Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ežero pagimdytas miestelis

Profesorius dr. Algirdas Vyžintas Sudeikių miestelį, prisišliejusį prie didingo Alaušo ežero, pavadino vienu gražiausių Lietuvos kampelių. Visas miesto gyvenimas sukasi apie šį vandens telkinį. Alaušas įeina į didžiausių ir gražiausių Lietuvos ežerų dešimtuką, jis tapo ne tik Utenos rajono, bet ir tolimesnių vietovių gyventojų poilsio vieta.

Didingas ežeras

Alaušo ežero plotas – 1054 ha, gylis vietomis siekia net 42 m. Ežerą puošia dvi išskirtinės salos, kurių bendras plotas – 5,5 ha. Šio vandens telkinio dugnas – duobėtas, o krantas ir seklumos puošiasi smėliu. Pietrytinėje dalyje prie ežero driekiasi miškai. Įlankos ir nendrynais apaugę pusiasaliai vilioja vandens paukščius. Čia sutinkamos 9 migruojančių sparnuočių rūšys. Nuolatos gyvena laukiai, ausuotieji kragai, kuoduotosios antys. Ežere mėgsta būriuotis sidabriniai ir rudagalviai kirai, lankosi didieji kormoranai, nebylės gulbės ir didžiosios antys. Alaušas – vienas žuvingiausių ežerų šalyje. Garsas apie jį sklando po visą Lietuvą. Prie šio ežero traukia gamtos mylėtojai, turistai ir poilsiautojai.

Sudeikių paplūdimys vasarą dažnai primena Palangą. Archyvo nuotr.

Seliavų gausa

Pasakojama, kad Alaušo ežeras lėmė ne tik Sudeikių atsiradimą, bet ir vietovardžio susidarymą. Juk kadaise šiai vietovei išgyventi padėjo ežeras, kuriame buvo gausu gėlavandenių žuvų – seliavų. Alaušo ežero pakrančių gyventojai šių žuvų daugiausia pagaudavo žiemą, per eketes ilgomis kartimis pakišę po ledu specialius tinklus. Pasitaikydavo, kad vienu valksmu žvejų brigados ištraukdavo 1–2 tonas seliavų. Ištrauktas tinklais žuvis sūdydavo tiesiog ant kranto ir veždavo į tolimesnes prekyvietes, miestų parduotuves. Teigiama, kad pagarsėjusias Alaušo seliavas XIX a. žiemą sugebėdavo nuvežti net į Sankt Peterburge esančias carų bei didikų rezidencijas. Manoma, kad nuo sūdytos žuvies ir Sudeikių pavadinimas gimė. Vietiniai sakė, kad laikui bėgant „Alaušo karalienės“ populiacija ežere ėmė sparčiai mažėti.

Laimutė Kazokienė ir Renata Prantkelevičienė per dideles šventes išverda skanią žuvienę iš seliavų ir išdalija net 900 porcijų. J. Žurauskienės nuotr.

Dėmesys turizmui

Sudeikių seniūnas V.Gaižauskas, kalbėdamas apie Alaušo ežerą, pabrėžė, kad jis – Dievo dovana šiam kraštui, jo gyventojams ir svečiams. Beveik prieš du dešimtmečius miestelyje išdygo pirmieji kaimo turizmo daigai. Nuo 1982 m. dirbęs kultūrinį darbą, o nuo 1997 m. tapęs Sudeikių seniūnu V.Gaižauskas įžvelgė turizmo, kaip verslo, naudą. „Sudeikių žemė niekada nebuvo derlinga. Todėl, dar neturėdamas didelės patirties šioje srityje, širdimi jutau, kad būtina skirti ypatingą dėmesį kaimo turizmo plėtrai, gerinti infrastruktūrą. Tik taip mūsų kraštas galėjo tapti perspektyviu ir rimtu konkurentu kitoms Lietuvos bei kaimyninių šalių poilsio zonoms“, – pasakojo V.Gaižauskas.

Sudeikiečius per Užgavėnes linksmino liaudiškos muzikos kapela „Seliavytė“ (vad. Angelė Dikmonienė). J. Žurauskienės nuotr.

Tvarkinga aplinka

Seniūnas pasakojo, kad miestelyje dabar nemažai žmonių, teikiančių kaimo turizmo paslaugas. Jų kasmet daugėja, nors verslo pradžioje nebuvo lengva vietos gyventojus įtikinti žengti pirmuosius žingsnius, po truputį pertvarkyti laisvesnes savo gyvenamųjų namų patalpas, rekonstruoti ūkinius pastatus ir pritaikyti juos turizmo paslaugoms. Pamažu žmonės suprato, kad verslo sėkmė priklauso ne tik nuo patrauklios vietos, bet ir nuo šeimininkų svetingumo, nuoširdumo ir netgi nuo kaimynų gražiai sutvarkyto kiemo.

Puoselėti savo aplinką – sena Sudeikių miestelio tradicija. Už ją miestelėnai dėkingi kraštiečiams: šviesaus atminimo Vladislovui Špakauskui, Reginai Čepelienei, Stasiui Makeliui ir kt. Sudeikiečiai džiaugiasi, kad jų miestelis ne kartą buvo tarp gražiausiai sutvarkytų Utenos apskrities, rajono miestelių, ne kartą pelnė pirmas ir prizines vietas. Visada tvarkingos Sudeikių miestelio Bronislavos ir Algirdo Kazimiero Cibų, Irenos ir Antano Gudelevičių, Irenos ir Stanislovo Rameikių, Matrionos ir Rimanto Tuskenių sodybos. Originalumu ir puošnumu neatsilieka Sirutėnų kaimo Valentino Šimonėlio, Marijonos ir Antano Lino Mikalauskų, Irenos Marijos ir Vilimato Petro Blažinskų ir kitų vietos gyventojų namų aplinka. Pastaruoju metu Sudeikių miestelis dar tvarkingesnis ir švaresnis, nes čia neseniai Europos Sąjungos lėšomis buvo sutvarkyta nuotekų ir vandentvarkos sistema.

Ruošdami paplūdimį sudeikiečiai ne vienus metus plušėjo: dalgiais pjovė užžėlusias pakrantes ir nendrynų ruožus vandenyje. J. Žurauskienės nuotr.

Poilsio vietos

Sudeikiuose įrengtas paplūdimys – vienas iš tvarkingiausių Lietuvoje. Kad pasiektų tokį rezultatą, sudeikiečiai ne vienus metus plušėjo: dalgiais pjovė užžėlusias pakrantes ir nendrynų ruožus vandenyje. Nupjautos nendrės buvo panaudotos pavėsinių stogams dengti. Paplūdimyje įrengtas lieptas, nutiesti pasivaikščiojimo takai, pastatytas paplūdimio pastatas su patalpomis prekybai. Šalia yra įrengtos žaidimų aikštelės, riedutininkų takai, nauji suoliukai ir kt. priemonės. Pasak V.Gaižausko, pagal lankomumą Sudeikių paplūdimys karštomis vasaros dienomis primena Palangos paplūdimį. Prieš kelerius metus buvo suskaičiuota, kad per mėnesį šį paplūdimį aplanko beveik 4 tūkst. poilsiautojų.

Utenos apskrities Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas A. Slabšys ir seniūnas V.Gaižauskas glaudžiai bendradarbiauja. J. Žurauskienės nuotr.

Kultūrinis gyvenimas

Sudeikių seniūnas pasidžiaugė ir aukšto estetinio lygio kultūriniu šio krašto gyvenimu. Kultūros darbuotojai ir visuomenininkai kuria autentišką savo miestelio įvaizdį, skatina vietos gyventojų aktyvumą, tęsia senąsias tradicijas ir formuoja naujas. Sudeikiai garsėja vietos, respublikiniais ir tarptautiniais renginiais, įkurta galerija, pripažinimą pelniusiais tarptautiniais tapytojų, skulptorių, fotografų plenerais „Alaušas“. Sudeikiuose sukaupta ganėtinai didelė profesionalių menininkų darbų kolekcija. Ne vienas Sudeikių pleneruose dalyvavusių tapytojų, skulptorių darbas puošia Sudeikių miestelį, įstaigas, Utenos rajono savivaldybę. Miestelį gražina ir jame gyvenančio tautodailininko Vytauto Šemelio akmens skulptūros. Miestelio gyventojų ir svečių sielas skaidrina ir parapijos klebono kun. Povilo Klezio, vargonininkės Zitos Lukošiūnienės organizuojami profesionalių atlikėjų koncertai Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

Sudeikiai garsėja pripažinimą pelniusiais tarptautiniais tapytojų, skulptorių, fotografų plenerais „Alaušas“. Archyvo nuotr.

Liko prisiminimuose

Gyventojai gražiai prisimena seniūno, kai jis dirbo kultūrinį darbą, ir jo žmonos Linos sukurtą ir puoselėtą Sudeikių vaikų ir jaunimo pramoginę muzikos grupę „Šaltinėlis“. Ši grupė reprezentavo Utenos rajoną Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Austrijoje. Kolektyvui sukurtas dainas dar ir šiandien dainuoja žinomi Lietuvos estrados atlikėjai Ona Valiukevičiūtė, Edmundas Kučinskas ir kt. „Šaltinėlio“ dėka Sudeikiuose 15 metų gyvavo festivalis „Banga“, į kurį susirinkdavo muzikos talentai ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio. Festivalis muzikos garsais sujungė Lietuvos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Kanados ir net Kinijos jaunuosius talentus, mokytojus, profesionalius muzikus ir atlikėjus.

 

 

Rekomenduojami video