Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūrusių Šeštokų herbe vaizduojamas garvežio ratas, primenantis, kad jau nuo XX a. pradžios ši vieta buvo strategiškai svarbus geležinkelio mazgas. Dabar miestelį kerta tarptautinis „Rail Baltica“ geležinkelis. Tik, deja, jo privalumais naudotis šeštokiečiai negali, nebent pamojuoti ranka pralekiančiam moderniam traukiniui.
Miestelis ir stotis
Šeštokai sunkiai įsivaizduojami be geležinkelio, kuris maitino kone kas antrą miestelio šeimą. Geležinkelininko amatą vietiniai garbingai perimdavo iš savo tėvų ar senelių. Ne mažiau svarbi ir apie 1895 m. pastatyta bei iki šių dienų išsaugota Šeštokų geležinkelio stotis, kurią suprojektavo inžinierius Aleksandras Gasketas. Renovuotas senas istorinis pastatas vis dar atlieka savo funkciją, o stoties perone skiriami pasimatymai.
Per Šeštokus atnaujintas europinės vėžės geležinkelis atvėrė naujų galimybių, bet keleiviniai traukiniai čia nestoja. R. Kazakevičienės nuotr.
Senieji miestelio gyventojai dar prisimena, kad geležinkelio stoties salėje vykdavo šokiai, būdavo rodomas kinas. Pasakojama, kad 1923 m., grįžęs iš Amerikos, Bronius Čėsna nusipirko kino aparatą ir šeštokiečiams rodė begarsius filmus, tačiau vieną dieną įranga sprogo ir karbidas išplikė jam akis. Žmogus liko aklas, bet tradicija išliko. Kinas Šeštokų geležinkelio stoties salėje buvo rodomas dar ilgai ir pokario metais. Žmonės taip įprato prie šios laisvalaikio pramogos, kad vėliau beveik kiekvieną vasarą į miestelį kelioms savaitėms atriedėdavo specialus geležinkelio vagonas – kino teatras ant bėgių.
Žmonių istorijos
Deja, Šeštokų geležinkelio stotis dažnam asocijuojasi ir su gedulu. Mat 1941 m. birželio 14 d. iš jos gyvuliniais vagonais į Sibirą buvo išvežti tūkstančiai žmonių. Miestelio istorijos metraščiuose rašoma, kad iš Šeštokų krašto 1941–1952 m. ištremti 4 572 žmonės. Geležinkelio stoties skvere atgimimo laikotarpiu atidengtas paminklinis kryžius. Kasmet Gedulo ir vilties dieną miestelio bažnyčioje aukojamas šv. Mišios, o skvere prie kryžiaus uždegamos žvakelės.
Lietuvos vėliavos nešimo akciją įsitraukė didelė dalis miestelio gyventojų. Šeštokų seniūnijos archyvo nuotr.
Su Šeštokais susijusi ne vieno žymaus žmogaus istorija. Vietiniai pasakojo, kad, bandydamas trauktis iš Lietuvos, ties miesteliu laisvės neteko lėktuvų ANBO konstruktorius, karo aviacijoje ryškų pėdsaką palikęs Antanas Gustaitis.
Iš Šeštokų kilęs profesorius Juozas Uzdila savo knygoje ,,Šeštokai XX amžiuje. Kraštas ir žmonės“, išleistoje 2005 m., rašo, kad 1934 m. per Šeštokus gastrolių į Kauną vykstantis vienas garsiausių rusų operos dainininkų Fiodoras Šaliapinas (1873–1938) buvo išlipęs miestelio geležinkelio stotyje ir vaikštinėjo po peroną. Gal ir į stotį buvo užėjęs.
Moka dalytis
Miestelis vasaros pradžioje pakvies į tradicinę, septintą kartą rengiamą šventę „Šeštokų vasara“. Seniūnė Liana Audzevičienė pasakojo, kad šventėje ir vietiniai, ir svečiai, ir suaugusieji, ir vaikai, ir senoliai randa sau tinkamų pramogų. Šventėje koncertuoja patys šeštokiečiai, iš Lazdijų rajono sugužėję meno saviveiklininkai, respublikinio lygio muzikantai. Tradiciškai koncertą dovanoja buvęs Šeštokų mokyklos mokinys Vidmantas Viselga su grupe „Kaprizas“.
Šventėje „Šeštokų vasara“ visi randa sau pramogų. Šeštokų seniūnijos archyvo nuotr.
Besiklausydami muzikos, žmonės turi galimybę pasivažinėti žirgų traukiamomis karietomis. Šią atrakciją dovanoja iš Šeštokų kilęs Marius Bernatonis. Pasieniečiai džiugina dresuotų šunų pasirodymais. Įsimintinos ir šventėje rengiamos loterijos bei žaidimai. Dažnas dalyvis laimi bent nedidelį suvenyrą, o kai kuriems į namus tenka parsitempti ūkininkų įsteigtą prizą – maišą grūdų ar bulvių.
„Šeštokų vasara“ pritraukia vis daugiau svečių iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Į šventę suplaukia po Lietuvą bei pasaulį išsibarstę kraštiečiai.
Seniūnė L. Audzevičienė džiaugiasi, kad tradicinė miestelio šventė "Šaštokų vasara" sutraukia daug svečių. R. Kazakevičienės nuotr.
Saugo krašto praeitį
Pamatyti, kaip anksčiau gyveno vietos ūkininkai, galima apsilankius etnografinėje Prano Dzūko sodyboje, kurią 1970–1973 m. kūrė tuometis kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis, nemažai prisidėjęs ir prie Šeštokų miestelio formavimo bei raidos.
Prano Dzūko sodyboje sukaupta daug senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų. R. Kazakevičienės nuotr.
Seniūnė L.Audzevičienė pasakojo, kad pasienio miestelyje itin didžiuojamasi kilniu dvarininkaičių seserų Kazimieros ir Vandos Beldauskaičių poelgiu. Praėjusio amžiaus pradžioje moterys bažnyčios reikmėms padovanojo 8 margus žemės, o klebonijai – namą su ūkiniais pastatais.
1924 m. Šeštokuose pastatyta graikiško kryžiaus formos bažnyčia pagal inžinieriaus J.Vitembergo parengtą projektą. Pirmasis Šeštokų parapijos klebonas buvo Kajetonas Zdančius. Bažnyčioje saugomas Šeštokuose 1871 m. gimusio ir miestelėnų dvasiniu gyvenimu besirūpinusio kunigo Antano Miluko bareljefas.
Prie klebonijos pastatytas paminklas čia gyvenusiam kunigui Juozui Inkratui. Dvasininkui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Kunigas J.Inkratas Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo žydaites Bertą ir Gutą Kaufmanaites.
Seserų išgelbėjimo istoriją primena atminimo lenta kunigui Juozui Inkratui. Šeštokų seniūnijos archyvo nuotr.
Miestelis gražėja
Šiuo metu Šeštokuose gyvena 650 žmonių. Mokykla, ambulatorija, paštas, seniūnija, UAB „Bangenė“ medienos supirkimo aikštelė, UAB „Timber logistik“, AB „Kauno grūdai“ elevatorius , pieninė, Šeštokų geležinkelio stotis – pagrindiniai darbdaviai. Dar veikia dvi parduotuvės, kavinė-motelis. Stambiausi Šeštokų krašto ūkininkai Janina ir Rimantas Grubiai, Onutė ir Stasys Kairaičiai.
Parengus projektus ir gavus ES paramą, buvo sutvarkyti Šeštokų klebonijos ir kultūros namų pastatai. Artimiausiu metu miestelis turėtų sulaukti ir pėsčiųjų viaduko virš „Rail Baltica“ geležinkelio – ši naujovė pagelbės gyventojams saugiai pereiti geležinkelį, nes miestelį bėgiai padaliję į dvi dalis.
Ruošiamasi sutvarkyti ir stadioną. Jame bus atskirtos sporto ir poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelė. Nors gyventojų mažėja, vietos kultūros namų salė nuolat pilna. Joje repetuoja Šeštokų kultūros namų kapela „Griežlė“, moterų ansamblis „Kaimynės“, Birutos ansamblis „Lankutis“, trypia šokėjai.
Muzikos, amatų ir derliaus šventėje turėjo kuo pasidžiaugti Senųjų Šeštokų bendruomenė su savo pirmininku R.Jarmala (pirmas iš dešinės). Bendruomenės nuotr.
„Kiekvienas gyvena pagal savo galimybes, mentalitetą, supratimą – vieni dirba, augina vaikus, kuria ir stiprina savo šeimą bei bendruomenę, tačiau, kaip ir visur, yra žmonių, nesugebančių integruotis, nenorinčių arba nesugebančių įsidarbinti, persikvalifikuoti ir įsitvirtinti gyvenime. Jaunimo miestelyje mažėja, o vienišų senelių yra nemažai. Jų gyvenimą lengvina įvairūs socialiniai projektai, pagal poreikius jiems suteikiama pagalba“, – pasakojo seniūnė.
Rankų nenuleidžia
Kaip ir daugumą Lietuvos miestelių, Šeštokus palietė emigracija, nedarbas. Užimtumo ir darbo ypač labai trūksta jaunimui. Tiesa, kai kurie pragyvenimo šaltinį prasimano patys. Štai Nerijus Jurkonis drožinėja medį. Jaunas vyras pasakojo, kad Vilniuje baigęs studijas Šeštokuose įsikūrė neatsitiktinai – čia yra baigęs mokyklą, o ir iki tėviškės – tik keli kilometrai. Įsidarbinti jam pavyko Lazdijuose. Mintis drožinėti medį į galvą atėjo netikėtai, kai labai trūko papildomos veiklos. „Nesu profesionalus drožėjas, tai labiau pomėgis“, – šypsojosi Nerijus ir pridūrė, kad giminėje tuo niekas neužsiėmė. Meilė medžiui jam tartum nukrito iš dangaus.
Jaunas drožėjas N.Jurkonis meistrauja suoliukus puoštu atlošu. N.Jurkonio asmeninio archyvo nuotr.
Šiuo metu šeštokietis drožėjas daugiausia susikoncentravęs į medinius padėklus, skirtus maistui. Nemažai laiko praleidžia meistraudamas suoliukus puoštu atlošu. Meistras juos pritaiko dar ir kaip sūpuokles. Išdrožia ir medinį grybą, sraigę... Nerijaus darbų jau yra ir viešosiose erdvėse. Jis yra sukūręs medinių užrašų įstaigoms, kuria medines gatvių pavadinimų lenteles, pašto dėžutes.
Šeštokietė Reda Burinskienė dirba parduotuvėje, bet ir puoselėja kulinarinį paveldą: kepa grybų kelmus ir kaštonų, ežiukų, grybukų pripildytas pintinėles. Jiems naudoja tik naminius produktus – sviestą, grietinę, kiaušinius. Savo kepiniais Reda pradžiugina Šeštokų seniūnijos bendruomenių susibūrimo šventėse, kurių metu moterys stengiasi stalą nukloti pačių pagamintais valgiais.
„Rasti sau vietą Šeštokuose galima. Tik su darbais sunkiau – jų beveik nebėra“, – atviravo prie stoties vadinamajame geležinkeliečių name gyvenanti R.Burinskienė, kurios vyras – geležinkelininkas.
Šiame krašte yra ir daugiau kulinarinio paveldo tradicijų tęsėjų. Rasa Piličiauskienė iš Pakirsnių kaimo kepa šimtalapius, o jos kaimynė Irena Valukonienė – kitokius skanumynus. Danutės Remeikienės kepti šakočiai garsėja visame Lazdijų rajone. Šeštokietė Dalė Kazakevičienė spaudžia gardžius sūrius.
Trys bendruomenės
Vien Šeštokuose susibūrusios trys bendruomenės – Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetas, Senųjų Šeštokų bendruomenė ir Šeštokų mokyklos bendruomenės komitetas. Žmonės susibūrė pagal pomėgius.
Senųjų Šeštokų bendruomenės pirmininką Rimą Jarmalą džiugina, kad miestelyje daug aktyvių, darbščių, linksmų žmonių. Jie sugeba įveikti sunkumus, dirbti, o laisvu laiku pasilinksminti ir pakeliauti. Nuobodžiaujančių nėra. Rudenį darbštūs šeštokiečiai skaptuoja savo užaugintus moliūgus ir miestelio parke rengia jų parodą.
Šeštokų mokykla išgyvena nelengvus permainų laikus, nes mažėja moksleivių, tačiau į gyvenimą įi įstaiga išleidusi daug talentingų žmonių. R. Kazakevičienės nuotr.
Anot R.Jarmalos, Šeštokuose didžiausia problema, kad nėra darbo nei vyrams, nei moterims. Jis pats dirba Varėnoje. Kaimynai važiuoja dirbti į Kybartus, Kauną, Lazdijus, kitus miestus.
„Jaučiamės pamiršti aukščiausios valdžios, – apmaudo neslėpė Senųjų Šeštokų bendruomenės pirmininkas. – Nors nutiesus „Rail Baltica“ vėžę Šeštokai tapo vartais į Europą, tarptautinis traukinys Kaunas–Balstogė miestelyje nesustoja.“
Žmonės iškentėję dulkes, triukšmą, purvyną, remonto laikotarpį, pasak R.Jarmalos, liko kvailių vietoje. „Skaudu. Žmonės turėjo daug su šiuo geležinkeliu susijusių lūkesčių ir tikėjosi, kad bent jau po rekonstrukcijos gyvenimas pagyvės – dažniau ims važinėti traukiniai, susisiekimas su kitais miestais taps lengvesnis ir jie galės patogiai keliauti. Iš tikrųjų tarptautiniam traukiniui sustoti 1 minutei Šeštokuose sąlygos yra. Tai didelių išlaidų nesudarytų“, – sakė pašnekovas.
Lankytinos vietos
- Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia
- Šeštokų geležinkelio stotis
- Etnografinė Prano Dzūko sodyba-muziejus. Sodyboje yra troba, svirnas, kluonas, tvartai ir kalvė.