Alytaus rajono savivaldybės administracija perka sodybas su ūkio pastatais ir žemės ūkio paskirties sklypais, kad socialiai remtinas šeimas galėtų aprūpinti ne tik socialiniu būstu, bet ir suteiktų galimybę išmokti ūkininkauti. Kai kurios šalies savivaldybės iš sutaupytų lėšų perka naujus automobilius, tiesia kelius, sumoka bankams paskolas, tačiau tokios iniciatyvos kaip alytiškių iki šiol dar nebandė imtis nė viena šalies savivaldybė.

Turės geresnes sąlygas

Artimiausiu metu į pirmą tokią sodybą Kavalčiukų gyvenvietėje (Alytaus r., Simno sen.) įsikels pirmoji šeimyna. Simno seniūno pavaduotoja Jolita Kavaliauskienė šią naujovę vertina teigiamai, nes tai suteiks daugiavaikei tvarkingai šeimai, kurios pavardės viešinti nenori, daugiau gerovės.

Į socialinį būstą su žemės sklypu įsikelsianti šeima, pasak J.Kavaliauskienės, gyveno vienkiemyje, toli nuo gyvenvietės. Susisiekimas iš jos buvo sudėtingas, o šeimą netrukus ir vėl aplankys gandrai – tuomet joje iš viso bus penki vaikučiai.

Seniūnijos atstovė tiki, kad šios socialiai remtinos šeimos neatbaidys nei gyvenimas kaime, nei žemės dirbimas, nes sutuoktiniai jau yra užgrūdinti sunkumų. Juolab šeima pati nenorėjo keltis gyventi į miestą, to atsisakė, nes norėjo kurtis kaime.

Šiai šeimai Alytaus rajono savivaldybės administracija nupirko namą Kavalčiukų gyvenvietėje. Iki mokyklos vaikams reikėtų eiti 6 km, tad juos vežios mokyklinis autobusiukas. Anksčiau, gyvenant vienkiemyje, vaikams net iki autobusiuko tekdavo nemažai paėjėti. „Jiems čia tikrai bus labai patogu, autobusiukas privažiuos, paims vos ne prie namų“, – socialiai remtinos šeimos būsimu gyvenimu džiaugėsi seniūno pavaduotoja.

Šeima į naują būstą įsikels per artimiausias savaites. Gyvenamojo namo remontuoti nereikia, nes iki tol jame gyveno tvarkingi žmonės. Žemės ūkio paskirties žemėje šeima galės užsiauginti daržovių. Tai neturėtų būti sunku, nes būsimi naujakuriai jau ir vienkiemyje turėjo daržą. Seniūnija juos įsidėmėjo kaip gana ūkiškus žmones. „Reikia pagelbėti šiai šeimai, nes jie ir patys labai stengiasi“, – tikino J.Kavaliauskienė.

Jos nuomone, tokioms socialiai remtinoms šeimoms suteiktas gyvenamasis namas su ūkio pastatu ir žemės ūkio paskirties sklypu suteikia savarankiškumo. Tikimasi, kad gyvendami savo sodyboje jie pakeis požiūrį į gyvenimą. Gal ateityje ir gyvulių augins. Nors jau ir iki šiol vienkiemyje augino vištų bei triušių. „Gal ateityje ir kokį stambesnį gyvulį įsigys. Tai jiems būtų paspirtis“, – svarstė seniūno pavaduotoja.

Norinčių nedaug

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pirminiame etape tokių sodybų su žemės sklypu ketinama nupirkti 3 arba 4, nes didelio poreikio nesulaukta. Atlikus apklausą Alytaus rajone, paaiškėjo, kad iš laukiančiųjų socialinio būsto tik 9 šeimos norėtų sodybos kaime.

„Iš tiesų esu nustebęs. Mes tokias sodybas siūlėme tiems, kurių šeimose daugiau vaikų, kurie atsakingai žiūri, kabinasi į gyvenimą. Bet negali per prievartą kišti“, – pripažino Alytaus rajono savivaldybės meras.

Vadovo teigimu, savivaldybė nori apgyvendinti daugiavaikes socialiai remtinas šeimas, su sąlyga, kad jos turėtų ir žemės. Ta žemė jiems suteiktų galimybę laikyti ir gyvulių, ir žemės ūkiu užsiimti. Taip jaunos daugiavaikės šeimos pačios ugdytų savo savarankiškumą, darbštumo išmoktų tokioje aplinkoje augdami ir jų vaikai. „Man pačiam kilo tokia mintis, nes būdavo, atvažiuoji į socialinės paramos stokojančią šeimą, kurioje krūva vaikų, o jie nei ežios, nei vištos neturi, nors gyvena kaime. Tai reiškia, kad gyvena tik iš pašalpų. Kažkaip reikia keisti tokią tvarką ir rodyti gerą pavyzdį. Todėl ir tėveliams tam tikras sąlygas keliame“, – aiškino merijos vadovas.

Jau dabar savivaldybės atstovai supranta, kad ir jiems nebus lengva, kai kur dar reikės ir pačius tėvelius įgūdžių pamokyti. Vis tik Alytaus rajono meras mano, kad pasirinktas tinkamas kelias.

Alytaus rajono savivaldybė socialinio būsto laukiančioms daugiavaikėms šeimoms namus ir žemės ūkio paskirties žemę perka iš sutaupytų socialinei paramai skirtų lėšų. Taip prisidės prie tokių žmonių geresnio gyvenimo ir sutaupytus pinigus panaudos prasmingai – socialinei paskirčiai.

Lieka milijonai

Socialinės paramos išmokos yra dviejų rūšių: socialinė pašalpa ir kompensacija už komunalines paslaugas. 2016-aisiais piniginei paramai šalies savivaldybėse buvo skirta 226,8 mln. eurų, iš jų savivaldybės nepanaudojo apie 140 mln. eurų. Pernai socialinei paramai finansuoti buvo skirta 226,75 mln. eurų, nepanaudoti apie 134 mln. eurų.

Daugiau nei 77 proc. nepanaudotų socialinės paramos lėšų buvo skiriama įvairioms socialinėms reikmėms, kita dalis – apie 20 proc. – reikmėms, nesusijusioms su socialine apsauga. Įstatymams leidžiant kai kurios savivaldybės iš skirtų socialinei paramai lėšų padengė savo skolas, įrenginėjo naujas vaikų žaidimų aikšteles, tvarkė šaligatvius, pirko automobilius, mokėjo atlyginimus pašalpas administruojantiems darbuotojams.

Nuo šiemet įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriose sukonkretintas sutaupytų lėšų panaudojimas – sudaromas sąrašas sričių, kuriose gali būti naudojamos sutaupytos lėšos. Visos jos yra susijusios tik su socialinėmis reikmėmis.

Žvelgti stokojančiojo akimis

Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė

Tai, kad savivaldybės sutaupytomis socialinės paramos lėšomis dengė skolas bankams, pirko automobilius ar leido kitoms reikmėms, yra blogai. Visiškai neefektyvu investuoti į „betoną“, mašinas. Ir didelio mokslo tam nereikia. Investuoti į žmogų yra gerokai sunkiau.

Žmonėms galima padėti per visokias socialines paslaugas, taip pat ir socialinio būsto plėtojimą. Aš pirmą kartą girdžiu apie Alytaus rajono savivaldybės administracijos iniciatyvą. Jei jie iš tikrųjų daro tai, kas žmonėms geriausia, jeigu tie žmonės nori ūkininkauti, jeigu jie nėra prievarta išvaromi iš miesto į tą kaimą, tai gal visai neblogas sprendimas. Labai svarbu į kiekvienos šeimos poreikius žvelgti individualiai. Manau, kad tai vienas iš būdų spręsti socialines problemas. Žinoma, jei tai šeimoms tikrai padės kapstytis iš skurdo ir socialinės atskirties.

Renkant tokį būstą reikėtų atsižvelgti ir į kai kurias aplinkybes, tokio būsto pirkėjams reikia sau užduoti klausimą: ar į socialinę sodybą persikrausčiusi šeima galės išgyventi iš žemės ūkio, ar jiems reikės dirbti kažkokiame gretimame miestelyje ar mieste. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į mobilumo galimybes. Kartais galvojama – duodame žmogui žemės plotą ir jis esą jau turi pats viskuo apsirūpinti. Tačiau tai yra gana sudėtinga, turi būti sudarytos sąlygos rinktis kitą galimybę, kad galėtų kažkur dirbti ir užsidirbti.