Įsikniaubus į pagalvę*Onė bando reziumuot:*Jeigu saulė netekėtų,*Dar galėtų pasapnuot.

Sapnas baltas tarsi gulbė,*Ir kitų visa krūva...*Dar bent menką valandėlę*Gautų atilsio galva.

– Anuprėli, tu toks mielas.*Langą marškom užkamšyk.*Man šviesa sapnuoti trukdo.*Grįš tamsi naktis. Išsyk!

– Kam tos marškos, kam tas langas?*Laikrodėlį juk turi.*Jį pasuk į tamsią naktį*Ir sugrįš sapnai žydri.