Šilta žiema kelia susirūpinimą sodininkams. Jie mano, kad jei ir toliau laikysis šilti orai, soduose ims plisti ligos, pagausės įvairių parazitų. Tačiau labiausiai augintojai baiminasi šalčių, nes jie padarytų didžiausios žalos.
Trūkinėja kamienai
Ukmergės rajono ūkininkai Bronė ir Juozas Zarembos nerimastingai žvalgosi po vaismedžių sodą, kurį puoselėja beveik du dešimtmečius. Pasak sutuoktinių, šią žiemą daugumos vaismedžių kamienų žievė ėmė pleišėti ir trūkinėti. Jie mano, kad tai galėjo lemti praėjusių metų sausringas pavasaris ir vasara bei lietinga žiema. Sode nukentėjo ne tik jauni, bet ir senesni medeliai: obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios bei trešnės. Kai kurių slyvų kamienai yra įtrūkę net iki šerdies.
„Anksčiau dėl įvairių pasekmių nervindavausi, dabar – tiesiog laukiu pavasario. Juk skėčių ant medžių neuždėsi ir neapsaugosi nuo meteorologinių sąlygų arba laukinių žvėrių“, – tvirtino Bronė.
Ūkininkai pasakojo, kad ankstesniais metais, pavasarį, daug žalos vaismedžiams ir riešutmedžiams buvo padarę stirninai, kurie ragais subraižė jų kamienus. Todėl dalį medelių jiems teko atsodinti. Praėjusiais metais B. ir J.Zarembų sode svečiavosi kiškiai bei pelės. Graužikai nuskabė šilauogių, juodųjų serbentų krūmelius. „Kaip atrodys sodas pavasarį – nežinia. Aišku, kad daug medžių pažeis grybinės ligos. Todėl jiems reikės didesnės priežiūros ir daugiau išlaidų“, – tvirtino pašnekovė.
B. Zarembienė
Laukia savo valandos
Pavasarišką žiemą ir jos poveikį augalams stebi Prienų rajono ūkininkė Rasa Skučienė. Pas ūkininkę sode prieš Naujuosius metus buvo pražydęs sausmedis, kuris turi žydėti pavasarį.
„Šiuo metu vaismedžiai – kriaušės ir obelys – ilsisi. Šiluma jiems nekenkia. Medžiams būtų blogiau, jei orai stipriai atšaltų. Neretai vaismedžiams žiemą pakenkia šalčiai, o pavasarį, kuomet sodai žydi – stiprios šalnos. Todėl, koks bus šis sezonas, spėlioti dar ankstoka“, – teigė moteris.
R.Skučienė tvirtino, kad jos sodas yra tvora apsaugotas nuo laukinių žvėrių, tačiau nuo ligų ir kenkėjų – ne. Ūkininkė mano, kad šiais metais šilta žiema padovanos visą jų puokštę. Juk, pasak pašnekovės, sėkmingai peržiemoję kenkėjai lauks savo valandos, kada galės pradėti darbuotis soduose ir uogynuose.
„Manau, kad šiais metais sode turėtų vyrauti grybinės ligos ir kenkėjai. Turėtų karaliauti žiedgraužis, kuris pažeidžia ne tik obelų, bet ir kriaušių pumpurus bei žeidus.Vaismedžiams ir vaiskrūmiams kenks amarai ir erkutės. Kenkėjų neišvengsime ir braškyne“, – atviravo Prienų rajono ūkininkė.
R.Skučienė teigė, kad pavasarį jai teks rinktis daugiau ir įvairesnių apsaugos priemonių vaismedžių, braškių ir aviečių priežiūrai.
Pateikia pokštų
Kelias dešimtis hektarų obelų sodo prižiūrintis Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos ūkininkas Rimantas Urbonavičius teigė žiemos nebijantis.
„Gamta kiekvienais metais pateikia išskirtinių pokštų. Didžiausių nuostolių sodininkai patiria dėl pavasarinių šalnų ir krušos. Kokie bus šie metai – matysime“, – sakė vyras, per metus užauginantis per 800–900 tonų obuolių. Praėję metai ūkininkui buvo nesėkmingi, nes dėl šalnų buvo prarasta didžioji derliaus dalis.
Biržų rajono ūkininkė Birutė Rinkevičienė sakė, kad prie nepastovių klimato sąlygų sodininkai jau yra įpratę.
„Kol nesibaigė žiema, nieko negalime pasakyti ir prognozuoti. Be abejo, šiuo metu medeliams idealiausiai tiktų žiemiškas sausis. Tačiau šalčio nėra. Jei spustels didelis šaltis, medžiai patirs stresą. O jei šaltis šoktels iki 20 laipsnių ir daugiau, gali pašalti vaismedžių šaknys“, – mintimis pasidalijo Birutė.
Ji sakė, kad šilta žiema yra palanki graužikams. Todėl sodininkams tenka dažniau apžiūrėti medžius, ar aplink juos nėra naujų pelių urvelių, ir jei urvelių yra, į juos įberti nuodingo masalo.
„Šilta žiema – rojus visiems kenkėjams. Jų pavasarį bus tikrai daug. Kadangi auginame produkciją, sertifikuotą pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą, sodams yra taikomi augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimai. Todėl stebėsime sodą ir spręsime, kokias apsaugos priemones naudosime“, – pabrėžė ūkininkė.
Gilus ramybės periodas
Ką apie šiltą žiemą ir jos poveikį vaismedžiams mano mokslininkai? Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Nobertas Uselis teigė, kad šiuo metu vaismedžiai yra giliame ramybės periode. Tačiau jei vasario mėnesį oras bus toks pats šiltas kaip sausį ir vyraus 5–10 laipsnių šiluma, prasidės augalų vegetacija. Jiems būtų itin žalingas šiltų periodų kaitaliojimasis su šaltais antroje žiemos pusėje, kai prasideda vaismedžių priverstinis ramybės periodas. Būtent šiuo laikotarpiu daug vaismedžių pašąla, kai užsitęsia ilgi, šilti periodai, o po jų vėl sugrįžta ilgalaikiai šalčiai, siekiantys 15–25 laipsnius.
„Šiųmečiai orai yra labai palankūs vaismedžių vėžiui plisti. Todėl sodininkams, kurie šiuo metu genėja vaismedžius, noriu priminti, kad užsikrėtimo rizika vėžiniais susirgimais yra padidėjusi. Neatmetama galimybė, kad švelnėjant žiemoms ir karštėjant vasaroms ligų ir kenkėjų vis daugės“, – akcentavo mokslininkas N.Uselis.
Reikės skirti ypatingą dėmesį
Dr. Alma Valiuškaitė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja
Užsitęsęs ilgas, drėgnas ir šiltas rudens-žiemos periodas sudaro sąlygas vaismedžių žievės ligoms plisti bei yra palankus kenkėjams žiemoti. Todėl tikėtina, kad šiais metais vaismedžiuose ir uogakrūmiuose vyraus daugiau kenkėjų, plis ligos.
Žalingiausi obelų kenkėjai yra obeliniai žiedgraužiai, sodinės erkės, amarai, obuoliniai vaisėdžiai, pjūkleliai ir kt. Kriaušių – kriaušinės erkutės, amarai, kriaušiniai gumbauodžiai, kriaušinės blakutės ir kt. Slyvų – amarai, slyviniai vaisėdžiai, juodieji ir geltonieji slyviniai pjūkleliai ir kiti.
Todėl pavasarį sodininkai turėtų skirti ypatingą dėmesį ne tik ligų profilaktikai ir gydymui, bet ir kenkėjų stebėsenai. Su visais jais kovoti būtina naudojant insekticidus. Saugant vaismedžius nuo žievės ligų, svarbu apsaugoti jų kamienus nuo sutrūkinėjimo, išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Populiariausios priemonės žaizdoms aptepti yra vandens emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiedinys, sodo tepalas, kitos specifinės priemonės. Iki pumpurų brinkimo obelų apsaugai nuo žievės, kamienų ligų bei bakterinės degligės profilaktikai rekomenduojama naudoti Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Sąrašus neprofesionaliems ir profesionaliems naudotojams bei produktų etiketes galima rasti tinklalapyje www.vatzum.lt.