Vytas – pašilėnas senas,*Žino, kas ir kaip gyvena.*Kas ateivis, užkurys,*Kas sveikuolis ar kuprys...

Bet juoda diena atėjo –*Vytas sirguliuot pradėjo.*Maudžia strėnas ir rankas*Tarsi jas tampytų kas.

Onė drąsina kaimyną:*– Pagulėsi ligoninėj*Ir pasveiksi. Bus gerai.*Ten jau laukia daktarai.

– Oi, nelaukia! – mirksi Vytas. –*Ten juk eilės surašytos.*Būsiu jau balta vėlė,*Kol pasieks mane eilė.