Daujėnų kultūros namų liaudiškos muzikos kapelai „Smiltelė“ – jau dešimt metų. Muzikantus ir dainininkus nuo pat pradžių buria Daujėnų skyriaus meno vadovas Modestas Samulėnas.
Kūrybinį jubiliejų kolektyvas minėjo, kaip ir priklauso muzikantams, – koncertu. Dainomis daujieniečius sveikino draugai – visoje Lietuvoje žymios kapelos iš: Vilkaviškio („Vingis“), Kėdainių („Vilainiai“) ir Anykščių („Grieža“), bei Daujėnų (folkloro ansamblis „Verdene“). Beje, „Vilainių“ vadovo, kompozitoriaus Antano Mikalausko kurtas melodingas dainas labai pamėgusi atlikti ir „Smiltelė“. O „Verdenės“ vadovė Virgilija Jurkšaitienė muzikos yra mokiusi ir patį Modestą.
Šiandien „Smiltelę“ remia ir palaiko visas rajonas, kapela sėkmingai dalyvauja ir laimi respublikiniuose konkursuose, šventėse, aktyviai koncertuoja… O nuo ko viskas prasidėjo? Telefonu kalbintas vadovas prisiminė: „Vis pagrojinėdavome, susibūrė Daujėnų dainininkės. Jos, beje, ir patarė pasivadinti „Smiltele“ – juk mūsų krašte daug smėlio, karjerų, pušų. O „Smiltelė“ – to dalis. Pamažu augome – atsirado armonika, barškutis, būgnelis… Šiandien mūsų keturiolika, skamba net keturi klarnetai.“
Prieš dešimt metų Modestui buvo trisdešimt šešeri. Iš muzikantų šeimos kilęs vyras tada ėjo ieškojimų keliu. Labai patraukė kapelos žanras. „Norisi gražiai susigroti. Ieškome profesionalių, sudėtingesnių kapelinių kūrinių, aranžuočių. Muzikantui tai labai įdomu. O ir paskui paklausius garso įrašo, širdžiai malonu – ilgai repetavus, išgirsti gražų skambesį.“ Daujėnų kapelą giria ir profesionalai. „Duokim garo!“ prodiuseriai ir režisieriai nustebo – kur puikiai grojantis kolektyvas buvo anksčiau. „Mes kuklūs, dar nedrįsdavome“, – šypsojosi Modestas. Lapkričio dvyliktą „Smiltelė“ filmavosi LRT studijoje, o transliaciją galėsime išvysti jau netrukus.
Muzikuoti kapeloje traukia ne tik malonus skambesys, bet ir draugiška
nuotaika. Tai – svarbiausias ingredientas recepto, kaip išlaikyti
kolektyvą. „Nors būna ir pakilimų, ir nukritimų, mūsų komanda užaugo.
Esame vieningi“, – džiaugiasi vadovas. Pavyksta išlaikyti ir amžiaus
balansą – kapeloje savo vietą randa ir paaugliai, ir Modesto
bendraamžiai, vyriausiai narei – šešiasdešimt. „Jaunimui retai patinka
šis žanras, o ir muzikantų mažėja. Baigia muzikos mokyklą ir padeda
instrumentą… Bet mes esame geras pavyzdys! Suviliojame (šypsosi). Norime
išlaikyti kapelų tradiciją.“ Kartu muzikuoja jaunasis kolega Saulius
Liukpetris (Girsūdų skyriaus meno vadovas), būgną mušą Modesto sūnus
dešimtokas Tomas, šio bendraamžis Rokas Masilionis, klarnetu groja
daujėnietis gimnazistas Artūras Jankauskas. Prieš stodamas į Lietuvos
kariuomenę, muzikavo ir jo brolis Algirdas. Tačiau ryšys nenutrūksta ir
su buvusiais „Smiltelės“ nariais. Štai Arnas Venclova, nors mokosi ir
dalyvauja ansamblių veikloje Kaune, grįžta į svarbius gimtojo kolektyvo
koncertus. Be to, prie „Smiltelės“ jungiasi ne tik Daujėnų krašto
žmonės, bet ir pasvaliečiai.