Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Parlamentarams – melioracijos testas

Žemdirbiai viliasi, kad naujoji valdžia neleis pražūti melioracijos sistemai, kuri pamažu virsta lūženomis. Drenažui gelbėti siūloma tris kartus padidinti finansavimą iš nacionalinio biudžeto ir įkišti ranką į europinės paramos aplinkosaugai krepšelį, skirtą taršai mažinti.

„Nusausino“ lėšas

Prieš aštuonerius metus stipriai „nusausinta“ nacionalinio biudžeto eilutė melioracijai iki šiol neatkurta. Anot specialistų, pastaraisiais metais tam skiriama per 10 mln. eurų – juokingai mažai, norint prižiūrėti ir atnaujinti po žeme paklotą turtą, kurio balansinė vertė siekia per 2 mlrd. eurų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, melioracijos sistemos nusidėvėjusios vidutiniškai 65 proc. Šiųmetis drėgmės perteklius pasenusio drenažo problemas dar akivaizdžiau iškėlė į paviršių.

Formuojant biudžetą ir žemdirbių organizacijos, ir ŽŪM prašydavo daugiau lėšų skirti melioracijai, tačiau gaudavo trupinius. Žemdirbiai tikisi, kad į Seimą patekus daugiau apie žemės ūkį nusimanančių politikų uždelsto veikimo bombai prilyginamų melioracijos įrenginių būklei pagerinti bus skirta nors šiek tiek daugiau lėšų. „Žemėje esančiam didžiulės vertės turtui iškilusi grėsmė. Mums reikia ambicingo plano melioracijai sutvarkyti, nes nuo drenažo priklauso žemdirbystės ateitis. Jei nesusitvarkysime šiandien, daugiau progų gali ir nebūti“, – sakė į Seimą vėl išrinktas konservatorius Kazys Starkevičius.

Tiesa, krizės metais, kai melioracijai iš biudžeto skirtos lėšos susitraukė kelis kartus, šis politikas buvo žemės ūkio ministras.

Triskart daugiau

Darbą baigusio Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai spėjo vienbalsiai pritarti K.Starkevičiaus pasiūlymui 2017 metų biudžeto projekte padidinti finansavimą melioracijai 34,7 mln. eurų. Šiemet tam buvo skirta šiek tiek daugiau kaip 10 mln. eurų.

Valstybė valdo daugiau nei 50 proc. žemėje pakloto turto, kuris pastaraisiais metais prižiūrimas tik kosmetiškai. Nuosavybės teise valstybei priklauso apie 50 tūkst. km magistralinių griovių, kurie yra pagrindiniai melioracijos statiniai. Jų būklė lemia, kaip veikia visos melioracijos sistemos. Tačiau daugiau nei pusė šių statinių beveik neprižiūrimi, apie 40 proc. jų reikia atnaujinti.

„Pagal 2015–2017 metų melioracijos programą melioracijos sistemų bei griovių priežiūros ir remonto darbams kasmet turėtų būti atriekiama 60 mln. eurų, tačiau per visą šio Seimo kadenciją melioracijai nė vienais metais tokia suma nebuvo skirta“, – konstatavo dabar Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas K.Starkevičius.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, melioracijos programai įgyvendinti kitąmet reikės mažiausiai 29,4 mln. eurų. Lėšos turėtų būti skiriamos valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams atlikti, t. y. investicijų projektams įgyvendinti. Be to, anot parlamentaro, valstybės melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui papildomai būtina skirti 5,3 mln. eurų.

Naujas šaltinis

K.Starkevičius pasiūlė naują šaltinį sugriuvusiems melioracijos įrenginiams finansuoti – aplinkos taršai mažinti skirtas europinės paramos lėšas. Dėl jų reikėtų tartis su Aplinkos ministerija.

„Žemdirbiai, tręšdami laukus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, teršia aplinką. Pritaikius šiuolaikines melioracijos pertvarkos sistemas, taršą galima sumažinti. Be to, mokslininkai sako, kad įrengus atitinkamą drenažą, 30 proc. galima padidinti trąšų įsisavinimą. Tam galima būtų panaudoti dalį taršos mažinimo programos lėšų“, – įkišti ranką į aplinkosaugininkų biudžetą siūlė Seimo narys.

Anot K.Starkevičiaus, jeigu pavyktų susitarti su aplinkosaugininkais dėl europinės paramos, gauti didesnį finansavimą iš biudžeto ir įkalbėti ūkininkus praverti savo pinigines, galima būtų padaryti proveržį atnaujinant drenažo sistemą. Parlamentaras mano, kad melioracijai skirtos biudžeto lėšos būtų efektyviau panaudojamos, jei jos, kaip ir europinė parama, būtų gaunamos ne centralizuotai, o patektų tiesiai projektus įgyvendinančioms melioracijos statinių naudotojų asociacijoms. Rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriai galėtų būti tik pagalbininkai.

Liko greitoji pagalba

Šilalės rajone veikiančios bendrovės „Kvėdarsta“, atliekančios nemažai melioracijos darbų, valdybos pirmininko Stasio Navardausko teigimu, melioracijos įrenginiai yra apverktinos būklės, tad raginimai didinti šios srities finansavimą yra sveikintinas dalykas.

„Kasmet, kai svarstomas biudžetas, yra kalbama, kad melioracijai reikia skirti žūtbūt daugiau lėšų, bet kas iš to – patvirtinama menka suma. Dabar galima tikėtis supratimo, nes Seime dirbs daugiau žemdirbių ir žemės ūkio specialistų“, – gerų pokyčių tikisi S.Navardauskas.

Vis dėlto statybų bendrovės valdybos pirmininkas sutiko, kad norint geriau prižiūrėti senas melioracijos sistemas, reikėtų bent dvigubai daugiau lėšų, nei dabar siūloma. Kadangi jų trūksta, atliekami tik kosmetiniai darbai arba teikiama greitoji pagalba be jokios sistemos. O melioracijos įrenginius daug kur reikia iš pagrindų atnaujinti.

Šlapiais metais melioracijos susidėvėjimas aštriau bado akis. „Šiemet drėgmės laukuose daugiau, tačiau tragedijos dar nėra, nes pastaraisiais metais jos labai trūko, vyravo sausringas oras. Aišku, jei lietaus pakaks ir kitais metais, melioracijos problema dar labiau išryškės“, – konstatavo pašnekovas.

Apribojo darbus

Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys sakė, kad šie metai ne tik atvėrė melioracijos „skyles“, bet ir atskleidė teisės aktų netobulumus. „Laukai tvino ir dabar tvinsta. Jei nebus lėšų, greitai neturėsime ko remontuoti – drenažo nebeliks“, – perspėjo biržietis.

R.Šikšnys nurodė dar vieną problemą, kuri suriša melioracijos statinių tvarkytojams rankas. Jis kritikavo ŽŪM nustatytą melioracijos įrenginių remonto tvarką, ribojančią remonto darbus. „Pralaida biudžeto lėšomis turi būti remontuojama nekeičiant vamzdžio. Taip yra parašyta. Kaip tai padaryti, jei vamzdis būna visiškai susidėvėjęs? O jeigu tokia situacija susidaro važiuojamojoje dalyje, kur vaikai kasdien vežami į mokyklą?“ – apie realybės ir biudžeto lėšas taupančius ŽŪM klerkų nurodymų prieštaravimus kalbėjo melioracijos specialistas.

Katastrofiškai stinga lėšų ir magistraliniams grioviams tvarkyti. Jų Biržų rajone yra apie 1 500 km. „Apie 80 proc. magistralinių griovių yra blogos būklės. Per metus išvalome vos 40–60 km. Kai kur jau malkų yra priaugę. Pas mus lygumų kraštas. Visų griovių nuolydis minimalus, tad problemų dar daugiau“, – aiškino R.Šikšnys.

Skęsta gyvenvietės

Tvinsta ne tik žemdirbių laukai, bet ir kaimo gyvenvietės. Čia problemų dar daugiau. Stambūs ūkininkai ir žemės ūkio įmonės melioracijai tvarkyti gauna ES paramą, o smulkūs žemdirbiai ir kaimo gyventojai dėl susidėvėjusio drenažo skęsta.

Anot R.Šikšnio, per pastaruosius metus situacija tik blogėja: gyvenvietės tvinsta, namai mirksta vandenyje. Gyventojai prašo savivaldybės pagalbos, tačiau ji yra ribota. Ir ne tik dėl lėšų stokos. Valstybės lėšomis galima tvarkyti tik didesnio nei 12,5 cm skersmens drenažo rinktuvus – jie priskirti valstybės nuosavybei. Mažesnių priežiūrą valstybė perdavė žemės savininkams.

„Kaip atvykus į skęstančią gyvenvietę žmonėms paaiškinti, kad didesnį rinktuvą remontuosime, o už mažesnį reikia susimokėti? Kaip iš jų pareikalauti, jei jie vos galą su galu suduria? Mes nutolome nuo paprastų gyventojų. Kai skelbiama, kad melioracijai daug lėšų gauta iš ES, reikia pasakyti ir tai, kad ta parama galėjo pasinaudoti tik stambūs žemdirbiai“, – tiesiai šviesiai rėžė melioracijos specialistas.

Faktai

Lietuvoje yra 3,4 mln. ha, arba apie 86 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto, kurį reikia sausinti.

Tarybiniais metais mūsų šalyje nusausinta 3 mln. ha žemės, iš jų drenažu – 2,5 mln. ha, po žeme paklota apie 1,56 mln. km drenažo linijų.

 

Melioracijai skirtos lėšos iš biudžeto

Mln. eurų

2008 m.   23,9

2009 m.   10,7

2010 m.   8,1

2011m.    7,8

2012 m.   7,8

2013 m.   7,8

2014 m.   10,5

2015 m.   10,4

2016 m.   10,4

Prašoma daugiau

Vaidas Vitukynas, ŽŪM Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas

Pagal ŽŪM pateiktą sprendimą 2017 m. valstybės biudžeto projekte melioracijai numatyta skirti 45 mln. eurų. Jei tokia suma būtų patvirtinta, 15,6 mln. eurų tektų melioracijos statinių priežiūrai ir eksploatacijai, t. y. šienavimo, smulkaus remonto darbams. 29,3 mln. eurų būtų skiriama valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai. Šiemet iš biudžeto buvo gauta tik 10,4 mln. eurų melioracijos statinių priežiūrai ir smulkiam remontui. Jiems atnaujinti lėšų nebeskiriama jau nuo 2012–ųjų.

Tiek žemės savininkai, tiek savivaldybės gali gauti europinę paramą melioracijos sistemoms tvarkyti. 2014–2020 metų laikotarpiui tam skirta beveik 87 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų tenka žemės savininkams , kurie įgyvendina melioracijos įrenginių rekonstrukcijos projektus.

Galima tartis

Agnė Kniežaitė-Gofmanė, Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė

Iš 2016–2020 metais aplinkosaugai skirtų lėšų, kurios susijusios su vandens telkinių būklės gerinimu, galimybių atnaujinti melioracijos statinius nėra. Tačiau toks variantas gali būti svarstomas ateityje. Gali būti remiamas reguliuojamasis drenažas žemės ūkio taršai mažinti. Tačiau norint šiomis lėšomis finansuoti melioracijos darbus, jie turėtų vykti aplinkai palankesniu būdu. Reikia aiškiai apibrėžti, kokio bus siekiama aplinkosauginio efekto.

 

 

Rekomenduojami video