Buvęs žemės ūkio viceministras Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vairą perėmė sudėtingu metu, kai šią instituciją skersai išilgai naršė atsakingos tarnybos.Tuo pat metu naujajam vadovui reikėjo imtis valstybei labai svarbių darbų šalyje gaminamai produkcijai tiesiant kelią į kitas rinkas. Praėjus pusantro mėnesio einant šias svarbias pareigas, į „Valstiečių laikraščio“ klausimus atsako VMVT direktorius Darius Remeika.

Susitikimas dėl AKM

Neseniai grįžote iš Rygos, kur vyko ES ir kai kurių kitų Europos šaliųžemės ūkio ministrų ir veterinarijos tarnybų vadovų susitikimas su ESsveikatos ir maisto saugos komisaru dėl afrikinio kiaulių maro(AKM). Kuo buvo naudingas šis susitikimas?

Tokių susitikimų nauda didelė, jie suteikia galimybę visoms šalims, kuriose yra nustatytas AKM, ir Europos Komisijai keistis naujausia epidemiologine informacija, pasidalyti patirtimi ir nuomonėmis apie kontrolės ir prevencijos priemones, aptarti, kurios iš jų efektyvios, o kurios, nepasiteisino. Birželio 1 dieną vykęs neformalus Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos delegacijų ir ES komisaro Vytenio Andriukaičio susitikimas AKM klausimais leido šalims pristatyti jų taikomas strategijas, aptarti, kokių bendrų veiksmų būtina imtis, suderinti bendros visam regionui strategijos gaires. Be to, šio susitikimo metu turėjome galimybę išgirsti naujausių mokslinių tyrimų, susijusių su AKM, rezultatus ir išvadas.

Briuselis neseniai Lietuvą pagyrė dėl sulėtėjusio AKM plitimo, tačiau pastaraisiais mėnesiais užregistruota naujų ligos atvejų šernų populiacijoje ir teko praplėsti AKM buferinę zoną. Akivaizdu, kad liga toliau plinta. Ar Rygoje vykusiame susitikimeatstovai iš Rusijos pateikė informacijos apie naujausią padėtį jų šalyse, kokių priemonių jie imasi AKM stabdyti? Ar Lietuva gali imtis kokių nors naujų priemonių AKM stabdyti prie sienos su Baltarusija?

Šiuo metu AKM situacija mūsų šalyje yra gana stabili ir kontroliuojama, nors virusas šernams nustatomas nuolat, taip pat šią savaitę patvirtintas antrasis šiais metais AKM židinys nekomerciniame ūkyje, kuriame buvo laikomos tik 2 kiaulės. Lietuvos, Lenkijos ir kitų regiono šalių pastangos bei bendradarbiavimas su Europos Komisija duoda teigiamų rezultatų. Tačiau, kaip buvo paminėta susitikimo metu, siekiant suvaldyti ligą,labai vertinga būtų turėti informacijos apie tikrąją padėtį trečiosiose šalyse.Rusijos atstovai susitikime pranešė, kad iš viso šalyje jau nustatyti 1999 AKM židiniai, sunaikinta per 1 mln. kiaulių. Pastarasis AKM židinys kiaulininkystės ūkyje nustatytas Irkutske, kur 24 kiaulės nugaišo, o dar 1500 buvo sunaikinta. Priežastis, dėl kurios į fermą pateko užkratas, subproduktų iš AKM užkrėstos teritorijos naudojimas pašarui.

Mums labai svarbi išgirsta informacija, kad Rusijos specialistaiprognozuoja didesnį AKM plitimą į Baltijos valstybių pusę, ypatingas dėmesys skiriamas pasieniui su Ukraina, Latvija, Estija. Rusijos atstovai taip pat informavo, kad planuoja nustatyti buferinę pasienio zoną su šiomis valstybėmis, pristatė ir šiuo metu ruošiamą ilgalaikę strategiją dėl AKM.

Kokia galima AKM įtaka gyvulininkystės ir augalininkystės produktų eksportui? Kokių sprendimų galime ar turime imtis?

Maras atneša ne tik tiesioginių ekonominių nuostolių, betir daro didelę įtaką šalies eksportui. Pavyzdžiui,kai kurios valstybės taiko ypač griežtas apsaugos priemones ir riboja eksportą iš šalies, kurioje nustatytas AKM virusas. Daugelis ne ES valstybių nepripažįsta Europos Komisijos taikomos regionalizacijos. Kita vertus, neseniai Europos Komisija informavo apie ketinimus išplėsti mūsų šalyje I AKM zoną, nors objektyvių priežasčių tokiam sprendimui nėra. Todėl susitikimo metu pabrėžėme, kad nepritariame tokiems veiksmams, nes mūsų šaliai tai sukeltų finansinius nuostolius tiek įmonėms, tiek visai šalies ekonomikai. Jeigu Lietuvoje bus išplėsta I zona, kai kurios ne ES šalys taip pat gali taikyti papildomus prekybinius apribojimus ne tik gyvoms kiaulėms, kiaulienai, bet ir šioje zonoje pagamintiems produktams.Mes nuolat pabrėžiame, kad Lietuvoje valstybės taikomos priemonės yra pakankamos, naujų ligos šuolių nenustatoma, liga kontroliuojama.

Atveriama Kinijos rinka

Neseniai pasirašėte trišalį protokolą dėl šaldytos jautienos eksporto į Kiniją. Kokių šios šalies reikalavimų Lietuva dar neįvykdė, kokios procedūros dar laukia, kad mūsų įmonės galėtų jautieną eksportuoti į Kiniją? Ar realios viltys eksportuoti būtent subproduktus?

Džiaugiamės, kad šių metų gegužės 24 dieną buvo pasirašytas trišalis susitarimas su Kinijos Liaudies Respublikos Generalinės kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino administracija (AQSIQ) dėl šaldytos jautienos reikalavimų eksportui į Kiniją. Prieš pasirašant susitarimą buvo atlikti visi namų darbai: Kinijos ekspertams pateikta visa reikalinga dokumentacija, užpildyti klausimynai dėl vykdomos valstybinės kontrolės lygiavertiškumo Kinijos taikomiems reikalavimams, pasiruošta Kinijos ekspertų auditui, kurio metu buvo vertinamas maisto saugos ir kontrolės sistemos efektyvumas Lietuvoje, tikrinta visa maisto grandinė nuo lauko iki stalo. Taigi nuveiktas didelis darbas, liko paskutinis derybų etapas – suderinti sertifikavimo klausimus. Mes jau parengėme sertifikato pavyzdį, kurį šią savaitę įteikėme Kinijos atsakingiems pareigūnams. Sulaukėme teigiamos reakcijos už operatyvumą ir tikimės artimiausiu metu gauti oficialias išvadas. Kalbant apie laukiančius darbus, artimiausios ateities prioritetas – subproduktų eksporto leidimų suderinimas. Manau, kad tai tikrai realu, nes subproduktų rinka Kinijoje milžiniška, o jos poreikiai nuolat auga. Šis klausimas įtrauktas ir į šią savaitę Kinijoje viešinčios Žemės ūkio ministerijos ir VMVT specialistų delegacijos darbotvarkę.

Vadovų atsakomybė

Kaip, jūsų nuomone, galima pagerinti turgavietėse parduodamų maisto produktų šviežumą ir atsekamumą?

Pastebiu, jog dar paplitęs įsitikinimas, kad VMVT inspektoriai nuolat dirba turgavietėse ir vykdo nuolatinę kontrolę. Taip nėra. Mūsų vykdoma kontrolė paremta rizikos vertinimu ir yra periodinė, kaip ir bet kuriame kitame ūkio subjekte.

Turgavietėse dažniausiai dirba privatūs veterinarijos gydytojai, kiti atsakingi asmenys, kurie neturi įgaliojimų ir nevykdo valstybinės kontrolės. Tad, norint kovoti su nelegalia prekių apyvarta, užtikrinti tinkamą atsekamumą ir aukštą kokybę galima tik numačius didesnę atsakomybę turgaviečių administratoriams. Jie turėtų griežčiau stebėti turgavietėse parduodamų maisto produktų apskaitą ir vykdyti prekių judėjimo kontrolę. Šiuo metu apskaita vykdoma remiantis pačių prekybininkų pateikiamais duomenimis, todėl atsiranda galimybė nedeklaruoti viso pristatyto parduoti mėsos ar mėsos gaminių, vaisių ar daržovių, kitų maisto produktų kiekio.

Sutartis su rūmais

Pasirašėte sutartį su Žemės ūkio rūmais, kurių pirmininko patarėju esate dirbęs dvejus metus. Kuo ši sutartis ypatinga, kaip pasikeis bendradarbiavimas?

Siekis yra vienas –paskatintikurti geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo tradicijas. Abi institucijos turi veikti taip, kad Lietuvos ūkininkams būtų sukurtos kuo palankesnės sąlygos, mažinami biurokratiniai reikalavimai. Įsipareigojome aktyviai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus, susijusius su tam tikrų reikalavimų ūkininkams supaprastinimu, diegiant naujas kovos ir prevencijos priemones, skirtas AKM ar kitoms gyvūnų ligoms pažaboti.

Dvejus metus esate dirbęss ŽŪR pirmininko patarėju, taigi gerai žinote ūkininkų nusiskundimus, kad Lietuvoje taikomi reikalavimai ūkiuose įrengiant žemės ūkio produktų perdirbimo cechus neretai yra gerokai griežtesni nei daugelyje ES šalių. Ar numatėte kokių nors pokyčių šia kryptimi?

Taip, puikiai žinau, kad pokyčių reikia, ir šių darbų jau ėmėmės. Pradėjome reikalavimų ūkininkams peržiūrą, keičiame kontrolinius klausimynus, iš esmės peržiūrime ūkių rizikingumo nustatymo metodikas, kad patikrinimai būtų vykdomi rečiau, tačiau kokybiškai. Šiais veiksmais siekiame,kad tiek reikalavimai, tiek dokumentai, kuriuos reikia užpildyti, būtų kuo artimesni realiam gyvenimui, paprasti ir suprantami. Mano prioritetas – siekti kad VMVT vykdoma kontrolė nebūtų vien priežiūros įrankis, ji turi būti naudinga ir kurti pridėtinę vertę ūkininkui, verslininkui ir vartotojui. Esame pasiekę gerų rezultatų užtikrinat gyvūnų sveikatą, maisto saugą. Visa tai leidžia sėkmingai derėtis dėl eksporto rinkų plėtros, nevaržomai prekiauti su ES ir ne ES valstybėmis. Tai verčia siekti ir aukštesnės paslaugų verslui, ūkininkams ar vartotojams kokybės. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas inspektorių kvalifikacijai kelti, kad jie taptų kompetentingais konsultantais, padėjėjais.

Artimiausios ateities planai – efektyvinti turto valdymą, kelti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiesiems (pvz., skerdyklose veterinarinę priežiūrą vykdantiems valstybiniams veterinarijos inspektoriams ar eiliniams regioninių padalinių inspektoriams). Turėtų būti sukurta efektyvi motyvavimo sistema, kuri skatintų darbuotojus, padėtų skaidrinti veiklą ir mažinti korupcijos apraiškas

Darius Remeika gimė 1972 m. Alytuje. 1990–1995 m. studijavo ir baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. 1995–2006 m. buvo maisto saugos ir veterinarijos sistemos pareigūnas, o 2004–2006 m. – VMVT direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2007 m. iki 2012 m. dirbo EK Sveikatos ir vartotojų generaliniame direktorate. Nuo 2013 m. iki 2014 m.ėjo premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninio konsultanto pareigas. Nuo 2014-ųjų D. Remeika dirbo Žemės ūkio rūmų pirmininko patarėju. 2016 m. gruodį paskirtas žemės ūkio viceministru.

Stažavosi JAV, Kinijoje ir kt. šalyse. Moka anglų, rusų, lenkų ir ispanų kalbas.