Onė anūkėlių turi*Smagų, gražų, linksmą būrį,*Bet su jais, kaip kitados,*Nebėra bendros kalbos.

Štai jaunėlis – pagrandukas –* Vis nuo Onės nosį suka.* Mat močiutės, kol gyva,*Pirmas žodis – Lietuva.

Na, o pats vyriausias – Mantas –* Išdidus abiturientas:*– Anglų kalbą išlaikiau!*Dešimt. Ko gi man daugiau?

Susirūpino Dirvelė:*– Negera tokia tvarkelė...*Jei anūkai vargs varguos,* Kas lietuviškai paguos?