Žemdirbių organizacijos baksnoja valdžią, kad ši nedelsiant imtųsi priemonių žaliavinio pieno kainoms stabilizuoti ir stabdytų spekuliacijas aplinkybėmis dėl COVID-19 pandemijos. Vieni ragina inicijuoti tyrimą, ar Lietuvos pieno gamintojai nėra diskriminuojami Latvijos ir Estijos gamintojų atžvilgiu, kiti netgi siūlo riboti žaliavinio pieno importą iš Baltijos šalių, taip pat ir lenkiškų pieno produktų importą.
Reikalavimai valdžiai
Pieno perdirbėjams ir supirkėjams pradėjus gerokai rėžti žaliavinio pieno supirkimo kainas, ūkininkai sukilo juos gėdinti, kad šie esą naudojasi ekstremaliomis sąlygomis dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo. Žemdirbių organizacijos spaudžia valdžią, kad ši pagaliau apgintų pieno gamintojus. Pieno perdirbėjai ginasi, kad stringa eksportas, ir perspėja, jog uždarius žaliavinio pieno importą žlugtų dalis perdirbimo pramonės.
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į valdžios institucijas dėl krintančių žalio pieno supirkimo kainų. Manoma, kad jos mažinamos neteisėtai, todėl prašoma išsiaiškinti, ar Lietuvos pieno gamintojai nėra diskriminuojami Latvijos ir Estijos pieno gamintojų atžvilgiu.
Be to, ŽŪR ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti sviesto ir lieso pieno miltelių intervencinius pirkimus, operatyviai rengti derybas su Latvijos bei Estijos vyriausybėmis, kad šios taip pat pradėtų pieno produktų pirkimą.
Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) reikalauja užšaldyti kovo mėnesį buvusią žaliavinio pieno kainą, prašo riboti lenkiškų pieno produktų importą, siekiant išvengti lietuviškų pieno produktų kainų dempingo; ragina riboti žaliavinio pieno importą iš Latvijos ir Estijos, jeigu dėl žaliavinio pieno pertekliaus dabar mažinamos supirkimo kainos ūkininkams. Taip pat siūloma krizės laikotarpiu sumažinti pieno produktams taikomą pridėtinės vertės mokesčio tarifą iki 5 proc. ir kt.
Vietiniai nereikalingi
Kupiškio rajono pieno gamintoja, LPGA tarybos narė Adelė Adamonienė nuoširdžiai piktinosi perdirbėjų mostu stipriai numušti kainas. „Kai kurie mažina net 4–5 centais. Jei nesutinki, pieną dėk kur nori. Mes netikim, kad jiems nereikia pieno. Jeigu valstybė dabar nesusitvarkys su perdirbėjais ir prekybininkais, tegu gelbėja ūkininkus, nes jau nebejuokinga. Arba tegu tiesiai šviesiai pasako, kad mes, vietos gamintojai, nebereikalingi“, – be užuolankų kalbėjo ūkininkė ir pridūrė, kad iki šiol neatsistatė prieš eurą buvusi pieno supirkimo kaina, o gamybos išlaidos per pastaruosius metus gerokai išaugo.
Pasak jos, prieš keletą metų pieno pirkimo ir pardavimo sutartys buvo sudarinėjamos kas pusmetį, dabar jos keičiasi kaip orų prognozės. „Ar tai padoraus verslo kalba?“ – nusivylimo neslėpė kupiškėnė.
Vyriausybei ji siūlytų į Vokietiją ir Lenkiją išsiųsti ekspertus, kad jie įvertintų, kodėl ten apie pusšimtį karvių laikantis ūkis išgyvena, o pas mus tokiems ūkiams nėra jokių perspektyvų. Jiems primygtinai siūloma plėstis. „Juk ir mažame ūkyje gaminamas kokybiškas pienas. Jeigu yra šaldytuvas, kodėl iš jo perka pigiau?“ – klausė A.Adamonienė.
Asociatyvi nuotr.
Spjauna ir į valstybę
Ūkininkei apmaudu, kad perdirbėjai dabar naudojasi situacija dėl koronaviruso. „Matyt, jau padorumo visiškai neliko. Kai perdirbimo įmonių akcininkai dalijasi pelnus, tada gerai, o dabar, kai visiems sunku – elgiasi nežmoniškai. Juk valstybė nukraujuoja, valdžia neturi tiek pinigų kiekvienam padalinti. Visiems reikia susitelkti, nes daug kam tikrai nelengva. Negi neprabus bent sąžinės likučiai?“, – verslo elgsena stebėjosi ji.
Pasak A.Adamonienės, perdirbėjai, importuodami žaliavinį pieną, menkina ne tik vietos pieno gamintojus, bet ir nusispjauna į savo valstybę. „Pieną vežasi iš viso svieto, o mūsų kaimuose ir miesteliuose tuščios sodybos stovi. O juk ten jaunos šeimos galėtų gyventi, dirbti ir vaikus auginti. Kas gi pasistengė, kad Lietuva ištuštėtų, kaimai mirtų? Ne pati skundžiuosi, kalbu pavargusių žemdirbių vardu. Sunku suprasti, kaip taip galima. Ar jiems nekainuoja pieno atsivežimas iš Estijos? Kur čia ekonomika?“ – klausė ūkininkė.
Ji siūlė įvertinti ir tai, kad į Lietuvą grįžtant tūkstančiams emigrantų, daugėja vartotojų. Tad perdirbėjams nederėtų skųstis dėl pieno pertekliaus ir produktų vartojimo.
Įžvelgia manipuliacijas
Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas perdirbėjų argumentuose, kad pieno supirkimo kainos yra mažinamos dėl koronaviruso aplinkybių, įžvelgia tik manipuliacijas.
„Kainų mažinimui visada randa kokių nors priežasčių. Senos pasakos. Pasakė, kad numuš 2–3 centus ir taškas. Nenori ir netiek pieno, jokia derybinė galia čia negalioja. Parduotuvėse pieno produktų ar jautienos, kiaulienos kainos nukrito? Ne, o mums, augintojams, kainas numušė“, – apie nesiskaitymą su žemdirbiais kalbėjo Jonavos rajone įsikūrusio daugiašakio ūkio vadovas.
Jis apgailestavo, kad tarp Vyriausybės pažadų kompensuoti šiuo metu verslo patiriamus nuostolius neužsimenama apie žemės ūkio produkcijos gamintojus, kuriems mažinamos produkcijos supirkimo kainos.
„Daug kartų buvo siūlyta, kad perdirbėjai, prekybininkai ir žemdirbiai kartu susėstų ir aptartų maisto kainos grandinę, kiek kam realiai priklauso. Visiems būtų aišku. Bet jeigu vieniems kainos visada krenta, o kitiems – ne, tai kokia čia partnerystė? Ir dar priekaištaujama, kad žemdirbiams vis negerai“, – piktinosi A.Štombergas.
Žaidimas į vienus vartus
Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas, girdėdamas perdirbėjus kalbant esą Lietuvoje stinga kokybiško žaliavinio pieno, sako nežinantis, juoktis ar verkti. Iš Lietuvos pieno gamintojų kasdien superkama apie 4 tūkst. t pieno, dar apie trečdalį – daugiau nei 1,5 tūkst. t – atsivežama iš Latvijos bei Estijos. Apie 40 proc. Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pagamintų pieno produktų tenka savo rinkai, apie 60 proc. gaminių eksportuojama.
„Ar Lietuvoje tiek daug nekokybiško pieno? Kita vertus, jie patys atsakingi, kad perka tokį negerą pieną. Tai ką čia dabar kaltinsi? Tuščios šnekos, kurių neįmanoma klausyti. Virusas, karantinas bus mėnesį du ir baigsis. Juk yra visokių gamybos variantų – galima gaminti ilgiau sandėliuojamą produkciją. Ir apskritai tokias problemas būtų galima spręsti kartu, bet perdirbėjams svarbu, kad tik jiems būtų gerai“, – ilgametį žaidimą į vienus vartus mato A.Štombergas.
Ištraukė eksporto kortą
Įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad neprieštarautų pieno gamintojų reikalavimui užšaldyti kovo mėnesio žaliavinio pieno kainą ir pridūrė, jog tokiu atveju prašytų tokį nutarimą išversti į italų kalbą, išsiųsti į Italiją ir jos gyventojus įpareigoti pirkti tiek pat produkcijos, kiek ir kovą.
Dalius Trumpa
„Jeigu galėtume taip pasielgti, būtų galima sutikti dėl tokio siūlymo. Tačiau suprantama, kad tai – fantazijos sritis. Eksportas į Italiją stipriai sumažėjo, kovo mėnesį pardavėme 35 proc. mažiau, o balandį planuojame parduoti maždaug 60 proc. mažiau negu įprastai. Italija – pagrindinė mūsų eksporto rinka, o JAV klientai iš viso šiuo momentu atsisako pirkti“, – eksporto kortą ištraukė D.Trumpa.
Perspėjo dėl pramonės žlugdymo
Raginimą uždrausti žaliavinio pieno importą iš Latvijos ir Estijos „Rokiškio sūrio“ vadovas prilygino Lietuvos pieno pramonės žlugdymui. „Iškart ir visiems laikams būtų sužlugdyta trečdalis pramonės. Mūsų įmonė būtų priversta atleisti bent 430 darbuotojų, o perdirbamo pieno apimtis sumažėtų 40 proc. Perdirbimo kaštai padidėtų, todėl Lietuvos pieno gamintojams galėtume mokėti mažiau nei mokame dabar“, – tvirtino vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonės vadovas.
D.Trumpa atmetė pieno gamintojų priekaištus, kad perdirbėjai daugiau moka estams bei latviams ir taip diskriminuoja lietuvius. „Tai netiesa. Šie įsitikinimai sklando jau daug metų. Žiūrima į statistiką, bet užmirštama, kad pieną perkame tik iš didelių Baltijos šalių bendrovių. Ir jeigu lyginsime su Lietuvos bendrovėms mokama kaina, latvių ir estų bendrovėms mokame mažiau, nes iš jų atsivežti pieną kainuoja brangiau.
Įmonei svarbu, kiek pienas kainuoja prie įmonės vartų. Mes neturime tikslo arčiau esantiems Lietuvos gamintojams mokėti mažiau. Mielai pirktume pieną tik iš vietos gamintojų, būčiau laimingas, jeigu pirktume tik iš Aukštaitijos regiono – sutaupytume daug transportavimo išlaidų. Deja, nei Aukštaitijoje, nei visoje Lietuvoje nėra pakankamai pieno, kurį mūsų įmonė galėtų kokybiškai perdirbti ir geromis pasaulinėmis kainomis parduoti“, – komentavo jis.
Kodėl kooperatyvams kaina numušama labiau? Juk jie pieną atveža iki pat įmonės vartų. „Taip, santykinai kooperatyvams kaina mažėjo daugiau, tačiau visi užmiršo, kad sausį ir vasarį jiems kaina didėjo. Dabar nuo didesnio kalniuko nuriedama greičiau ir skaudžiau“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Komentuodamas reikalavimą riboti lenkiškų pieno produktų importą, žemdirbiams jis siūlė įvertinti, kas dėl to gali labiau nukentėti. „Ar lietuviai ne daugiau išveža produkcijos į Lenkiją? Nereikėtų tikėtis, kad apribojant lenkiškų produktų įvežimą, kaimynai neatsakys tuo pačiu“, – teigė pašnekovas.
Psichologinis spaudimas
ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus manymu, dėl situacijos reikėtų tartis su kitomis šalimis, Europos Komisija (EK) ir kartu spręsti dabartines problemas, su kuriomis susiduria ne tik pieno, bet ir kiti žemės ūkio sektoriai. „Raginame pradėti intervencinius pirkimus, rezervinio fondo sudarymą ir kt. Turime kalbėti ne tik apie vietos rinkos problemas, bet ir tartis su kitomis šalimis, nes tai bendras klausimas. Rūmai inicijuoja kreipimąsi į ES žemės ūkio komisarą“, – teigė ŽŪR vadovas.
A. Svitojus
Kalbėdamas apie pieno sektoriaus skaudulius A.Svitojus pabrėžė nemažą perdirbimo pramonės įtaką. „Lenkijoje gamintojai yra kooperuoti, turi savo perdirbimą, parduotuves, o Lietuvoje tam visais būdais, taip pat ir finansiškai, trukdoma. Ir dabar pieno kainos kooperatyvams mažinamos ženkliau nei kitiems. Tai psichologinis spaudimas, kad nesikooperuotų“, – pastebėjo ŽŪR pirmininkas.
Sulaukiama daug skundų
Žemės ūkio ministerijos komentaras
Ministerija iš pieno gamintojų sulaukia daug skundų dėl žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutarčių keitimo bei priedų už superkamą pieną mažinimo. Žemės ūkio ministras ne kartą ragino perdirbėjus elgtis solidariai ir bėdos akivaizdoje dirbtinai nemažinti supirkimo kainų bei mokamų priedų. Juolab kad yra patvirtintas Vyriausybės parengtas ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketas, kuriame numatytos priemonės krizės pasekmėms amortizuoti.
Ministras aktyviai bendrauja ir analizuoja situaciją su pieno perdirbimo įmonių vadovais, ieško galimų paramos priemonių kartu su premjeru, Vyriausybe bei Seimo nariais.
Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas draudžia vienašališkai pakeisti žalio pieno pirkimo ir pardavimo sąlygas nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nurodytą terminą. Šis terminas, išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba žalio pieno pirkėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Taip pat draudžiama vienašališkai nutraukti minėtas sutartis apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nurodytą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, terminą.
Minėto įstatymo nuostatų vykdymą kontroliuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Tad pieno gamintojai matydami, jog pieno pirkėjas keičia sutarties sąlygas nesilaikydamas įstatyme įtvirtintų nuostatų, gali kreiptis į šią agentūrą, kad būtų pradėtas tyrimas.
Pieno rinkos situacijai stabilizuoti yra numatytos rinkos reguliavimo priemonės – intervenciniai lieso pieno miltelių ir sviesto pirkimai. Be to, ministerija kreipėsi į EK, prašydama skirti paramą privačiam pieno gaminių sandėliavimui.