Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skydliaukė svarbi ir sveikatai, ir grožiui

Skydliaukės išvešėjimas, kitaip tariant, gūžys, arba struma, – viena labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Šios liaukos veikla daro didelę įtaką kitiems gyvybiškai svarbiems žmogaus organams. Apie tai, kokie požymiai rodo įvairius skydliaukės veiklos sutrikimus ir kaip tai veikia mūsų organizmą, kalbamės su Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja endokrinologe doc. dr. Lina Zabuliene.

Lina_Zabuliene  karolinisk

Teigiama, kad vienokių ar kitokių skydliaukės veiklos sutrikimų patiria maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Kodėl šios liaukos veikla tokia svarbi mūsų organizmui?

Skydliaukė – tai drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje ir gaminanti hormonus. Šie hormonai svarbūs normaliai visų gyvybiškai svarbių organų – smegenų, širdies ir kraujagyslių, raumenų, lytinių liaukų – veiklai, taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai, žmogaus psichiniam ir fiziniam vystymuisi, augimui ir brendimui, odos būklei ir miegui nuo gimimo iki pat senatvės. Skydliaukė taip pat atsakinga už nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt.

Kokios skydliaukės ligos dažniausios?

Skydliaukės ligos gali būti dvejopos. Visų pirma – skydliaukės anatominiai pakitimai. Vienus jų, tarkime, difuziškai padidėjusią skydliaukę, neretai vadinamą gūžiu ar struma, galima pastebėti plika akimi – sustorėja kaklas. Kiti skydliaukės audinio pokyčiai – gerybiniai ar piktybiniai mazgai, skydliaukės sumažėjimas ar lėtinis jos uždegimas – nustatomi atliekant ultragarsinį tyrimą. Kai reikia patikslinti mazgų struktūrą ir atmesti vėžinių pakitimų galimybę, kartais prireikia atlikti audinių biopsiją plona adata ir citologiškai ištirti medžiagą. Antra ligų grupė – skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė ar hipertireozė) – nustatomi tik atlikus skydliaukės hormonų tyrimus kraujyje.

Kodėl žmogus suserga skydliaukės ligomis?

Skydliaukės audinio pakitimus ir veiklos sutrikimus gali lemti daugelis veiksnių: paveldėtas polinkis, aplinkos tarša, endokrininę sistemą žalojančių medžiagų gausa buityje, taip pat netaisyklinga mityba, jodo trūkumas ar perteklius, lėtinės infekcijos ar kitos ligos, net kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, gerinantys širdies ritmą, veikiantys psichinę žmogaus būklę, slopinantys organizme esančius virusus ar vėžines ląsteles ir kt. Skydliaukė dažnai vadinama streso liauka, tad jos veiklai įtakos turi per ilga darbo diena, poilsio ir miego stoka ar kitoks ilgalaikis stresas. Kai kurių veiksnių galima išvengti, kai kurių, deja, ne.

Kartais skydliaukė labai padidėja. Tas vadinamasis gūžys, arba struma, labai negražiai atrodo, bet tai turbūt ne pati didžiausia blogybė?

Gūžys ne tik gadina išvaizdą, bet gali ir labai pabloginti savijautą. Aiškiai matomą kaklo deformaciją moterys dažnai slepia po skarele, aukštesne apykakle ir papuošalais. Bet kai skydliaukė tampa labai didelė ir nusileidžia už krūtinkaulio, gali imti varginti ankštumo jausmas kakle, žmogus springsta, prikimsta balsas. Jei gūžys spaudžia stemplę ir trachėją, tampa sunkiau ryti ir kvėpuoti – ypač tada, kai žmogus atsigula.

Smarkiai padidėjusią skydliaukę reikia operuoti. Žmonėms, kuriems ši liauka pašalinta, taikoma pakaitinė terapija sintetinių hormonų preparatais. Jei vaistų dozė yra tinkama, žmogus jaučiasi gerai ir gyvena visavertį gyvenimą. Tačiau dažnai mazgai ir kiti skydliaukės pakitimai nėra matomi iš išorės – jie aptinkami ultragarsinio tyrimo metu. Jei skydliaukė veikia gerai, hormonų kiekis yra normalus (tokia būklė vadinama eutireoze), o žmogus jokių negalavimų nejaučia, gydymas vaistais nereikalingas.

Kita vertus, skydliaukės veikla gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, todėl reikia laikytis gydytojo rekomendacijų ir skydliaukės hormonų kiekį kraujyje tirti nuolat. Jei nors kartą buvo nustatyti skydliaukės mazgai, juos būtina stebėti kartojant ultragarsinį tyrimą, o jei reikia – atlikti papildomų tyrimų.

 Kokie simptomai rodo, kad skydliaukės veikla sutriko?

Jei skydliaukės veikla slopsta ir vystosi hipotireozė, jaučiamės nuvargę, vangūs, mieguisti, apatiški, gali pablogėti atmintis, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, paburksta veidas ir prikimsta balsas, išryškėja baltmės (lot. – vitiligo), kraujyje didėja cholesterolio kiekis, o kartu su juo – širdies ir kraujagyslių ligų pavojus. Sutrikus mėnesinių ciklui, gali būti sunkiau pastoti. Jei minėti simptomai sekina ir varžo įprastinį gyvenimą, o laboratoriniai tyrimai rodo hipotireozę, būtina kuo skubiau pradėti gydymą sintetiniais skydliaukės hormonais.

Jei skydliaukė gamina per daug hormonų ir vystosi hipertireozė – padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka jos ritmas, krinta svoris, dreba rankos (kartais ir visas kūnas), veržia, stumia akis, jos ašaroja, slenka plaukai, sunkiai ištveriamas karštis ar šiluma, gali varginti gausus prakaitavimasi ir kt. Suaktyvėjus skydliaukės veiklai, ligos pradžioje žmogus gali tapti neįprastai jautrus, nervingas ar net per daug aktyvus, jausti jėgų antplūdį, tačiau vėliau pajunta silpnumą, išsekimą, nuovargį, kartais sutrinka ir miegas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant skydliaukės hormonų tyrimus ir pradėti gydyti vaistais, kurie slopintų šios liaukos veiklą. Hipertireozė gali būti gydoma ne tik vaistais, bet ir radioaktyviuoju jodu arba chirurginiu būdu.

Siekiant nustatyti skydliaukės ligas, atliekami laboratoriniai jos hormonų tyrimai. Įprastai skydliaukės veiklai įvertinti atliekami keturi pagrindiniai laboratoriniai tyrimai: tireotropinio hormono (TTH), laisvo tiroksino (LT4), kartais laisvo trijodtironino (LT3) ir antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimus. Remdamasis jų rezultatais gydytojas gali spręsti apie paciento ligos sunkumą ir parinkti geriausią gydymo būdą bei numatyti ligos prognozę. Šie tyrimai svarbūs ir nustatant beprasidedančią ligą, ir stebint jos eigą. Jie kartojami taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas.

Ne paslaptis, kad kai kurių ligų simptomai gali būti panašūs. Kada jau reikėtų kreiptis į endokrinologą?

Dažnai sergantieji skydliaukės ligomis dėl juos varginančių negalavimų kreipiasi pagalbos į šeimos gydytoją, neurologą, kardiologą, dermatologą, ginekologą, otorinolaringologą, gastroenterologą ar net psichiatrą ir sugaišta daug laiko, kol randama tikroji priežastis. Todėl jei jaučiate nuolatinį nuovargį, sumažėjo darbingumas, nerimą kelia prasta savijauta ir išvaizda arba vargina anksčiau išvardyti negalavimai, reikėtų pagalvoti ir apie skydliaukės veiklos sutrikimus, jos hormonų tyrimų įvertinimą ir endokrinologo konsultaciją.

Kas priklauso rizikos grupei ir kam rekomenduotumėte atlikti skydliaukės hormonų tyrimus?

Dažnas skydliaukės ligomis sergantis asmuo, ypač pasireiškus hipotireozei, ilgai jokių simptomų nejaučia, tad šios liaukos veiklos sutrikimai nustatomi vėlai. Esant tam tikroms būklėms, ligoms ar rizikos veiksniams ir siekiant išvengti užleistų ligos atvejų, rekomenduoja atlikti skydliaukės hormonų tyrimus. Skydliaukės veiklą vyresniems nei 35 metų asmenims rekomenduojama ištirti kartą per penkerius metus, o vyresniems nei 60 metų asmenims – vieną kartą per metus. Atlikti hormonų tyrimus taip pat patartina tiems, kurie anksčiau sirgo skydliaukės ligomis, kuriems ji buvo operuota ar buvo taikytas galvos, kaklo ar viršutinės krūtinės dalies spindulinis gydymas. Jei šeimoje yra sergančiųjų autoimuninėmis skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai, net ir vaikai ar seneliai.

Atlikti skydliaukės tyrimus rekomenduojama planuojančioms pastoti, besilaukiančioms ar ilgiau nei metus negalinčioms pastoti moterims, taip pat moterims per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir menopauzės metu. Išsitirti turėtų ir tie, kurie vartoja vaistus, trikdančius skydliaukės veiklą – gliukokortikoidus, lytinius hormonus (tap pat pakaitinę hormonų terapiją, kontraceptinius vaistus), vaistus širdies ritmo sutrikimams, virusų sukeltoms ir kai kurioms kitoms ligoms gydyti bei sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, pirmine plautine hipertenzija, išsėtine skleroze, autoimuninėmis ligomis (pirmojo tipo diabetu, vitamino B12 anemija, antinksčių nepakankamumu, miastenija, celiakija, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, Sjogreno sindromu, ankstyvu kiaušidžių išsekimu), kai kuriomis genetinėmis ligomis (Dauno ar Ternerio sindromu), kitomis pogumburio ar posmegeninės liaukos ligomis. Įvertinti skydliaukės veiklos rodiklius reikia ir tiems žmonėms, kuriuos vargina skydliaukės ligoms būdingi negalavimai.

Rekomenduojami video