Gal žaltys, o gal gyvatė*(Onė, aišku, jų nematė)*Suviliojo jauną Ievą*Nusidėt prieš patį Dievą.

Bet Anupras padvejojo:*– Tų žalčių pilni šilojai...*Nesugundė jie šilely*Nė vienos jaunos panelės.

– Nežinai tu šilo savo...*Kas grybavo, kas uogavo,*Kas gal obuolį nuskynė*Nuošaliam aistrų karklyne.

O Dirvelių anūkėlis*Tarė antakį pakėlęs:*– Kalendoriuose gyvatės.*Aš nusigandau pamatęs...