Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lekėčių „Mėlynių festivalis“ – be mėlynių

Miškų apsuptas Lekėčių miestelis (Šakių r.) šiandien, liepos 20-ąją, švenčia savo gimtadienį. Ta proga čia rengiama tradicinė miestelio šventė – „Mėlynių festivalis“, kasmet sutraukiantis vis daugiau žmonių iš visos Lietuvos ir skleidžiantis žinią apie jau šeštąjį amžių skaičiuojantį Lekėčių miestelį, darbščius jo žmones ir apie šio krašto uogų karalienes – mėlynes.

Veiklų netrūks

Miestelio gimtadienį lekėtiškiai švenčia jau dešimtmečius, o prieš penkerius metus jam buvo suteiktas išskirtinis pavadinimas. „Mūsų kraštas ir mėlynės yra neatsiejami. Todėl ir buvo nuspręsta, kad „Mėlynių festivalio“ vardas tikrai tiktų šiam renginiui. Pavadinimą net užpatentavome, kad neatsirastų norinčiųjų jį pasisavinti“, – teigė Lekėčių daugiafunkcio centro kultūrinių renginių organizatorė Milda Ratomskienė.

Anot jos, surengti šventę yra nemenkas iššūkis, nes kasmet festivalio kartelė vis kyla. Kiekvienais metais žmonės tikisi ko nors naujo, įdomesnio, nei buvo pernai. Tačiau tradiciškai visos dienos renginyje sutelpa viskas – ir sporto varžybos, ir tautodailininkų kiemelis, ir triušių bei veislinių jūros kiaulyčių paroda, ir kulinarinis konkursas, skirtas šauniausiems kulinarams ir konditeriams. Kinologijos centro darbuotojai parodys, ką sugeba keturkojai augintojai, o mažiesiems bus sukurta žaidimų erdvė.

Šiemetė šventė – penktoji, taigi jubiliejinė, tad ir muzikos atlikėjų Lekėčiuose bus nemažai. Vakaro koncertai pritaikyti įvairioms amžiaus grupėms, pagal žiūrovų muzikinį skonį. Šventę vidurnaktį vainikuos fejerverkai, o ji užsibaigs diskoteka jaunimui. Tradiciškai šventę nuotraukose įamžins miestelio metraštininkas Algirdas Repšys. „Norime, kad visi – nuo mažiausio į šventę atsivesto vaiko iki senjoro – būtų patenkinti“, – tikino M.Ratomskienė.

Lekėčių moterų klubo moterys (vadovė V.Brazaitienė) kiekvieną vasarą vaistažoliauja gamtoje. Algirdo Repšio nuotr.

Maitina ne mėlynės

Nors tradicinė Lekėčių šventė ir skirta mėlynėms, tačiau šiemet į festivalį atvykusieji vargu ar turės progos paskanauti šių uogų – šiemet Lekėčių apylinkėse mėlynių beveik nėra. Anot vietos gyventojų, pavasarį joms labai pakenkė vėlyvos ir smarkios šalnos, vėliau uogakrūmius iškankino sausros ir karščiai. Tačiau lekėtiškiai dėl to labai nesisieloja. Mat ne šios uogos maitina miestelio ir jo apylinkių žmones.

„Mūsų krašte beveik nėra nedarbo – kas nori, visuomet suranda sau užsiėmimą ir pragyvenimo šaltinį. Gegužės mėnesį nedarbas sudarė vos 4,2 proc., o vien tik pačioje seniūnijoje veikia per 15 įmonių“, – pasakojo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

Tarp stambiausių darbdavių yra danų kapitalo UAB „Idavanga“ kiaulininkystės padalinys, tęsiantis čia kažkada buvusios Lekėčių kiaulininkystės įmonės tradicijas. Anot seniūno, nauji šeimininkai kiaulių komplekse įdarbino daug vyrų bei moterų, žmonės gauna gerus atlyginimus.

Tradicinė inkilų kalimo šventė, suburianti miestelio bendruomenės narius. Algirdo Repšio nuotr.

UAB „Samsonas“ užsiima mėsos perdirbimu. Šioje įmonėje taip pat sukurta daug darbo vietų lekėtiškiams. Abi stambiosios įmonės dirba 4 km atstumu nuo Lekėčių. Šalia jų, Sirvydų kaime, biodujų jėgainę eksploatuoja UAB „Lenergija“.

Lekėčių gyventojų yra įdarbinusios UAB „Saurida“ bei UAB „Žilveda“. Pastaroji užsiima medžio perdirbimu, o dalį pagamintos produkcijos eksportuoja. Iniciatyvų nestokoja ir Lekėčių krašto ūkininkai. Štai ūkininkas, o dabar ir verslininkas Valdas Martinaitis užsiima biokuro gamyba. Jo šeimos įkurta UAB „Valdoreta“ išvalo miškus, o iš medienos atliekų gamina kurą, kurį tiekia katilinėms.

Lekėčių seniūno tikinimu, nors daug žmonių dirba vietoje įkurtose įmonėse, bet nemažai yra ir važinėjančiųjų dirbti į Kauną, iki kurio nuo miestelio – tik kiek daugiau nei 30 kilometrų. Tad dabar vienintelis vietos darbdavių rūpestis – iš kur gauti darbingų ir atsakingų darbuotojų.

Paliekio dvare, įsikūrusiame Lekėčiuose, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Algirdo Repšio nuotr.

Miestų įtaka

Pusiaukelėje tarp Šakių ir Kauno įsikūrę Lekėčiai apsupti miškų. Ilgus dešimtmečius, o gal ir šimtmečius miškas maitino Lekėčių krašto žmones, nes žemė čia niekada nebuvo itin derlinga. Pagal našumą ji viena prasčiausių Zanavykijoje, todėl visas gyvenimas ir sukosi apie mišką. Daug žmonių dirbo miško pramonėje – ir miškininkais, ir perdirbimo srityje.

Dar ir šiandien Lekėčiuose galima sutikti žmonių, gerai išmanančių apie miško tvarkymą, veisimą, kaip iš to pragyventi. Miestelyje kurį laiką buvo įsikūrusi Šakių miškų urėdija, kurią vėliau buvo nuspręsta perkelti į Šakius. Net ir miestelio herbe atsispindi senasis verslas – jame pavaizduota sakinga pušis. Anksčiau iš sakų gamindavo terpentiną, o dabar jų jau niekas neberenka.

Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia. Algirdo Repšio nuotr.

Vaizdingi Lekėčių krašto pušynai traukia ir miestiečius – šalia Lekėčių yra sodų bendrijų teritorijos. Bet patiems Lekėčiams iš to mažai naudos. Mat dauguma gyvenančių ar vasarojančių sodų bendrijose žmonių, nors ir naudojasi miestelio infrastruktūra, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune ar Kauno rajone. Yra ir pačiuose Lekėčiuose nusipirkusiųjų sodybas, bet gyvenamąją vietą jie taip pat deklaruoja kitur. Lekėčių seniūnas R.Krikštolaitis šiek tiek apgailestauja dėl to: miesteliui pritrūko pusantro šimto gyventojų iki 1 tūkstančio, tuomet Lekėčiams būtų suteiktas svaresnis finansavimas įgyvendinant įvairius projektus. Praėjusių metų duomenimis, Lekėčiuose registruota 860 gyventojų.

Lekėčius garsina Gintas Čekauskas – tradicinių amatų meistras, Algirdo Repšio nuotr.Čekauskų etnografinio muziejaus, esančio Lekėčiuose, įkūrėjas. Algirdo Repšio nuotr.

Dėl netoliese esančių Kauno, Šakių, Kazlų Rūdos miestų traukos Lekėčiuose nebeliko savarankiškos mokyklos, yra tik pavaldi daugiafunkciam centrui, kuriame po vienu stogu suburta Lekėčių pagrindinė mokykla, vaikų darželis ir kultūros židinys. Pasak seniūno R.Krikštolaičio, pastarųjų metų tendencijos teikia vilčių, kad mokykla miestelyje neišnyks, o mokyklinio amžiaus vaikų – tik daugės.

„Didžiausias viltis sieju su pradėjusiu veikti vaikų darželiu. Anksčiau tokio neturėjome, todėl tėvai vaikus veždavo į Šakių, Kauno, Kazlų Rūdos vaikų darželius. Savaime „nutekėdavo“ ir būsimi moksleiviai į kitas mokyklas. Kai pernai atidarėme vaikų darželį Lekėčiuose, jis akimirksniu užsipildė – visos vietos užimtos. Pirmenybė teikiama savo seniūnijos ir savo rajono šeimų vaikams, o norinčiųjų yra ir iš Kauno rajono, nes visai netoli Ežerėlis, Zapyškis“, – pasakojo R.Krikštolaitis.

Vilčių teikia ir tai, kad miestelyje didėja gimstamumas – pernai buvo 13 naujagimių, šiemet iki birželio 1 dienos gimė jau 8 vaikai. Penkios šeimos į Lekėčius ketina grįžti ir iš emigracijos užsienyje.

Lekėčių kraštas garsėja Novaraisčio ornitologiniu draustiniu, kuris kviečia stebėti poilsiui sugrįžtančių gervių. Algirdo Repšio nuotr.

Yra ką veikti

Aplink Lekėčius graži gamta, daug miškų, todėl pailsėti kviečia trys kaimo turizmo sodybos, taip pat prabangiai įrengtas Paliekio dvaras bei greta jo esantis parkas. Dvare gaminamas vietinis vynas ir rengiamos edukacijos apie vyną, jo gaminimą, vartojimo kultūrą.

Iš visos Lietuvos atvyksta norinčiųjų susipažinti su Lekėčių moterų klubo, vadovaujamo Vaidos Brazaitienės, veikla. Moterys kepa šakočius pagal senąsias krašto kepimo tradicijas, renka vaistažoles gamtoje, dalį jų išdžiovina, o iš kitų išgauna ekstraktus ir paruošia kosmetikos „purškalus“.

Lekėčiuose įsikūrę Kulinarinio paveldo namai, kuriuose vyksta tradicinio šakočio kepimo bei senovinių patiekalų degustavimo edukacinės programos. Algirdo Repšio nuotr.

Tačiau didžiausia Lekėčių traukos vieta – stebuklingas šaltinis. Pasisemti jo vandens kai kas nesibodi atvažiuoti 60 ir daugiau kilometrų. Prieš kelerius metus urėdija įrengė patogią prieigą su laiptais prie padavimais garsėjančio šaltinio. „Pasak padavimų, šis šaltinis yra stebuklingas, jo vanduo turi gydomųjų savybių. Galiu tik patvirtinti, kad vanduo tikrai labai gero skonio. Kiek kartų jis buvo tiriamas, niekada nebuvo užterštas“, – teigė seniūnas.

Be stebuklingu laikomo šaltinio, atvykusieji Lekėčiuose turi ir daugiau ką nuveikti. Jų laukia Lekėčių girininkijos patalpose įkurtas miško muziejus, o Čekauskų etnografiniame muziejuje galima susipažinti su senoviniais medžio apdirbimo įrankiais, įranga.

Kadangi vis daugiau atvykstančiųjų į Lekėčius, daugiau dėmesio skiriama ir paties miestelio tvarkymui – šiemet bus įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė, tikimasi atnaujinti turgavietę – jos teritorija bus išgrįsta trinkelėmis, pastatyti nauji prekyviečių stalai. Žmonių patogumui palei vieną gatvę bus nutiestas šaligatvis.

 

Rekomenduojami video