Šiltasis metų sezonas – daugelio labai laukiamas laikotarpis, susijęs su maloniais orais, atostogomis, įspūdingo laisvalaikio paieškomis. Deja, negalima pamiršti, kad šiuo laikotarpiu gausu ir įvairių pavojų bei nelaimių, ypač – vandenyje. Kaip kažkada „Akistatai“ yra sakęs vienas itin patyręs pajūrio gelbėtojas, žmogaus protas niekada neturi atostogauti.

Statistika liūdina

Dar ir iki pirmojo karštojo šių metų savaitgalio (gegužės 6–8 d.) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skaičiavo, kad per keturis šių metų mėnesius šalies ugniagesiai buvo gavę jau net 95 pranešimus apie nelaimes vandenyje ir skubėjo gelbėti žmonių. Pernai per tokį pat laikotarpį tokių iškvietimų būta 77, nors pačių gyventojų Lietuvoje nuolat vis mažėja. Vadinasi, daugėja neatsargiųjų ir rizikuojančiųjų.

Po minėto karštojo savaitgalio iškvietimų dėl nelaimių vandenyje skaičius jau gerokai perlipo šimtą, o kiek dar tokių pavojingų situacijų būta ugniagesiams gelbėtojams nežinant, kai išeities ieškota pačių gyventojų, niekas nefiksuoja.

Juodoji statistika skelbia, kad pernai Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 116 nuskendusių žmonių, o išgelbėjo 60 gyventojų, iš jų 14 vaikų. 2014 metais buvo ištraukti 192 skenduoliai, 2013-aisiais – 166, 2012 metais – 185, 2011-aisiais – 178. Taigi paskęsta mažiau žmonių, negu kasmet jų žūsta per eismo nelaimes (vidutiniškai po 250 pastaraisiais metais), tačiau problema irgi didžiulė. Mat vasaros karštymečiu, kai oras vyte veja visus atsigaivinti į vandenį, neretai ši statistika „apsiverčia“ – skenduolių būna daugiau. Štai pernai vieną „Akistatos“ aprašytą vasaros savaitgalį šalies vandens telkiniai pasiglemžė net 7 žmonių gyvybes per 3 paras, kai per visą tą savaitę eismo nelaimės Lietuvoje pražudė 6 žmonės.

Šiemet Lietuvoje nuo metų pradžios jau skaičiuojama per 40 skenduolių. Dar apie 70 žmonių, vadinamosiose vandens nelaimėse balansavusių tarp gyvybės ir mirties, vien ugniagesių gelbėtojų dėka liko gyvi.

Paskendo mažylis

Pačios įvykusios nelaimės sufleruoja, ko reikia vengti ir kaip reikia elgtis, kad būtų kuo mažiau skenduolių. PAGD pareigūnai nuolat primena visiems senąsias tiesas, kad reikia būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose; nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį; neplaukti už vandens teritoriją ribojančių plūdurų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Negalima prie vandens palikti be priežiūros mažamečių vaikų. O net ir prižiūrint juos būtina būti itin akyliems, stebėti mažuosius kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką, laikyti juos už rankos, jeigu netoliese yra vandens telkinys.

Daug kam atrodo, kad pavojų vaikams kelia tik neaptverti vandens telkiniai, tačiau gyvenimas rodo, jog ir tvora gali neapsaugoti. Tokia tragedija neseniai gedulu aptemdė tvarkingą šeimą Panevėžyje.

Tą pavakarę visi šeimos nariai buvo namie. Suaugusieji tvarkė aplinką, o mažamečiai vaikai lakstė netoliese. Gėles laisčiusi vaikų mama vienu momentu pasigedo paties mažiausiojo – dvimečio sūnelio. Tuoj pat pamačius pravertus tvoros, juosiančios prie sodybos esantį tvarkingą tvenkinį, vartelius, vaikelis pastebėtas plūduriuojantis vandenyje. Kaip jame atsidūrė, kaip atsidarė uždarytus vartelius, niekas nematė. Mažylį išgriebus iš vandens, jis buvo gaivinamas, greitai sulaukta ir medikų, tačiau berniuko gyvybė užgeso.

Po tragedijos namiškiai tegalėjo spėlioti, kad tvoros vartelius galėjęs nepastebėtas praverti šeimos šuo. Ši nelaimė primena, kad paskui mažylius būtina sekioti kiekviename jų žingsnyje.

Apvirto valtis

Visiems žinoma, kad nelaimė čia pat, kai vandens malonumais susigundo neblaivūs asmenys, nes jie paprastai elgiasi neadekvačiai, neįvertina situacijos, būna įgiję daugiau drąsos ir neretai mėgsta pasipuikuoti prieš kitus, bando įrodyti įsivaizduojamą savo pranašumą. Tokie žmonės, kaip tikina darbo patirties turintys gelbėtojai ir policininkai, neretai rizikuoja savo gyvybe, nes tiesiog neapskaičiuoja savo jėgų ir išvis nesilaiko poilsiavimo prie vandens ar maudymosi taisyklių.

Manoma, kad būtent alkoholis neseniai pražudė du vyrus Jurbarkų tvenkinyje Meškininkų kaime (Jurbarko r.). Jie, būdami neblaivūs, vakare plaukiojo valtimi, kai ši apvirto. Gelbėtojų pagalbos suskubta, tačiau šie atvykę ištraukė jau tik skenduolio – Skirsnemuniškių kaimo gyventojo (51 m.) – kūną, aptiktą vandenyje, maždaug 20 metrų nuo kranto. Kito skenduolio nesėkmingai ieškota kelias dienas. Trečias kartu vakarojęs vietos gyventojas (42 m.) išgelbėtas. Ir dėl girtumo, ir dėl jaudulio jis iškart net negalėjo pasakyti, keliese ant kranto gėrę ir keliese išplaukę valtimi, kodėl valtis staiga apvirtusi...

Neįprasti atvejai

Skenduolių statistiką didina ir, rodos, neįprastomis aplinkybėmis paskendę žmonės. Tokia nelaimė gegužės pradžioje užfiksuota Kaune. Čia, ties senamiesčiu, tądien darbavosi Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojai – laivu ir valtimi su žemsiurbe valė Nemuno dugną. Apie 16 valandą apvirto valtis su dviem darbuotojais, kai ją pagavo vandens srovė, mėginant iš valties nuleisti inkarą. Tai iškart pastebėję bendradarbiai, buvę šalia stovėjusiame laive, išmetė valties link du gelbėjimosi ratus abiem nelaimėliams, tačiau kapitonas-mechanikas (65 m.) rato nespėjo pagauti ir buvo sparčiai nešamas upės srovės. Kai vandenyje blaškomą kolegą galiausiai valtimis pasivijo bendradarbiai ir parplukdė į krantą bei gaivino, buvo jau per vėlu – net 35 metus toje pačioje įmonėje dirbęs vyras mirė.

Neįprastomis aplinkybėmis neseniai paskendo ir baseine Vilniuje vandens teikiamais malonumais džiaugęsis vilnietis (44 m.). Jis, artimųjų teigimu, ir gerai plaukti mokėjo, ir ištvermingas bei patyręs vandenyje buvo, tačiau, kaip manoma, vyrą pražudė jo paties siekis kuo ilgiau būti po vandeniu nekvėpuojant – vis gerinti savo paties galimybių rekordą. Esą pastaruoju metu jis po vandeniu galėdavęs išbūti ir apie 4 minutes be įkvėpimų. Deja, toks beribis siekis žmogui lėmė mirtį – pirmiausia sutriko po vandeniu tūnojusio vyro savijauta, jis pradėjo silpti ir skęsti, tada buvo ištrauktas iš vandens, gaivinamas, tačiau netrukus ligoninėje mirė.

Išgelbėjo patruliai

Gegužė skenduoliais jau kelis kartus paženklino Vilnių, taip pat Klaipėdą, Palangą, Alytaus rajoną, Panevėžį, kitas Lietuvos vietoves.

Gelbėtojai linkę priminti, kad, pamačius skęstantį žmogų, reikia skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Jeigu įmanoma, kol atvyks gelbėtojai, reikėtų pamėginti skęstantįjį pasiekti ranka, stora medžio šaka arba numesta jam virve.

Greta vandens tragedijų kartu skaičiuojamos ir laimingai pasibaigusios tokios nelaimės. Štai viena panevėžietė (43 m.) gali džiaugtis, kad jai, popietę Panevėžyje nuo šlaito įslydusiai į Nevėžį, pagelbėjo policijos patruliai.

Šie, gavę pranešimą apie upėje skęstančią moterį ir jau skubėdami į įvykio vietą, dar svarstė, ar tikrai tai tiesa, mat pranešimų, kad kažkas skęsta, pasitaiko nuolat, tačiau dažniausiai paaiškėja, kad upe plaukia ryšulys ar maišas, o ne žmogus. Bet tąkart upės viduryje išties plūduriavo sąmonės jau netekusi moteris, o srovė stipriai nešė ją užtvankos link.

Jauni Panevėžio policijos patruliai Žygimantas Sutkus ir Ernestas Macevičius nesudvejoję šoko į vandenį. Jie ištraukė jau nekvėpavusią moterį iš vandens, surado lygesnį paviršių ir darė dirbtinį kvėpavimą, kol moteris atsigavo. Tada ji buvo perduota atvykusiems medikams.

Po laimingos nelaimės patruliai savo vadovybei pasakojo, kad lemtingąją minutę juos buvo užvaldžiusi vienintelė mintis – kuo greičiau ištraukti moterį iš vandens, kad srovė nenuneštų jos prie užtvankos. Policininkai sakė dar bėgdami nusiėmę diržus su ginklais, nusimetę viršutinius drabužius ir nėrę į sraunią upę.

Gelbėjimo operaciją stebėjo vis gausėjantis smalsuolių, įsitaisiusių ant tilto, būrys.

Beje, patruliui Žygimantui per trejus jo darbo policijoje metus gaivinti skenduolį teko pirmą kartą, o pusmečiu mažiau tarnaujantis Ernestas užsiminė, kad jam tai jau ne pirmas iš vandens gniaužtų ištrauktas žmogus – paauglystėje jis išgelbėjęs skendusį vaiką. Ernestas teigė esantis dėkingas savo močiutei, nuolat ragindavusiai jį gerinti plaukimo įgūdžius.

Tik faktai:

Vanduo kasmet nusineša per 400 000 žmonių gyvybių visame pasaulyje, o juk tokių tragedijų galima išvengti.

Paskaičiuota, kad vaikai iki 5 metų dažniausiai miršta būtent paskęsdami, o vaikų iki 14 metų ši mirties priežastis yra antroje vietoje juodojoje statistikoje.

Lietuvoje dažniausiai paskęsta jauni, darbingo amžiaus vyrai – 5 kartus dažniau nei moterys ir 4 kartus dažniau nei vaikai.

Irena ZUBRICKIENĖ