Gelgaudiškis (Šakių r.) – tai ne tik šimtametis ir visko gyvenime matęs dvaras bei miško parkas šalia jo, bet ir pusantro tūkstančio gyventojų turintis miestelis kairiajame Nemuno krante.
Svarbus ne tik dvaras
Daugeliui šalies gyventojų Gelgaudiškis labiausiai žinomas dėl šiame miestelyje esančio dvaro, kuris buvo pastatytas 1842–1846 metais, valdant Gustavui Koideliui. Dvarui priklausė ir didžiulis greta esantis parkas, šeimos koplyčia bei kapinės. Po 1922 metų žemės reformos dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, iki Antrojo pasaulinio karo priklausiusi vienuolėms šaritėms. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo čia buvo vaikų namai, vėliau – mokykla-internatas, pagalbinė mokykla, dar vėliau ne vieną dešimtmetį dvaras stovėjo tuščias ir apleistas.
Gelgaudiškio miestelio bendruomenės iniciatyva rūmai prieš dešimtmetį buvo išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo ir 2010 metais juos perėmė Šakių rajono savivaldybė. Pritraukus Europos Sąjungos investicijas, dvaras pradėtas restauruoti. Jau 2012-aisiais atidarytas pirmasis dvaro flygelis, o vėliau restauruotas kumetynas bei dvaro oranžerija. Viename didžiausių Lietuvoje – 118 hektarų – dvaro parke atkurtas 2,5 kilometro ilgio pažintinis takas. Parke yra per 400 didelių ąžuolų, kai kurie jų – 26 metrų aukščio ir iki 1,5 metro skersmens. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didieji dančiasnapiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Pasak Gelgaudiškio kultūros centro direktorės Dianos Šležienės, su Gelgaudiškio dvaru susiję ir kai kurie tradiciniai šio krašto renginiai. Jie turėtų vykti ir šiemet, nors patį dvarą Šakių rajono savivaldybė jau išnuomojo verslininkams.
Gelgaudiškio dvaro dienos šventė.
Dvare rengiamos šešios edukacinės ekskursijos suaugusiesiems ir vaikams, paaugliams – su šokiais, vaišėmis, gyva muzika, etiketo pamokėlėmis. Į jas dažnai susiruošia žmonės iš tolimiausių Lietuvos kampelių, o kai kurie – jau ir ne pirmą kartą. Gegužės pirmąjį šeštadienį jau du dešimtmečius Gelgaudiškio dvaro prieigose rengiama amatų diena „Stasiuko mugė“. Trečiąjį rugsėjo šeštadienį tradiciškai švenčiama Dvaro diena. Šiemet ketvirtą kartą vyks ir profesionalios muzikos vasaros festivalis „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“.
Rugpjūtį per visą regioną ir šalį nuvilnija garsas apie Gelgaudiškyje rengiamą Žolinės šventę – miestelio ir apylinkių gyventojai papuošia miestelį gėlėmis, dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai, o vakarop visi pakviečiami į koncertų maratoną – rengiami bent 5 koncertai įvairiausiems klausytojų skoniams.
„Viską zanavykai daro su unoru, ambicingai – taip ir su kultūra Gelgaudiškyje. Jei jau darome, tai jau taip, kad būtų geriau už kitus“, – tikino D.Šležienė. Ji pabrėžė, kad kultūrinius renginius jie organizuoja ir kitose erdvėse, ne tik dvare.
Vienas iš vasaros festivalio „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“ koncertų.
Laukia permainos
Kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, Gelgaudiškyje sunku žmonėms rasti darbo, tad opi problema – nesustabdomas miestelio gyventojų senėjimas. Jaunų žmonių pasilieka mažai, dauguma jų išvažiuoja laimės ieškoti kitur. Nepaisant to, Gelgaudiškio artimiausiu metu laukia daug permainų – bus pradėta įgyvendinti nemažai investicinių projektų, leisiančių miesteliui galutinai atsikratyti sovietmečio vaizdų.
Seniūnas Vincas Dabravolskis pasakojo, kad Gelgaudiškyje bus atnaujintas parkas, pertvarkyta turgaus aikštė. Pagal bendruomenės parengtą projektą tarp penkiaaukščių daugiabučių namų bus įrengtos vaikų žaidimo bei sporto aikštelės, kur galės sportuoti ir jaunuomenė, ir brandūs žmonės. Laisvalaikio zonoje atsiras apšvietimas.
UAB „Šakių vandenys“ šiemet planuoja centrinėse miestelio gatvėse atnaujinti kanalizacijos tinklus, paklotus šešių metrų gylyje. Seniūnui rūpi, kad keičiant pasenusias trasas kuo mažiau nukentėtų miestelio veidas, nes Gelgaudiškis labai išgražėjęs – pakeisti šaligatviai, asfaltuotos gatvės.
„Nukentės pievutės, medžiai, be to, miestelio žmonėms kurį laiką tikrai bus nepatogumų. Žinau, paskui susitvarkysime, bet kol viskas sugrįš į normalias vėžes, visiems reikės kantrybės“, – artėjančių žemės rausimo darbų baiminasi seniūnas.
Seniūnas V.Dabravolskis skatina gyventojus rūpintis miestelio aplinka. Kasmet renkama „Žydinčiausia sodyba“, prizininkams įteikiami pakabinami ženklai.
Pienininkystės kraštas
Derlingose seniūnijos žemėse javus augina, o pievose gyvulius gano tik dalis vietos ūkininkų. Nemažai žemės „paėmę“ kaimyninių seniūnijų stambieji ūkininkai, Voniškių bei Kubilių žemės ūkio bendrovės. Pati Gelgaudiškio seniūnija savų žemės ūkio bendrovių neturi.
„Žemės čia neblogos. Tuščių ar pūdymuojančių dirvonų ir pievų nėra. Kartais net šypseną kelia matant, kai viename žemės gabaliuke burzgia šakiečių, o gretimame – Kubilių krašto ūkininkų traktoriai. Vieni per kitus sužino, kas pirmesnis – tas ir pasiima. Labai didelė žemės ūkio paskirties žemės paklausa“, – teigė žemdirbių kasdienybę gerai pažįstanti Gelgaudiškio seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Navikauskienė.
Iš ūkio pragyvenančių ūkininkų mažėja, bet vis dar yra. Gelgaudiškietė Violeta Venskūnienė, Vaidas Rudaitis iš Jotyškių, Tomas Kažemėkaitis iš Pajotijo kaimo ir Darius Nekrošius iš Skaistakaimio turi mišrius ūkius. Juose deklaruojama nuo 70 iki 120 hektarų žemės, laikoma nuo 17 iki 24 melžiamų karvių, prieauglio. Ūkininkas D.Nekrošius dar randa laiko ir kitam užsiėmimui – dirba ugniagesiu.
Sėkmingus ūkius Gelgaudiškio seniūnijos laukuose plėtoja Daiva, Remigijus bei Mantas Gudiškiai, patys gyvenantys Plokščių miestelyje. Tėvai užsiima augalininkyste, o sūnaus Manto mėsinių galvijų bandą ganosi Gelgaudiškio panemunės lankose.
Seniūno duomenimis, darbo jėgos reikia netoli Gelgaudiškio atnaujintame Kubilių žemės ūkio bendrovės fermų padalinyje. Ši bendrovė remontuoja senas fermas. Viename pastate jau įkurdino kelis šimtus karvių, per parą primelžia apie 7 tonas pieno. Bendrovė vis dar plečiasi, tad, seniūno žiniomis, reikės melžėjų, šėrėjų, pagalbinių darbininkų.
Amatų dienos koncerte šoka mažiausieji gelgaudiškiečiai – vaikų darželio „Eglutė“ auklėtiniai.
Patraukli vieta gyventi
Kadaise Gelgaudiškis buvo vadinamas melioratorių miesteliu. Ir šiandien kai kurie gyventojai dirba šioje srityje, rūpinasi melioracijos įrenginių remontu bei tiesimu. Seniūnas apgailestavo, kad pasitaiko ir tokių darbingo amžiaus žmonių, kurie įpratę dirbti tik iki pirmos algos.
Nemažai gelgaudiškių darbo ieško gretimose apylinkėse. Grupelę žmonių autobusas nuveža į Kriūkų baldų fabriką. Kita nemaža kompanija susikooperavę važiuoja dirbti į Jurbarko įmones, kiti autobusu keliauja dirbti ir į Šakius.
Senbuviams labai gaila sunykusios didžiulės keramikos gamyklos. Pradėjusi veikti 1905 metais, pergyvenusi karus, sunyko jau atgimimo laikais. Pavyko nuo sunykimo išgelbėti tik buvusią Gelgaudiškio gelžbetonio gamyklą. Šiandien ji dirba visu pajėgumu, jos produkcija paklausi – vos spėja gaminti bei vežti užsakovams. Aktyvaus sezono metu įmonė įdarbina per 70 žmonių.
Joninės Gelgaudiškyje. Folklorinis ansamblis „Šilupė“.
Seniūnas džiaugėsi, kad gelžbetonio gamykla yra pagrindinė miestelio rėmėja. Įmonė dovanojo trinkelių šaligatviams, takeliams. Padėjo mokykloms, vaikų darželiui, nepagailėjo ir puošnesnių spalvotų trinkelių šventoriui prie bažnyčios išdėlioti.
Ne vienus metus jaunas šeimas į Gelgaudiškio miestelį traukė pigūs butai daugiabučių namų kvartale. Tačiau dabar butų kainos šoktelėjo, tuščių būstų belikę vienas kitas, nors tuščių namų, anot seniūno, yra beveik kiekvienoje miestelio gatvėje. „Net ir Kalno gatvėje, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į Nemuną ir jo apylinkes, dar dvi sodybos tuščios stovi“, – pasakojo jis.
Miestelio bendruomenė norėtų, kad jaunimas grįžtų į gimtinę – juk susisiekimas su rajono centru itin patogus, tad jauni žmonės galėtų dirbti ir Šakiuose. Seniūnas V.Dabravolskis nepraranda optimizmo: jis tiki, kad Gelgaudiškis ateityje dar labiau trauks žmones.
Biblioteka – bendravimo židinys
Gelgaudiškiečiai tikina, kad miestelio biblioteka – vieta, kur galima net tik knygų pasiimti, bet ir pasipasakoti savo rūpesčius, pasidalyti džiaugsmais. Čia dirbančios bibliotekininkės Jolanta Būblaitienė ir Lina Uždravienė neneigia, kad kartais tampa savotiškos psichologinės tarnybos darbuotojomis.
Gelgaudiškio bibliotekos darbuotojos (kairėje) L.Uždravienė ir J.Būblaitienė su vyriausia bibliotekos skaitytoja 90 metų Klemute Šimaitiene (viduryje).
Pasak nuo 1987 metų Gelgaudiškyje gyvenančios bibliotekininkės J.Būblaitienės, miesteliui tapti traukos objektu labiausiai padėjo garsusis Gelgaudiškio dvaras bei prie Nemuno įsikūrusio miestelio įspūdingas kraštovaizdis. Čia žmonėms gera, smagu, ramu gyventi. Gelgaudiškiečiai labai vieningi, draugiški.
Į biblioteką, kuri įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir seniūnija, užsuka tiek pensinio, tiek ir darbingo amžiaus žmonės, lankosi mokiniai. „Kiekvienas pas mus ateina su savo poreikiais, bėdomis, ligomis, skauduliais, aišku, ir su džiaugsmais“, – pasakojo bibliotekininkės.
Iš žmonių lūpų jos dažnai girdi, kad labiausiai jiems skauda dėl vietos mokyklos, kuriai nebuvo lemta tapti gimnazija. O juk kažkada Šakių rajonas ir prasidėjo nuo Gelgaudiškio miestelio, nes čia buvo dvaras, iš čia buvo tiesiami pirmieji keliai į Zanavykijos gilumą.
Nuo 2000 metų Gelgaudiškyje leidžiamas laikraštis „Gelgaudukas“, kurio redaktorė yra bibliotekininkė L.Uždravienė. Šiemet Velykoms pasirodys 107-asis laikraščio numeris.
Šio laikraščio leidybą, kaip ir visur, lemia pinigai. Anksčiau „Gelgaudukas“ buvo leidžiamas dažniau, o pastaraisiais metais leidėjos apsiriboja 3–4 numeriais per metus. Laikraštis atspindi viso Gelgaudiškio miestelio gyvenimą: ir svarbiausius įvykius, ir žmonių darbus, jame randa vietą ir gelgaudiškiečių atsiminimai.
Dvaro rūmuose nuo 2000 m. švenčiamos literatų šventės „Pavasarinė Mūza“.
Laukia laivo
„Mes gyvename tarsi akligatvyje – turistai atvažiuoja ir apsisuka, nes gatvės atsiremia į Nemuną – nėra kur važiuoti. Nesame pravažiuojamas ar pervažiuojamas miestelis kaip Lukšiai ar Kiduliai“, – sakė J.Būblaitienė.
Miestelis turi vilčių, kad atvykstančiųjų srautas šią vasarą pagyvės, nes iš Jurbarko iki Gelgaudiškio Nemunu ims plaukioti vieno verslininko laivas. Jis prisišvartuos Nemuno kranto prieplaukoje ties Gelgaudiškiu. Atplaukę juo žmonės, išlipę į krantą, galės apžiūrėti Gelgaudiškio dvarą, aplankyti miestelio įžymias vietas ir laivu parplaukti atgal.
Tad gelgaudiškiečių gyvenimas turėtų pražysti naujomis spalvomis, kurių čia įlies turistaujantys lietuviai, o gal net ir svečiai iš kitų šalių.