Gyrėsi Anupro žentas:*Jo sūnelis – doktorantas,*Nes kitokie švietalai*Jam nešviečia tobulai.

Onė, aišku, klausinėja,*Kaip tas vaikis tobulėja,*Ką jis ateity galės,*Kai visai ištobulės.

– Ateity? Dar ilgas kelias, – *Onei aiškina žentelis.*– Jeigu tik žinių stokos,*Į profesinę ropos.

O Anupras tai supranta –*Čeža lyg beržinė vanta.*Jo anūkas išmanus*Bus santechnikas šaunus!