jėzuitai Žemaitkiemyje 1568 m. pastatė ir pirmąją Romos katalikų bažnyčią. Dabartinę pseudobarokinę mūrinę Šv. Kazimiero bažnyčią 1899–1902 m. parapijiečių remiamas pastatė kunigas Antanas Jucevičius.
Svarbiausia šventė
R.Mikutienė pasakojo, kad pati svarbiausia miestelio šventė – Žolinė. Šias metais per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus šv. Mišias aukojo kunigas Pablo iš Ispanijos.
Prieš Žolinę seniūnijos darbuotojai stengėsi kuo gražiau sutvarkyti miestelį, bendruomenė su kultūros darbuotoja – parengti kuo įdomesnę programą, kad susirinkę žemaitkiemiečiai ir jų svečiai maloniai pabendrautų, nuotaikingai praleistų laiką.
Šventės metu buvo organizuotos sporto varžybos, susitikimas su sertifikuotą ūkį Šimaičių kaime turinčia žolininke Giedre Radzevičiūte. „Ypatingas dėmesys buvo skiriamas saugiam eismui ir elgesiui kelyje“, – pasakojo seniūnė.
R. Misiūnienės nuotr.
Vasarą žemaitkiemiečiai sėkmingai dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2016“, kurio metu mokėsi suteikti pirmąją pagalbą įvykus eismo įvykiui bei gilino žinias važiuodami dviračiais.Norėdami geriau pažinti savo kraštą, žemaitkiemiečiai dviračiais aplankė žymias ir įdomias vietas, prisiminė istoriją, pasigrožėjo gamta. Į kelionę juos išlydėjo ir palinkėjo saugaus kelio policijos darbuotojai Mantas Breskus ir Ingrida Dutkienė.
Gaila mokyklos
Žemaitkiemiečiai didžiuojasi savo krašto piliakalniais. Vienas jų – Berzgainių. Spėjama, kad ant jo kadaise stovėjusi viena svarbiausių Mindaugo pilių. Anot legendų, piliakalnyje yra nugrimzdusi bažnyčia, todėl kartais girdėti, kaip skamba varpai ir groja vargonai. Vertas dėmesio ir Antatilčių piliakalnis, kuris, kaip teigia istorikai, stovi seniausiame Lietuvos kaime.
Seniūnė pasakojo, kad, sutvarkius šį piliakalnį ir išretinus senus medžius, nuo jo atsivėrė didingas vaizdas į Plaštakos upę. Šiais metais seniūnijoje buvo įrengtas paplūdimys šalia Klepšių ežero, ankstesniais metais – prie Žemaitkiemio ir Alaušo ežero.
Pasak R.Mikutienės, miestelėnams labiausiai skauda širdį dėl uždarytos mokyklos. Buvęs šios švietimo įstaigos direktorius Stasys Misiūnas puoselėja mintį mokykloje įrengti muziejų ir bent tokiu būdu jai suteikti gyvasties.
Miestelio istoriją pradėta įamžinti akmenimis. Pirmasis akmuo pastatytas šalia bažnyčios, tačiau manoma, kad ateityje jų atsiras ir daugiau. Žemaitkiemiečiai, nors dar neprasidėjo žiema, jau nekantriai laukia pavasario. Per vieną akciją jie miestelį apsodino narcizais. „Darbų nuveikta nemažai, apie visus ir neišpasakosi, tačiau liūdna, kad miestelyje vis mažėja gyventojų“, – kalbėjo R.Mikutienė.
Šiuolaikiška biblioteka
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio padalinyje 28 metus dirba vyresnioji bibliotekininkė Raimunda Misiūnienė. Ji džiaugėsi, kad lankytojai čia užsuka ne tik knygų paskaityti, bet ir pasimokyti dirbti kompiuteriu. Norėdama privilioti daugiau smalsuolių, R.Misiūnienė bibliotekoje eksponuoja savo kūrybos darbelius.
Per pastarąjį dešimtmetį biblioteka labai pasikeitė: suremontuotos patalpos, pakeisti langai ir durys, atnaujinti bibliotekos fondai. Prie Žemaitkiemio bibliotekos prijungtas pagrindinės mokyklos knygų fondas, 2005 m. joje įkurtas viešosios interneto prieigos centras. Biblioteka turi per 200 skaitytojų, besidominčių įvairiausia literatūra. Aktyviausi skaitytojai Aniceta Druskienė, Roma Čeberekienė, Zita Periokienė, Antanas Aukštuolis, Alfonsas Kisevičius, Apolonija Kapočienė, Danutė Bytautaitė ir kt. Vasarą dažnai užsuka knygų Žemaitkiemyje poilsiaujantys vaikai.
R.Misiūnienė taip pat prižiūri miestelyje gyvenusio poeto Vlado Šlaito mamos namelį, kuriame įkurtas muziejus. Namelyje vos vienas kambarėlis ir priemenė su molio asla. „Šiame namelyje atkūrėme autentišką aplinką. Šis muziejus – miestelio traukos objektas“, – pasakojo bibliotekininkė.
Ukmergės rajono savivaldybės V.Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio padalinyje 28 metus dirbanti vyresnioji bibliotekininkė R.Misiūnienė čia eksponuoja ir savo darbus.