Automobiliniai nameliai (kemperiai) Europoje išpopuliarėjo antroje praėjusio šimtmečio pusėje. Tuomet nebuvo tokio įprasto keliavimo būdo kaip dabar, kai daugumą Europos valstybių galima pasiekti už keliolika eurų, jei sėkmingai pavyks įsigyti pigių skrydžių bendrovės bilietus. Kelionės lėktuvu buvo brangios ir daugeliui neįkandamos, o stovyklavimas palapinėse – nepatrauklus. Tačiau būtent tada išpopuliarėjo Pietų Europos paplūdimiai. Į juos plūstančių vasarotojų poreikius atitiko specialiai stovyklavimui pritaikyti mikroautobusai. Šios transporto priemonės atostogautojams leido pamiršti buities rūpesčius. Nereikėjo sukti galvos dėl nakvynės, leisti pinigų viešbučiams, kavinėms – maistą buvo galima gaminti patiems. Taip ir patogiau, ir taupiau. O kur dar galimybė tiesiai „iš namų“ gėrėtis įspūdingais saulėlydžiais, užuot vakarais tūnojus viešbutyje.
Aptiko nišą
Paskatinti neregėtos paklausos automobilių gamintojai pasiraitojo rankoves. Viena didžiausių Europos automobilių kompanijų „Volkswagen“ ir šioje srityje pateisino lyderės reputaciją. Ant „VW Transporter“ bazės sukonstruotas „Joker“ kemperis tapo praktiškumo etalonu. Galinė sėdynė buvo lygiai ištiesiama ir paverčiama patogia dvigule lova. Kairėje pusėje – siaura virtuvė su šaldytuvu, dujinė viryklė, kriauklė, tualetas ir daiktų dėtuvės. Toks išdėstymas paliko vietos erdviam įėjimui per plačias stumdomas duris. Patogiai pasiekti bet kurią kemperio dalį, užuot iki jos šliaužus it speleologui, ypač aktualu stovyklaujant ilgesnį laiką.
Nereiklūs vietai
Ant mikroautobuso bazės sukonstruoti kemperiai – mažiausi iš stovyklavimui skirtų transporto priemonių. Dažniausiai jie įrengiami ant „Fiat Ducato“, „IvecoDaily“ ar analogiškų „Citroen“, „Peugeot“ ir kitų gamintojų mikroautobusų važiuoklių. „Tai kompaktiški ir manevringi, nereikalaujantys specialios vietos pastatyti, taupūs ir greiti automobiliai. Jų tvirtas metalinis kėbulas geriau apsaugotas nuo vagysčių nei didžiųjų kemperių. Tačiau jie turi ir trūkumų – viduje nedaug vietos, kuria tenka dalytis gana ilgai keliaujantiems 2–3 žmonėms“, – teigė kemperių specialistas Remigijus Matačiūnas.
Atskiras miegamasis
Didžiausias ir aukščiausias tarp kemperių – alkovenas. Taip jis vadinamas dėl alkovos, t. y. miegamojo, įrengto virš vairuotojo kabinos. Tokia konstrukcija nulėmė didesnį automobilio „ūgį“ ir aukščiau esantį svorio centrą. Dėl to alkovenas jautrus vėjo gūsiams, pasižymi didesniu oro pasipriešinimu ir naudoja daugiau degalų. Bet šiuos trūkumus atsveria akivaizdūs patogumai. Alkovene gali patogiai nakvoti 6–8 žmonės. Pabudus rytą nėra būtinybės nurinkti patalynės, nes nuošaliai, virš kabinos, esanti lova niekam netrukdo. Išlipus iš miegamojo, ji užtraukiamas užuolaida. Tokiame kemperyje apsčiai vietos daiktams, po galine lova esanti erdvė paverčiama savotišku garažu. Jame telpa lauko baldai, dviračiai ir net motoroleris.
Saviti kėbulai
Prabangiausios kemperių versijos išsiskiria gamyklose sukurtais savitais kėbulais, vientisais su kabina. Šių kemperių salone ir kabinoje daug erdvės, atsiveria puiki apžvalga pro platų priekinį ir šoninius langus. Virš priekinių sėdynių įrengiama patogi nuleidžiama lova. Tokiais automobiliais leistis į išvykas ir stovyklauti dažniausiai gali iki 6 asmenų. „Aplanksčius vientisinio kemperio kėbulo detalę, gresia brangus remontas. Atkuriant pažeistą vietą reikės originalios dalies, kuri kainuos pakankamai daug. Joks pigesnis analogas čia netiks, nes tokių kėbulo detalių turi tik šių kemperių gamintojai“, – pastebėjo R.Matačiūnas.
Tarpinis variantas
Pusiau integruotas kemperis – tai tarpinis variantas tarp didžiųjų ir mažųjų stovyklautojams skirtų transporto priemonių. Šiuo metu tokie kemperiai, patogiai talpinantys iki 4 žmonių, – vieni paklausiausių. Paprastai šių kemperių gale įrengiama vadinamoji prancūziška lova, kurią patogu pasiekti. Pusiau integruotą kemperį, naudojantį mažiau degalų nei alkovenas, maloniau vairuoti, juo galima greičiau ir taupiau važiuoti.
Priekabos pigesnės
Alternatyva turizmui parengtiems automobiliams – stovyklavimo priekabos. Pastarosios, palyginti su kemperiais, kur kas pigesnės. Pavyzdžiui, už 5–7 tūkst. eurų galima įsigyti puikią priekabą, pagamintą 2009–2012 metais. Už tokią sumą pavyktų suderėti tik gerokai senesnį, apie dviejų dešimčių amžiaus, kemperį. Priekabą galima palikti kempinge, o po apylinkes pasižvalgyti lengvuoju automobiliu. Tai neabejotinas priekabos pranašumas. Tačiau priekabos turi ir trūkumų. Visų pirma su jomis važiuojama lėčiau. Daugelyje šalių automobilių su priekabomis greitis ribojamas. Be to, priekaboje negalima vežti žmonių. Tad bendrakeleiviai negali mėgautis namų sąlygų teikiamais patogumais kaip kemperyje.
Naudojamos prekybai
Tempiant priekabą reikia saugotis stipraus šoninio vėjo, nes staigus gūsis gali ją apversti. „Priekabos konstrukcija labai trapi, eismo įvykio metu ji smarkiai pažeidžiama, kartais subyra it kortų namelis, o suremontuoti jos dažniausiai neįmanoma ar neapsimoka“, – teigė R.Matačiūnas. Pastaruoju metu priekabos kaip keliavimo priemonės jau praranda savo paklausą. Kur kas labiau už keliautojus priekabas vertina verslininkai, naudodami jas kaip mobilius prekybos taškus.
Už grašius nenupirksi
Antrinėje rinkoje už ketvirtį amžiaus perkopusius automobilinius namelius su senos kartos varikliais ir nudėvėtais salonais prašoma 3 tūkst. eurų. Sukrapščius 5–8 tūkst. eurų, jau galima dairytis 16–21 metų alkoveno arba kemperio, įrengto ant mikroautobuso bazės. Šiek tiek „jaunesnių“ namų ant ratų kaina prasideda nuo 10 tūkst. eurų.
Išlaiko vertę
Mąstantieji apie šuolaikišką kemperį jam įsigyti turėtų skirti apie 18 tūkst. eurų. Tiek prašoma už modernų namelį ant ratų su kondicionieriumi, saulės elementais, TV įranga ir pan. Perkant kemperį iš privataus asmens, tikėtina, kad jis nebus sukoręs tiek, kiek tokio pat amžiaus lengvasis automobilis. Juk kemperiais kasdien ar į darbą nevažinėjama. Dėl to kemperių vertė krinta labai lėtai. „Tačiau reikėtų vengti nuomos kompanijų parduodamų kemperių, kurių hodometro duomenys gali būti suklastoti“, – atkreipė dėmesį R.Matačiūnas.
Kemperyje – ištisus metus
Visiškai naujas kemperis kainuoja 40–70 tūkst. eurų. Retas šalies gyventojas gali pakloti už transporto priemonę, dažniausiai naudojamą tik atostogų reikmėms, sumą, prilygstančią nuolatinio būsto vertei. Tad naujas kemperis Lietuvoje laikomas prabangos dalyku. Kas kita – Vakarų Europoje. Čia kemperius labiausiai pamėgę vokiečiai, olandai ir italai. Dauguma jų – garbaus amžiaus žmonės, išėję į užtarnautą poilsį ir laiką leidžiantys kelionėse. Vokiečiams gaunamų pensijų pakanka ir kemperiui įsigyti, ir turistavimo išlaidoms. Vokietijoje netgi daugėja senjorų, atsisakiusių nuolatinio būsto ar į jį neužsukančių ištisus metus. Žiemų praleisti jie kemperiais važiuoja į Europos pietus, o nuo vasaros karščių gelbėjasi riedėdami per Baltijos šalis ir Skandinaviją.