Karo metais suniokoti, o dabar vieni gražiausių bei lankomiausių Lietuvoje Bartninkų senosios bažnyčios griuvėsiai artimiausiu metu bus pradėti konservuoti. Su bažnyčios griuvėsių atgimimu Bartninkų miestelis (Vilkaviškio r.), kuriame gyvena apie 350 gyventojų, sieja daug atsinaujinimo vilčių.
Gera žinia Bartninkams
Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai teigia, kad beveik nekyla abejonių, jog pavyks išsaugoti unikalią ir sakralią erdvę – Bartninkų bažnyčios griuvėsius. Šį pavasarį Kultūros ministro įsakymu finansavimas skirtas Bartninkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiams konservuoti.
Avarinės grėsmės pašalinimui ir bažnyčios liekanų konservavimui skirta 60 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Dar 25 tūkst. eurų skirs Vilkaviškio rajono savivaldybė. Šiam sprendimui jau anksčiau pritarė Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.
Šiandien Bartninkuose gyvena apie 350 gyventojų.
„Kam teko lankytis Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose, pritars, kad tai – savo aura užburianti erdvė. Ypatinga traukos vieta jie tapo Vilkaviškio kultūros centrui pradėjus rengti profesionalių atlikėjų koncertus, kurie per patį vidurvasarį pritraukia tūkstančius žiūrovų. Į šiuos koncertus atvyksta ne tik mūsų rajono gyventojai, bet ir šimtai žmonių iš kur kas tolimesnių vietovių.
Šis finansavimas leidžia tikėti, kad dar ne vieną vasarą čia skambės nuostabi muzika, erdvės bus išnaudojamos parodoms ar kitiems kultūriniams renginiams, tiesiog žmonių džiaugsmui“, – teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.
Koncertai Bartninkų griuvėsiuose pritraukia ne tik vietinius, bet ir minias iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių.
Savivaldybės paramą projekto įgyvendinimui teigiamai vertina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, kuris buvo susitikęs su pastato savininkais, architektūros projekto autoriumi ir paveldosaugos atstovais.
„Tai yra traukos objektas – čia mėgsta fotografuotis vestuvininkai, atvažiuoja koncertuoti rimti atlikėjai, pritraukiantys kelis tūkstančius žiūrovų. Bet nuolat gresia pavojus, kad nuo sienos nukris koks akmuo. Šie dalykai konservavuojant būtų išspręsti“, – sakė V.Gavėnas.
Kur pakrikštytas patriarchas
Bartninkų klebonas Alvydas Dvareckas, daug metų besirūpinantis avarinės būklės pastatu, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad dabar šie griuvėsiai, nors ir vieni lankomiausių rajone, yra avarinės būklės ir juos jau būtina tvarkyti. Pagal architektų parengtą projektą, Bartninkų bažnyčios griuvėsiai bus užkonservuoti, kad toliau neirtų. Taip bus likviduota jų avarinė būklė, svarbiausia, negrės pavojus aplinkai, žmonėms.
„Griuvėsių išvaizda beveik nesikeis: iki pat viršaus bus sutvirtintos sienos, kad nebyrėtų, ir uždengti-užkonservuoti bokštai“, – pagrindinius pasikeitimus vardijo klebonas.
Lietuvai svarbūs Bartninkai ir jų bažnyčios griuvėsiai – šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas tautos patriarchas Jonas Basanavičius. A.Dvarecko teigimu, pro Bartninkus visi važiuoja į J.Basanavičiaus tėviškę Ožkabaliuose, esančią vos keletas kilometrų nuo Bartninkų miestelio. Be to, Bartninkų apylinkėse netrūksta gražių lankytinų vietų, į kurias kelias veda per šį miestelį. Kadangi šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas J.Basanavičius, daugeliui norisi sustoti, pasivaikščioti, kitiems savaip įdomūs miestelyje rymantys griuvėsiai.
Pernai Bartninkuose pabuvojo ir Merūnas Vitulskis su Čiurlionio kvartetu.
Klebono A.Dvarecko teigimu, bus pašalinta ne tik avarinė būklė: atsiras galimybė be baimės vaikščioti pastato viduje, ten bus galima rengti koncertus ir labiau priartėti prie pačių sienų, nes jos nebekels pavojaus. Jei nekils nesklandumų, planuojami tvarkymo darbai turėtų prasidėti vasarai baigiantis.
Kitokia šventė
Praeitimi dvelkiantys griuvėsiai rūpi ir Bartninkų seniūnei Violetai Raulinaitienei. Laukdama šių permainų, ji viliasi, kad liks ir autentiškumo. Griuvėsių išvaizda ją pačią užburia – visada stebisi, kad yra likęs vienas langas, o sienos dalis išgriuvusi vingiuotai.
„Šie griuvėsiai – Bartninkų miestelio ir seniūnijos vizitinė kortelė. Sakiau, kad jei neliks griuvėsių, nebebus ir Bartninkų. Žmonės visada ten vaikščiodavo, užsukdavo – juos ten tiesiog traukia ramybė. Griuvėsiuose yra kažkas tokio“, – tikina V.Raulinaitienė.
Bartninkuose be šio statinio yra ir daugiau permainų. Pagal turimas lėšas po truputį asfaltuojami keliai, tvarkoma aplinka, nes vasara – pasigražinimo metas. Tačiau neišvengiama nerimą keliančių tendencijų, kurios neguodžia miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenių – sparčiai mažėja mokinių Bartninkų Jono Basanavičiaus daugiafunkciame centre su Gražiškių gimnazijos klasėmis.
Pastatas didžiulis, o daugiafunkcio centro moksleivių – apie 130. Vienerius metus turbūt dar liks gimnazijos klasės, vėliau gal ir tų nebebus. Seniūnei gaila, kad neateina jaunų šeimų, namai tuštėja, dėl to miestelis nyksta.
Bet miestelio gyventojai moka džiaugtis ir mažais dalykais. Šiemet per Petrines ir tradicinius miestelio atlaidus žmones sukvies į kitokią šventę – stebėti žirgų konkūrų varžybas, kurias rengia kartu su Lazdijų žirgynu. Konkūre ketina pasirodyti iki 60 žirgų. Šventė pirmą kartą vyks Bartninkų aikštėje dviem etapais – iki ir po atlaidų. Tokio renginio Vilkaviškio rajone nebuvo jau daug metų. „Visada norisi kažko įdomesnio, naujo ir dar nenusibodusio“, – pasakojo seniūnė.
Miestelis neliks ir be koncertų. Liepos mėnesį net du vakarus kvies koncertai bažnyčios griuvėsiuose. Jie organizuojami liepos 23–24 dienomis. Tai bus ne tik muzikos vakarai, bet ir įspūdingi šviesos paveikslai, kuriuos jau keletą metų kuria šviesos dailininkai Valdas Latonas bei Julius Saladžius. Šiemet erdves papuoš ir jauno skulptoriaus Manto Petreikio šviečiantys sodai. Tad atvykusieji į Bartninkus galės pasimėgauti ne tik muzikos, šviesos ir dailės derme, bet ir dalyvauti ekskursijoje, kurią organizuoja Vilkaviškio verslo ir turizmo centras bei Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Kaimo vasaros šventėje – vadeliotojas Vilius Eidukevičius, Aušra Maižvilienė ir Pranas Savickas.
Darbai nesustojo
Bartninkuose karantinas turėjo ir gerų, ir liūdnų pasekmių. Tarp vyresnių gyventojų jautėsi baimė. Tai prisidėjo prie to, kad paūmėjo negalavimai ir vakarais į kaimus nespėdavo važiuoti greitosios medicinos pagalbos medikai. Be to, žmonėms buvo sunku patekti pas gydytojus-specialistus. Per karantiną miestelis ištuštėjo.
„Be galo sunku buvo tiems, kurie karantinavosi bute, o turintys savo sklypą kaime džiaugėsi, kad atsirado daugiau laiko pasidaryti darbus, kurių niekada nebūtų spėję atlikti. Žmonės daugiau bendravo, praleido laiką su šeima, nes grįžo tolimųjų reisų vairuotojai – visi sėdėjo namuose. Miestelyje daug šeimų, kurių vyrai išvažiuoja. Mano abu sūnūs išvyksta. Turėjome progą bent kelis mėnesius pabūti kartu“, – teigiamas karantino puses įžvelgė V.Raulinaitienė.
Bartninkiečiai valstybines šventes dažnai mini susitelkę ant greta miestelio esančių piliakalnių.
Tuo tarpu seniūnijoje darbai nesustojo. Ūkininkai ramūs, nes šiųmetės vėtros kol kas neišguldė javų, pasėliai neužmirko. Bartninkiečiai dėl to jaučiasi gyvenantys meškos ausyje – stichijos aplenkė. Seniūnijos teritorijoje daugiausia sėjami žieminiai rapsai. Kai šie pavasarį sužydi, plika akimi matyti, kiek jų daug. Geltona spalva nusidažę laukai net pakelia nuotaiką.
Bartninkų krašto praeitį mena apylinkėse augantis šimtametis ąžuolas.
Be rapsų dar auginami kviečiai, miežiai, jau bandoma įsileisti ir kanapių, o cukrinių runkelių plotai, atvirkščiai – mažėja. Kas dar turi gyvulių, neapsieina be šienaujamų pievų ir ganyklų, patys užsiaugina kukurūzų pašarams.