Vaikščiodami po Santaikos, Miroslavo, Simno, Alytaus miesto Daugų gatvės kapines, akylesni alytiškiai atkreipia dėmesį į ant kai kurių paminklų neseniai atsiradusius iki šiol nematytus ženklus: maždaug 74 mm skesmens ir 4 mm storio ženkle iš žalvario lydinio pavaizduotos dvi susikibusios rankos, simbolizuojančios pagalbą, raidės AA (amžiną atilsį). Taip pat įrašas „Pasaulio tautų teisuolis“ lietuvių, anglų ir hebrajų (ivrito) kalbomis. Tokiais ženklais vilnietis architektas Tauras Budzys, atsiklausęs artimųjų, ėmė žymėti kapus tų, kurie tituluoti Pasaulio tautų teisuolių vardu.
„Esu architektas ir idėjas gimdyti man natūralu. Mintis tokia, kad pažymime žmogaus kapą, ir visi žino, kad čia palaidotas Pasaulio tautų teisuolis. Įdedame į internetą. Izraelyje ar kur kitur gyvenantis žydų tautybės žmogus, netyčia radęs, gali atvažiuoti ir padėti akmenėlį ant kapo to, kuris galbūt išgelbėjo jo giminę“, – taip apie savo išskirtinę misiją kalba T.Budzys.
Lietuvoje – 924 Pasaulio tautų teisuoliai
„Kai paskambinote, vienose Vilniaus kapinėse paženklinau antkapį jau 395-uoju Pasaulio tautų teisuolio ženklu. Tokia veikla, skaičiuojant nuo šios liepos, užsiimu jau šeštus metus. Iki pernai apie pustrečio šimto paminklų buvau paženklinęs savomis lėšomis. Dabar, kai jau atsirado ir rėmėjų, kurie paaukoja lėšų atminimo ženklams, dalinai šį mūsų projektą ėmė finansuoti ir Lietuvos vyriausybė“, – trumpai informuoja pašnekovas.
Jis atvirai pasakoja, kad, gimus idėjai, žmonai ir sūnui nieko nesakė – ja pasidalino tik su dukra Barbora. Neslepia, kad būta abejonių, iš kur gauti pinigų, ar rasis tam laiko. „Žinote, ką man pasakė dukra? Prisimink karvedį Napoleoną. Svarbiausia, anot jo, įsivelti į mūšį, o paskui kažkaip išbrisi“, – sako Tauras ir džiaugiasi savo ir dukros tęsiamu projektu bei puslapiu internete.
Jau kuris laikas Pasaulio tautų teisuolių paieškose dalyvauja visa jo šeima – žmona architektė Vytalija Budzienė, sūnus, taip pat architektas Ignas ir dukra menotyrininkė Barbora.
„Kiek pavyks surasti, tiek ir žymėsiu“
Pasirodo, teisuolių gimines nėra lengva surasti. „Kartais – kaip vėjo laukuose ieškai“, – pašnekovas apgailestauja, kad ne visus žmones ir rasti pavyksta, vieni išvykę į Ameriką, kitas šalis, o daugelio gyvenimas įskundus baigėsi Sibiro tremtyje. Pasaulio tautų teisuolių iš viso Lietuvoje yra 924 žmonės. T.Budzys jau pažymėjo 395 jų antkapius. Sako: „Kiek pavyks surasti, tiek ir žymėsiu.“
Paklaustas, ar visi surastieji giminaičiai sutinka, kad kapas būtų pažymėtas, Tauras teigė, kad keli žmonės (iš viso maždaug iki dešimties) nesutiko. Motyvas – nuogąstavimas, kad sugadins, išdaužys antkapį. Kiti jaučia kartelį, kodėl tik dabar jie atsiminti, tik po tiek dešimtmečių.
Viskas prasidėjo nuo gydytojo Petro Baublio kapo
T.Budzys noriai kalbėjo ir apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam kilo mintis ženklinti Teisuolių kapus. Architektų šeima gyvena netoli Vilniaus Antakalnio kapinių. Vaikus nuo vaikystės tiek Sausio 13-ąją, tiek per Vėlines sutuoktiniai vesdavosi į minėjimus. Vietiniai žinojo, kaip kirsti kampą ir praeiti artimiausiu keliu. „Ir visada praeiname pro gydytojo Petro Baublio kapą. Aš apie jį žinojau, ir mano a. a močiutė jį gerai pažinojo, tai – pripažintas Lietuvos pediatras, kuris su kitais šalies gydytojais žuvo lėktuvo katastrofoje 1973 metų gruodį. Ir man vienu metu kažkaip papuolė į rankas Pasaulio tautų teisuolių sąrašas. Pasirodo, kad Petras Baublys 1977 metais yra gavęs Pasaulio tautų teisuolio vardą. Sukilo emocijos, kad šitoks žymus žmogus, o retas kas žino, ką jis yra nuveikęs… Kartą stovėjau prie jo kapo ir galvojau, jog niekas konkrečių darbų nesiima, vien tik kalbomis užsiima. Tai ir kilo mintis kažkaip pažymėti tokius žmones, mūsų istorijos dalį“, – mena gražios idėjos sumanytojas.
Ir savo giminėje Budzys turi Pasaulio tautų teisuolį, tai giminaitis – jo dėdė, kunigas Feliksas Ereminas, vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs ir sovietmečiu į mokslus išleidęs žydų tautybės mergaitę.
Lietus darbams netrukdo
Keblumų jam kilo nusprendus žymenis uždėti ant Teisuoliais paskelbtų Lietuvos kunigų kapaviečių, o jų daug. Tada T.Budzys kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją: „Pasirodo, šios institucijos sprendimai skelbiami Vatikano „Valstybės žiniose“. Lietuvos nuncijus kaip tik ten viešėjo ir apie mano darbą papasakojo Popiežiui Pranciškui. Tada Popiežius pasakė: „Tai pirmas žmogus Teisuolių žemėje ir tegul būna palaimintas tas žmogus ir jo darbai.“
Po to Popiežiaus Pranciškaus palaiminimo, kai dirbau kapinėse – nelija. Kartais per lietų išvykstu, o, nuvažiavus ir įėjus į kapines, lietus pasibaigia. Tikiu, kad veikia palaiminimas, štai neseniai, dirbant Vilkaviškio kapinėse, vienas tamsus debesis vijo kitą, tačiau nė lašas taip ir neiškrito“, – džiugiai pasakoja Tauras.
„Tai buvo žmonės iš didesnės raidės“
Žydų bendruomenės likimas Alytuje ir jo krašte taip pat – tragiškas, po 1941 metų iš gausios bendruomenės išliko vienas kitas. Išgelbėti juos padėjo Alytaus krašto Pasaulio tautų teisuoliai, kuriems skirtame medalyje įrašyta: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“.
Simne gyvenusių Lietuvos žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių kapų antkapiai taip pat buvo pažymėti architekto T.Budzio sukurtais ženklais. Pasak pašnekovo, jau su ženklais Vinco ir Zuzanos Kazakevičių, Adomo ir Elenos Juknelevičių, Jono Krasnicko ir Marijonos Krasnickienės amžinojo poilsio vietos. Šios trys šeimos slapstė Simne žydų vaikus Abelį ir Josifą, kurie išliko gyvi ir 1945 metais išvyko iš Lietuvos.
„Tris kartus važiavau į Simną ir iš viso pažymėjau 14 antkapių. Gražiai buvau priimtas šiame istoriniame mieste, kur garbingą jubiliejų atšventusioje bažnyčioje buvo leidžiama katalikų „Kronika“. Buvau ir Miroslave, ženklinau Uršulės Beinaravičienės kapą. Netoli Druskininkų, Gerdašiuose, palaidota dvylika Teisuolių, tiek ir ženkliukų pritvirtinau.
Alytuje, Daugų gatvės kapinėse, Teisuolio ženklu pažymėjau Aldonos Greičienės kapą, kitaip Aldonos Marijonos Greičiuvienės, bet anuomet statant paminklą, ilga pavardė buvo sutrumpinta, paliktas tik vienas vardas. Iš viso jau esu aplankęs 136 skirtingas kapines“, – taip kalba T.Budzys.
Jis atvirai sako, kad Dzūkijos žmonės dėkingi, pasiūlo atlygį ir įspaudžia architektą į nelabai patogią padėtį. Štai 90 metų senutė nudirbtomis rankomis ištiesia pinigėlį – 5 eurus. Jai, pasak Tauro, tai nemaža suma. Jei nepaimsi, įsižeis, jausis nepatogiai, jai bus bloga. Tad tenka paimti kaip paramą.
Gelbėjo gyvybę – išgelbėjo ir žmogiškumą
T.Budzys neslepia, kad graži jo idėja reikalauja nemažai jo ir šeimos laiko. „Darbo dar laukia daug. Bet dabar gyvenantys žmonės privalo žinoti, kas rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybe, sunkiu šaliai metu gelbėjo kitos tautos žmones. Iš esmės, jie gelbėjo ne tik žmonių gyvybes – jie išgelbėjo ir mūsų žmogiškumą. Jie ir partizanus slapstė. Tai buvo žmonės iš didesnės raidės“, – įsitikinęs T. Budzys.
Pasak pašnekovo, žvelgiant į tuometinį laikmetį, šiandien jam sunku suvokti, iš kur tie žmonės turėjo tiek vilties, kokį stuburą tos šeimos turėjo. Karas, maisto trūkumas, nuolatinė baimė, kad kaimynai neįskųstų. Tauras primena simniškės kurčnebylės Ivanauskienės, kuri glaudė žydus, istoriją. Ir priduria, kad paties Dievo ranka ją lydėjusi toje globoje.
Vilniškis architektas pastebi, kad ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose yra nemažai Pasaulio tautų teisuolių kapų. Ir, pasak jo, turėtume džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva – antra šalis pasaulyje po Olandijos pagal gyventojų skaičių turinti tiek daug šių garbių žmonių. Pašnekovo teigimu, kad ne mūsų šalis pirmauja, įtakos turėjo ir tai, kad Olandijoje už žydų tautybės žmogaus slėpimą buvo skiriama 10 mėnesių kalėjimo, o mūsų šalyje grėsdavo sušaudymas.
P.S. Paženklinęs Pasaulio tautų teisuolio amžinosios vietos antkapį, T.Budzys padaro paminklo nuotrauką, brėžinį, kur nurodo kapavietės vietą, koordinates. Šią informaciją jo dukra Barbora Karnienė įkelia į elektroninį katalogą. Jį galite rasti www.teisuoliuatminimas.lt, jame taip pat kaupiami Teisuolių artimųjų bei išgelbėtų žydų atsiminimai.
Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad va Šem muziejaus teritorijoje įkurtame Pasaulio teisuolių sode
Izraelio valstybė, siekdama tinkamai įvertinti tuos žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido, 1953 metais Izraelio Parlamento sprendimu įsteigė Jad va Šem instituciją, kuriai patikėta įamžinti 6 mln. žydų, tapusių nacių ir jų kolaborantų aukomis, sukuriant memorialinius projektus, kaupiant, tyrinėjant, skelbiant Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimus. Dabar Jad va Šem yra pagrindinė informacijos apie Holokaustą saugykla, mokslinių tyrimų ir švietimo apie Holokaustą centras Izraelyje ir visame pasaulyje.
Pasak kauniečio Chaimo Bargmano, nors oficialiai rašoma, kad Jad va Šem reiškia „atmintis ir vardas“, derėtų naudoti biblijinį vertimą – „vieta ir vardas“. Nuo 1963 metų Jeruzalėje prie Jad va Šem muziejaus Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti dirba visuomeninė Pasaulio teisuolių ne žydų, karo metais gelbėjusių žydus, pripažinimo ir jų nuopelnų įvertinimo komisija. Žmogui, pripažintam Pasaulio teisuoliu, įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyta „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad va Šem muziejaus teritorijoje įkurtame Pasaulio teisuolių sode.
Pasaulio tautų teisuolių vardą gavusiųjų Lietuvos piliečių sąrašą galima rasti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tinklalapyje. Žydų muziejaus 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 924 Lietuvos piliečiai pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
Jad va Šem sąraše Pasaulio tautų teisuolių yra pustrečio tūkstančio asmenų. Bažnyčia Lietuvoje turi 19 kunigų Pasaulio tautų teisuolių, bet ne visi jie mūsų šalyje palaidoti. Kunigai gelbėjo tvarkydami dokumentus, pakrikštydami, surasdami patikimas slėptuves ir į jas perveždami.