Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lyduokiai turi kuo didžiuotis

Šis Ukmergės rajono miestelis gali pasigirti įspūdingais gamtos paveldo objektais ir tuo, kad čia išaugo ne viena žymi asmenybė.

Gamtos galia

Kairiajame Siesarties upelio krante auga Felinkos ąžuolas – valstybinis botaninis gamtos paveldo objektas. Jo skersmuo – 1,6 m, aukštis – 15 m.

Felinkos miške yra ir daugiau įspūdingų bei saugomų medžių. Čia auga 3 šimtamečiai uosiai ir tokio paties amžiaus maumedis, 7 šimto ir daugiau metų sulaukę ąžuolai. Prie respublikinės reikšmės paminklų priskirtas ir dar vienas ąžuolas – Lentvorų, augantis Lentvorų kaimo kultūrinėje pievoje. Jo skersmuo – 2 m, aukštis – 20 m.

Šiais metais minint Lietuvos valstybingumo 100-metį šalia Felinkos ąžuolo, privačiame Algirdo Augūno sklype, buvo pasodinta ąžuolų giraitė. Šie darbai atlikti A.Augūno ir Privačių miškų savininkų asociacijos iniciatyva“, – pasakojo Lyduokių seniūnas Vytautas Toliūnas.

Lyduokių miestelyje stūksantis dvaras  kultūros paveldo objektas. Jį jau tvarko naujasis šeimininkas Audrius Vareikis. Lankytojai čia užsuka apžiūrėti ir išlikusių dvaro arklidžių su vidiniu kiemu bei savita puošyba. Analogišką statinį galima pamatyti tik Žagarės žirgyne.

1623 m. Lyduokiuose iškilusi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – originalus baroko architektūros paminklas. Metams bėgant šie maldos namai nyksta, jiems būtinas tiek išorės, tiek vidaus remontas.

Suartina šventės

Seniūnas pasakojo, kad Lyduokių bažnyčioje tradiciškai švenčiami Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Ši šventė suburia draugėn Lyduokių krašto žmones, kurių gretos kasmet vis retėja. „Pasibūname kartu, pabendraujame. Tai – tikra atgaiva sielai. Šie susitikimai stiprina bendruomenę, padeda išlaikyti senąsias kaimo tradicijas. Šiais metais per atlaidus koncertavo mūsų kraštietė, dainininkė ir kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, vyko futbolo turnyras“, – neseniai vykusius atlaidus prisiminė V.Toliūnas. Jis pasidžiaugė, kad R.Naujanytė-Bjelle kiekvienais metais lyduokiečiams dovanoja po koncertą.

Rugsėjo paskutinį savaitgalį miestelyje švenčiami Šv.Mykolo atlaidai. Jų metu organizuojamos mugės, kuriose galima įsigyti įvairiausių gaminių, paskanauti valgių. „Mugėse savo darbus iš vytelių pristato Jolanta Šerelienė, mezginius ir siuvinius – Zita Medelskienė, Jūratė Repečkienė, Aldona Kuzmienė. Lyduokių medžiotojų klubo vadovas Romas Avižienis pernai visus vaišino bebriena. Įvairių rūšių sūrių prigamina Teresė Naujanienė, Onutė Pusvaškienė, Stasė Karpavičienė. Savo gaminius pristato ir kitos moterys, mėgstančios šeimininkauti“, – vardijo seniūnas.

Miestelio gyventojus ir svečius per šventes visada linksmina Viktės Varnienės vadovaujama kapela, Lyduokių moterų ansamblis „Jaunystės godos“, kuriame dainuoja Danguolė Tamulienė, Janina Pakonienė, Filomena Kačinskienė, Anelė Janušienė, Ona Meliukštienė, Laima Maskoliūnienė.

Įamžinta praeitis

Atvykus į Lyduokių kraštą, nevalia neaplankyti gatvinio Griežionių kaimo. Tokių kaimų, kur visos trobos išsidėsčiusios palei vieną gatvę, šalyje išlikę nedaug. Jis ypatingas ir neįkainojamos vertės meno kūriniais – vietos meistrų, dievadirbių brolių Gabrieliaus ir Kazimiero Katinų išdrožtais ąžuoliniais mažosios architektūros paminklais.

Griežionyse yra trys kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Vienas iš jų –  G. ir K.Katinų išdrožtas triaukštis stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (1881 m.), žavintis originalia ornamentika. Jis kaime išstovėjo 117 metų. Šio stogastulpio originalas saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje, o tikslią jo kopiją 1998 m. atkūrė skulptoriai, tautodailininkai Rimantas ir Stasys Zinkevičiai. Dar vienas stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra – kaimo gale, jį taip pat restauravo R. ir S.Zinkevičiai. Prieš dešimtmetį minėti tautodailininkai sukūrė ąžuolinę kompoziciją šio kaimo drožėjams atminti.

Anot V.Toliūno, kraštietis tautodailininkas R.Zinkevičius, kurio sodybą taip pat verta aplankyti, Lyduokių kraštui skyrė ne vieną savo darbą.

Griežionių vardą garsina nuo 1980 m. jame gyvenantis ir kuriantis dailininkas, nusipelnęs meno veikėjas Anatolijus Stiško.

Lyduokių krašto senovinius buities rykus savo sodyboje priglaudė Ramunė ir Mykolas Butkai. „Šioje vietoje buvo 18-os Lietuvos savanorių sklypai. Norėdami įamžinti jų buitį, į klojimą surinkome to laikotarpio daiktus: svėrimo, lyginimo, skalbimo prietaisus, žibalines lempas, radijo grotuvus, geldas, krepšius, grėblius, spragilus“, – vardijo R.Butkienė.

Įgyvendinamos idėjos

Lyduokių kaimo bendruomenė parengė ir įgyvendino daug projektų, atnaujino bendruomenės namus, nupirko muzikos instrumentus kaimo kapelai, tautinius drabužius, organizavo įvairius mokymus, gražiausios sodybos konkursus, vyko į ekskursijas. Seniūnas minėjo, kad kaimo bendruomenei savo lėšomis, idėjomis ir gerais darbais padeda daug geradarių, todėl kasmet jiems atsidėkojama įteikiant simbolines dovanėles.

Pernai Lyduokių kaimo bendruomenės pastangomis buvo atkurta Slabados koplytėlė. Medinę koplytėlės dalį sukūrė tautodailininkai R. ir S.Zinkevičiai, angeliukus – skulptorius Viktoras Žentelis.

Šį pavasarį Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinyje su skaitytojais susitiko rašytoja Rasa Aškinytė. Ji iš savo asmeninės bibliotekos lyduokiečiams padovanojo apie 70 naujų knygų.

Neseniai Lyduokių kaimo bendruomenės namuose koncertavo Valstybinis Vilniaus kvartetas ir solistas Liudas Mikalauskas. Ši koncertą parapijiečiams dovanojo klebonas Šarūnas Petrauskas.

Faktai

Lyduokių kraštas gali didžiuotis ne vienu iškiliu kraštiečiu, tarp jų – šviesaus atminimo žinomiausias šalies bitininkas, habil. dr. Jonas Balžekas, daugiau nei pusę šimtmečio tyrinėjęs bites, rašęs knygas apie bitininkystę. Visi prisimena ir šviesaus atminimo filologijos mokslų habil. dr. prof. Henriką Zabulį, Lietuvos kalbininką, baltistą, dialektologą, Vilniaus universiteto profesorių, akademiką Zigmą Zinkevičių ir daug kitų.

Rekomenduojami video