Nors dažniausiai tėvai nenori, kad jų vaikai eitų nusikaltimų keliu, tačiau visai nereti ir atvejai, kai tėvas nusikalsta kartu su sūnumi ir abu keliauja už grotų. Taip nutiko Alytaus krašto gyventojams Luižiams – tėvas padėjo sūnui tapti žudiku, kartu ir pats gaudamas šį niekingą vardą. Neseniai tai paskelbė Kauno apygardos teismas.

Šventės atomazga

Po Tomo Luižio 25-ojo gimtadienio šventės, kuri 2016-ųjų kovo 5-ąją vyko jo tėvo Valiaus Luižio (50 m.) sodyboje Staniavos kaime (Alytaus r.), kai tik paaiškėjo, kad abu šie vyrai tą šventinę dieną, būdami girti, nužudė tuokart nekviestą svečią alytiškį Nerijų L. (32 m.), tėvui ir sūnui grėsė griežta bausmė – nelaisvė nuo 8 iki 20 metų arba net ir iki gyvos galvos. Mat vyrai buvo kaltinami nužudę bejėgiškos būklės žmogų. Tačiau teisme abiem sužibo viltis išvengti pačių griežčiausių bausmių, nes teismas nustatė, kad žudikai tuo metu nesuvokė, jog paskandinti gabenamas Nerijus L. buvo bejėgiškos būklės – jie manę, kad Tomo pasmaugtas Nerijus L. buvo jau negyvas, todėl turėję tikslą paslėpti kūną.

Bet teismo medicinos specialistai, ištyrinėję Nerijaus L. kūną, rastą kaip skenduolio, vėliau kategoriškai išaiškino, kad šis į vandenį buvo įmestas dar gyvas, o tada mirė prigėręs. Toks nužudymas vertinamas griežčiau, tačiau šiuo atveju teismui nepavyko įrodyti, kad žudikai suprato, jog skandinti gabeno dar gyvą žmogų.

Teismui nepadėjo ir faktas, kad Nerijaus L. burnoje, aptikus skenduolį, buvo įgrūsta kojinė. Tai rodytų, kad žudikai suvokė, jog jų auka yra gyva, ir todėl įgrūdo kojinę, kad gabenamas žmogus nerėktų. Tačiau kaltinamieji kategoriškai tvirtino nežiną, kaip toji kojinė atsidūrusi jų aukos burnoje – esą nebent tik tuo metu, kai auka Tomo buvo mušama ir smaugiama.

Ši aplinkybė lėmė, kad žudikams būtų paskirta kiek švelnesnė bausmė – kaip už paprastą nužudymą (nuo 7 iki 15 metų nelaisvės): teismas pasiuntė už grotų Tomą Luižį 12 metų, o jo tėvą, tapusį sūnaus pagalbininku, – 9 metams. Jeigu toks nuosprendis ir įsiteisės per tam skirtą laiką, suimtas bus ir tėvas, nes po paskelbto nuosprendžio jis dar buvo paliktas laisvėje.

O jaunesnysis Luižys už grotų gyvena jau nuo pernykščio kovo 11-osios, kai tik buvo suimtas įtarus nužudymu. Tėvui V. Luižiui paragauti tokio gyvenimo tuokart teko tik vieną mėnesį po šios tragedijos.

Sutrumpino puotą

Be įkalinimo bausmės, abu Luižiai dar įpareigoti atlyginti turtinę ir moralinę žalą, Nerijaus L. nužudymu padarytą jo tėvams – iš viso sumokėti jiems kiek per 40 630 eurų.

Štai tiek, kaip dabar jau galima sakyti, kainavo Tomo Luižio, pastaruoju metu gyvenusio ir dirbusio Kaune, 25-mečio šventė, kurios švęsti jis buvo parvykęs į tėvo sodybą.

Šventėje dalyvavo iki dešimties Tomo svečių, visą laiką sodyboje buvo ir stiklelio nevengdavęs pakilnoti Tomo tėvas.

Anot šventės dalyvių, vakarėlis buvo linksmas ir taikus – niekas nesiginčijo, nesipyko, kol vėlų vakarą į šventę atvyko alytiškis Nerijus L. Jis buvo daugelio geras pažįstamas, nes Staniavoje jis viešėdavo neretai – aplankydavo močiutę. Nerijus L. buvo nekviestas į Tomo šventę – jis įsipiršo. Dėl to jokio konflikto nekilo.

Bet kiek vėliau šventės dalyvių nuotaika nusmuko, nes neblaivūs Tomas ir Nerijus L. pradėjo ginčytis ir pyktis: abu šie kalinio duonos ragavę jauni vyrai niekaip nepasvėrė, kuris iš jų esąs „kietesnis“ – ar Nerijus L., kalėjęs gimtinėje, ar Tomas, kalėjęs Anglijoje. Absurdas, bet yra daugybė asmenų, kuriems gyvenimas kalėjime – tai ne nuodėmė ir ne gėda, o „garbingas pasididžiavimas“.

Ginčas dėl „kietumo“, netrukus virtęs susistumdymu lauke, greitai buvo nutrauktas, nes į dviejų peštukų kovą ranka nenumojo kiti šventės dalyviai – jie priešininkus išskyrė.

Tačiau gera nuotaika jau visiškai išgaravo – dar prieš vidurnaktį šventės dalyviai pradėjo skirstytis.

Nerijus L. liko sodyboje – susirado lovą ir griuvo miegoti. Liko ir 25-metį šventęs Tomas – juk savo tėvo pastogėje esąs. Išvažiuojantiems draugams Tomas demonstravo, kad su Nerijumi L. jis susitaikęs, ir kartu rūkė.

Baudė smaugdamas

Tačiau naktį, kai sodyboje buvo jau tik abu Luižiai ir Nerijus L., Tomas neskubėjo eiti miegoti, o Nerijui L. šiltų jausmų jau nebepuoselėjo. Vaikinas buvo įsižeidęs, kad jo šventė staiga nutrūko dėl Nerijaus L. dalyvavimo joje. Tad kilo noras priversti Nerijų L. dėl to pasiaiškinti.

Tomas susirado lovoje gulintį Nerijų L. ir jį pažadino. Anot Tomo, prabudęs Nerijus L. iškart kirto jam į šoną. Tuomet jau ir Tomas porą kartų ranka sudavė Nerijui L. į veidą, sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti. Esą norėjęs tik prismaugti, kad priešininkas „atsijungtų“ – taip ne vienas kalinys būna matęs ar net ir išmokęs kalėjime. Smaugiamas Nerijus L. nusmuko nuo lovos ant grindų – Tomas neatsitraukė. Tėvo šalia nebuvo – jis rūkė kitoje patalpoje. Girtas Tomas smaugė savo auką tol, kol ji nustojo spardytis. Tada nuėjo į lauką parūkyti...

Auką tampė valandą

Lauke buvusiam tėvui Tomas pasakė, kas įvyko. Tėvas nuėjo prie Nerijaus L. ir įsitikino, kad sūnus nemelavo. Tikrino nelaimėlio pulsą – neužčiuopė.

Tuomet kažkuriam kilo mintis kūno atsikratyti. Tėvas surado karutį, abu įkėlė kūną į jį ir vežė Nemuno link. Vežamas Nerijus L. porą kartų iškrito iš karučio, tad Luižiai nutarė jį surišti virve ir nutempti žeme. Virvės pasiimti abu grįžo į sodybą. Kelias iki upės buvo gana tolimas – apie kilometrą.

Virve, kurią pririšo prie Nerijaus L. kojų, abu vyrai tempė nelaimėlį žeme. Virvė nuslydo. Tuomet virve apraizgė žmogų per pažastis – tampomas nelaimėlis išsinėrė iš drabužių ir liko nuogas. Tokia sunki kelionė iki upės truko apie valandą. O tada Luižiai nurišo virvę nuo Nerijaus L. ir nurideno jį nuo stataus kranto į Nemuną.

Pareidami žudikai surinko išsimėčiusius Nerijaus L. drabužius, juos parėję iškart sudegino, kaip ir naudotą virvę (vėliau šių daiktų likučiai buvo aptikti pelenuose), o kruopščiai išvalytą karutį pastatė į įprastą vietą. Dar reikėjo kažką padaryti su dviračiu, kuriuo buvo atvažiavęs Nerijus L. Žudikai nusprendė, kad dviratį reikia nustumti į Nerijaus L. močiutės kiemą. Taip ir padarė. Žodžiu, nors abu Luižiai buvo girti, tačiau tam, kad išgelbėtų savo kailį, darė viską, kaip jiems tada atrodė, gerai apgalvodami.

Žinia sklido greitai

Tačiau Nerijaus L. tėvas, rytą neradęs sūnaus namie, o dviratį radęs tvarkingai pastatytą, iškart pradėjo įtarinėti, kad kažkas negerai, mat neblaivus sūnus dviračio tvarkingai nebūtų pastatęs. Nuo to momento įtarimų tik daugėjo. Pradėjus ieškoti sūnaus, sužinota, kad jis iš gimtadienio šventės neva išvykęs namo...

Tačiau Tomą Luižį labai slėgė naktinis jo „žygdarbis“, tad vaikinas netrukus paskambino savo bičiuliui, glaustai išdėstė, ką su tėvu padaręs, ir teigė nebegyvensiąs. Vaikinas išties pakėlė ranką prieš save, tačiau jį pavyko išgelbėti.

Tuo metu po kaimą jau sklido iš lūpų į lūpas perduodama žinia, kad Luižiai po šventinio vakarėlio nužudė Nerijų L., kurio aktyviai ieškojo jo namiškiai. Į paiešką įsijungė ir policininkai, ir ugniagesiai gelbėtojai – šie Nemune ieškojo Nerijaus L. lavono.

Abu Luižiai irgi sulaukė teisėsaugininkų dėmesio ir iškart prisipažino bei papasakojo, kas nutikę tą naktį, mat jie nėra užkietėję nusikaltėliai (tėvas išvis buvo neteistas, sūnus – tik kartą), praradę sąžinę ir atsakomybės jausmą. Abu buvo suimti, nors nužudytojo kūnas dar nebuvo surastas.

Vėliau, po mėnesio, vyresnysis Luižys, kaip nusikaltimo pagalbininkas, buvo išleistas į laisvę, tačiau jo gyvenimas laisvėje buvo suvaržytas teisėsaugos nurodymais.

Kūną rado negreitai

Nerijaus L. kūnas Nemuno pakrantėje, vandens augmenijoje, per 5 metrus nuo kranto, buvo aptiktas tik balandžio 30-ąją, praėjus kone dviem mėnesiams nuo lemtingojo gimtadienio. Šis faktas užfiksuotas kaimyniniame Prienų rajone, ties Šmitiškių kaimu, kai prie Nemuno žvalgėsi žvejys.

Ekspertai nustatė, kad skenduolis prieš mirtį buvo sunkiai apgirtęs. Kūnas, ilgai prabuvęs vandenyje, buvo apiręs, sužalotas. Sūnų atpažino tėvai.

Nerijus L. nebuvo įregistravęs santuokos, tačiau turėjo mažametį sūnų, kurio motina tuo metu uždarbiavo užsienyje, tad sūnumi rūpinosi pats ir jo tėvai. Kartu su tėvais Nerijus L. ir gyveno Alytuje, turėjo darbą, buvo vertinamas palankiai.

Žudikais tapę Luižiai taip pat apibūdinami gana teigiamai. O viską vienu mostu nubraukė tas šventinis vakarėlis, kuriame alkoholis susuko protus ir pažadino agresiją, smurtą.

Irena ZUBRICKIENĖ