Jau žiema ragus parodė – *Apšarmojo mūsų sodai.*Bet ant sodo obelų*Vis dar matos obuolių.

Nekrenta, nors krėtė škvalas.*Reiškia, žiemai dar ne galas.*Gal pavasaris ateis – *Obuoliui nukristi leis.

– Taip, – patvirtina ir Onė, – *Taip ir bus, be abejonės.*Kas tą obuolį sugrauš,*Jaunas, tvirtas pasijaus.

– Aš tau pritariu, Onute, – *Kempė savo dūdą pūtė.*– Bet vynelis obuolių*Netekės nuo obelų...