Galima tik džiaugtis, kad Lietuvos policininkai tarnyboje dažniau tinkamai atlieka savo pareigą, neretai netgi rizikuodami savo gyvybe, nors galėtų kitaip – pro pirštus, kaip sakoma. Mat tik tada, kai policininkas tarnyboje žūsta, jis laikomas didvyriu, o kai „tik“ sužalojamas, jam tiesiai sakoma maždaug taip – esą pats tokią pavojingą profesiją pasirinkai – žinojai, kur eini.

Tokios mintys peršasi detaliau susipažinus su neseniai paskelbtu Kauno apygardos teismo (KAT) nuosprendžiu dviem vyrams, kurie dar 2016-ųjų sausio 24-osios rytą Dzūkijoje ant kojų sukėlė Alytaus apskričiai priklausančių kelių rajonų policininkus – net 6 ekipažus. Tų vyrų vairuojami du automobiliai patruliams atrodė įtartini, vienas jų stabdomas nestojo. Kaip turbūt visada tokiais atvejais būna, policininkai „pasiduoda“ bėglių „žaidimo“ taisyklėms – puola vytis. Juk nežino, kodėl nestota – gal bėglys girtas ir tuoj pat gali pasėti mirtį kelyje, gal išvis neturintis vairuotojo pažymėjimo, o gal bandantis nuslėpti kokį nors ką tik padarytą rimtą nusikaltimą. Pavyzdžiui, vien per pastaruosius 5 metus Lietuvoje ne vienas skandalingas nužudymas (ypač – nusikaltėliams užpuolus nepažįstamas merginas: pakelėje besitreniruojančią moksleivę Varėnos rajone, 17-metę – Panevėžio rajono Dembavos miestelyje, jauną plungiškę – judriame kelyje netoli Elektrėnų) buvo įvykdytas taip, kad policininkai buvo priversti paklaidžioti žudikų pėdsakais, o po to paaiškėjo, jog žudikas (žudikai) auką kurį laiką dar vežiojosi automobilio bagažinėje ar net ir pačiame mašinos salone. Tokie banditai irgi skuostų nuo patrulių, jeigu šie juos stabdytų. Štai todėl, anot pačių policininkų, numoti ranka į jiems nepaklususius bėglius tikrai negalima.

Ir laimė, kai tokios gaudynės baigiasi laimingai – visi lieka sveik ir gyvi. Bet juk būta ir kitaip. Tik kai susižaloja ar sužalojamas gaudant, ar net žūsta asmuo iš bėglių automobilio, sąmoningi piliečiai tokių per daug nesigaili – esą o kam gi bėgta?.. Bet kartais nukenčia ir patys policininkai, kaip minėta, priversti „žaisti“ pagal bėglių taisykles. Tai štai tada net Temidės tarnai, sverdami ir gaudynėmis padarytą žalą, ir skirdami bausmę kaltininkui, teigia ne policijos naudai: policininkas „tik“ vykdė savo pareigą, visada susijusią su padidinta rizika ir savo sveikata, be to, policininkui padarytas „tik“ nežymus sveikatos sutrikdymas – „tik“ apie 10 dienų pareigūnas buvo išvestas iš rikiuotės. Tad ir nekeista, jeigu tuomet nusvyra daugelio policininkų rankos...

Temidės tarnų išvados

O patyrusiam Alytaus policijos kelių patruliui Dariui Laurinaičiui, minėtą sausio 24-osios rytą tapusiam nukentėjusiuoju per bėglių gaudynes, KAT posėdyje Temidės tarnų netgi buvo pasakyta (tik ne taip tiesiai, o teisininkų kalba), kad, skiriant bausmę kaltininkams, atsižvelgiama ir į tai, jog policininkas pats savo tarnybos pareigas vykdė rizikingai – savo kūnu bandė užstoti kelią išvažiuojančiam automobiliui. Kitaip tariant, reikėję taip nedaryti – per daug rizikuota. Tad tiesiog reikėję paleisti?...

Bet kažin ar kiekvienas policininkas tarnyboje, atsidūręs ekstremalioje situacijoje, spėja ją įvertinti ir „pristabdyti“ savo riziką? Juk kai koks nors drąsuolis išgelbėja skęstantį ar liepsnų apimtą žmogų, po to jis sako, kad veikė instinktyviai – net nepagalvojo apie galimas liūdnas pasekmes. Tai turbūt dažnai ir policininkai – būtent taip.

Slegia tik ieškiniai

O dėl to, kad policininkas „pats rizikavo“, kaltajam gaudynių iniciatoriui Mariui Valantinavičiui (35 m.), anksčiau net 10 kartų už įvairius nusikaltimus teistam Biržų krašto gyventojui, kuris vairuojamu automobiliu tąkart tyčia kliudė jį stabdantį policininką D. Laurinaitį – taigi priešinosi policijai, be to, žinodamas vairavo vogtą automobilį ir dar apgadino policijos tarnybinę mašiną, KAT skyrė tik 2,5 metų kalėti. „Tik“, nes iki teismo M. Valantinavičius prokurorų buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti šį policininką, kai tyčia automobiliu jį kliudė, o už tai jau gresia ir apie 10 metų nelaisvės.

Bet KAT trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, nusprendė, kad jokio pasikėsinimo nužudyti patrulį išvis nebuvę – bėglys tik bandęs bet kokia kaina pasprukti. Tad tik įdomu, kaip būtų nuteistas šis bėglys, jeigu policininkas, neduodamas jam kelio ir atsidūręs ant automobilio variklio dangčio bei tuoj pat nukritęs ant asfalto, būtų patyręs mirtiną traumą?.. Laimei, ši situacija taip nesibaigė.

Kadangi M. Valantinavičius dar turi ir dalį neatliktos bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą, tai KAT šį vyrą pasiuntė kalėti iš viso 3 metus.

Tiesa, šį nuteistąjį prislėgė didelė skolų našta, mat teismas įpareigojo jį atlyginti žalą – beveik 5000 eurų – Alytaus policijai ir draudimo įmonei. Mat policija iškart po sulaikymo operacijos išmokėjo nukentėjusiam patruliui vieno mėnesio jo uždarbio dydžio kompensaciją, o draudimas – už apgadintą policijos automobilį.

Dar 2000 eurų nuteistasis turi sumokėti jo sužalotam policininkui kaip moralinę žalą. Patirtą šią žalą pats patrulis įvertino gerokai daugiau, tačiau teismas pasakė, kad didesnė už 2000 eurų suma būtų aiškiai per didelė niekur nedirbančiam nuteistajam, turinčiam šeimą.

Valantinavičius dėl šio nusikaltimo netgi nepatyrė suėmimo skonio, nes irgi įvertinta, kad šis trijų nepilnamečių vaikų tėvas, kaip ir jo bendrininkas, suėmus „gali prarasti turimus socialinius ryšius“. Jis tik buvo sulaikytas po įvykio dvi paras.

Beje, tikėdamasis dar palankesnio jam Temidės tarnų sprendimo, M. Valantinavičius apskundė KAT nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Tad ši istorija dar turės tęsinį.

Nusikaltimo schema

Kitas kaltinamasis, tuokart Dzūkijoje veikęs kartu su M. Valantinavičiumi, – Darius Morkūnas (443 m.) – šioje byloje nuteistas dar švelniau – kalėti 1,5 metų. Bet bausmės vykdymas jam išvis atidėtas 1 metams. Šis vienos bendrovės vadybininkas, šeimos žmogus, dviejų vaikų tėvas, anksčiau buvo neteistas, o dabar jo kaltė pripažinta dėl to, kad kartu su M. Valantinavičiumi bandė realizuoti vogtą automobilį ir naudojosi svetimu dokumentu išsinuomodamas palydai kitą mašiną.

Šis nuteistasis KAT nuosprendžio nebeskundė – pripažinęs savo kaltę, jis sutinka, kad nuteistas lygtinai, kad kurį laiką turės būti policijos akiratyje (neišvykti iš savo rajono slapta) ir kad įpareigotas sumokėti 380 eurų dydžio baudą į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Morkūno vaidmuo šiame nusikaltime buvo menkesnis – jis tik lydėjo Vokietijoje pavogtą beveik 79 000 eurų vertės 2015 metais pagamintą automobilį „Mercedes Benz GL 500“, kurį vairavo M. Valantinavičius, kitu (išsinuomotu) automobiliu – „Hyundai“ – važiuodamas prieš šį, kad telefonu galėtų pranešti pastarajam, ar priekyje nelaukia policijos patruliai bei muitininkai.

Teismas nustatė, kad abu kaltinamieji nusikaltimą įvykdė siekdami praturtėti – jiems esą buvo pažadėta po 500 eurų už kiekvieną į Lietuvą parvairuotą automobilį, vogtą Vokietijoje. Kad šie vyrai patys būtų vogę tuos automobilius, pareigūnai duomenų neturi.

Teisme liko taip ir nenustatyta, kokio lygio pažintis siejo abu kaltininkus ir kuris jų buvo nusikaltimo iniciatorius: M. Valantinavičius tikino, kad jiedu buvo pažįstami ir būtent D. Morkūnas įsukęs jį į šį reikalą, o D. Morkūnas kategoriškai kratėsi pažinties – esą abu nepažįstami, ir viskas. Tik esą „toks asmuo“ jį, D. Morkūną, pasamdęs pasitikti nurodytą vogtą automobilį Lenkijoje ir praminti šiam saugų kelią iki Kauno. Deja, nusikaltėlių planas buvo neįvykdytas pastabių ir atkaklių Dzūkijos krašto policininkų dėka.

Pavojingi manevrai

Skaitytojams detaliau primename, kad šios bėglių gaudynės vyko rytą, apie devintą valandą. Lazdijų rajone patruliavo Alytaus kelių policijos ekipažas. Seirijų miestelyje patruliai pamatė įtartinai vairuojamą automobilį „Hyundai“, kuris, vairuotojui pastebėjus policininkus, skubiai keitė kryptį. Pamanius, kad vairuotojas gali būti girtas, nutarta jį sulaikyti. Bet tuoj pat ta pačia kryptimi pralėkė kitas automobilis – „Mercedes Benz“ vokiškais numeriais. Šio vairuotojas iš pradžių lyg pristabdė, bet staiga tik padidino greitį ir spruko nuo policijos automobilio. Patyrę patruliai suprato, jog pirmasis automobilis („Hyundai“) specialiai atkreipė jų dėmesį – kad netrukdomas pravažiuotų paskui išniręs mersedesas, tad puolė įkandin nurūkusių automobilių. Važiavo paskui 180 kilometrų per valandą greičiu spaudžiantį mersedesą, įjungtais mašinos švyturėliais rodė, kad vairuotojas stabdomas, ir dar per garsiakalbį ragino jį sustoti. Tačiau šis, pavojingai manevruodamas, spaudė Alytaus link.

Tuomet į gaudynes įsivėlę patruliai pranešė apie tai policijos budėtojui ir paprašė pastiprinimo, o bėgliui per garsiakalbį rėkė, jog jį stabdysią šūviais.

Pirmiausia šovė policininkė, tačiau bėglys nestabdė – tik pasuko į pakeliui esančią kavinės aikštelę, turėdamas planą manevruoti atgal, nes tuoj pat jau bandė apsisukęs sprukti toliau. Bet patrulių ekipažas savo tarnybiniu automobiliu blokavo bėgliui kelią. Policininkas D. Laurinaitis iššoko iš automobilio, laikydamas tarnybinį ginklą, ėjo link bėglio, tačiau tuo momentu, kai iki pastarojo liko apie metrą, bėglys staiga pasuko vairą link patrulio ir pajudėjo. Policininkas, paties žodžiais, nespėjo sureaguoti – jam  nebebuvo kada atšokti, kaip tiesiog užgriuvo ant bėglio mašinos variklio dangčio. Bėglys į tai nereagavo – apie 20 metrų „vežėsi“ policininką kartu, kol šis nukrito ant asfalto. O prieš nukritimą ir jau nukritęs policininkas dar šaudė – pataikė į dvejas nuvažiuojančios mašinos dureles, veidrodėlį, galinį numerį. Bet bėglys paspruko.

Trauma nebesustabdė

Tuomet patrulis D. Laurinaitis su ginklu rankoje pribėgo prie pastebėto netoliese sustojusio automobilio „Hyundai“. Šį iškart perėmė ir sulaikė atvykęs kitas policijos ekipažas – taip įkliuvo vogto mersedeso palydovas D. Morkūnas.

O sužalotas patrulis susistabdė pakeleivingą automobilį ir, pilietiškam vairuotojui Stasiui V. sutikus, dar leidosi ieškoti sprukusio mersedeso. Šis netrukus buvo aptiktas Druskininkų policininkų ekipažo – sustojęs miškelyje ties Seiliūnų kaimu. Mersedeso vairuotojas M. Valantinavičius buvo pasprukęs, bet netrukus, padedant atvykusiam kinologui su pėdsekiu šunimi ir dar sekant ryškiomis pėdomis sniege, surastas krūmuose ir sulaikytas. Apie kilometrą nuo palikto vogto automobilio nuėjęs šis vyras buvo sveikas, bet neslėpė, kad viena kulka mašinoje jam prašvilpusi pro pat kojas.

Taip pradėjo aiškėti visa Vokietijoje pagrobto ir į Lietuvą gabento mersedeso istorija. M. Valantinavičius sakė, kad jam iki tol pavykę sėkmingai pargabenti jau 3 vogtus automobilius.

„Žvaigždžių“ nemažėja

Per gaudynes sužalotas atkaklusis patrulis D. Laurinaitis buvo gydomas Alytaus ligoninėje, jis buvo patyręs galvos smegenų sumušimą ir kaklo raiščių patempimą. Žinoma, ir skausmą. Policininkas kurį laiką negalėjo dirbti, bet vėliau grįžo į tarnybą. O šiemet D. Laurinaitis dar buvo pažymėtas (ir jau ne pirmą kartą!) ir kaip vienas atspariausių korupcijai šalies pareigūnų – vadinasi, ir toliau yra pavyzdys tarnyboje.

Savo krašto policininkų darbą tuokart, nepaleidus sprukusių bėglių, puikiai įvertino tuometis Alytaus apskrities policijos viršininkas Česlovas Mulma. Jis teigė: „Didžiausia mūsų stiprybė – profesionalūs, kvalifikuoti, patyrę pareigūnai. Jų dėka nusikaltėlių planai žlugo. Didžiuojuosi Alytaus apskrities policijos pareigūnais!“

Tik policijos vadovybė, kaip dabar, po teismo, jau galima teigti, ir suprato, kokią pavojingą operaciją tuokart vykdė stipriai rizikavę pavaldiniai, kai bėglius gaudė net 6 policijos ekipažai.

Policijos departamento duomenimis, per metus užregistruojama net apie 5000 įvairaus lygio pasipriešinimų policijos pareigūnams – daugeliu tokių atvejų pareigūnai rizikuoja ir savo sveikata, ir net gyvybe.

Pastaraisiais metais šalies policija ir per televiziją, ir internete dažnai parodo piliečiams įvairaus plauko nusikaltėlių gaudymo Lietuvoje nufilmuotas operacijas. Turbūt manyta, kad tokie tik kriminaliniuose filmuose dažniau matyti vaizdai paaiškins žmonėms, kaip atsakingai policijos pareigūnai vykdo savo pareigas, ir atbaidys nedrausminguosius nuo tokių pavojų. Tačiau gali būti, kad tokiais vaizdais sulaukta atvirkštinio rezultato – nepaklususiųjų policininkams nė kiek nemažėja, o įspūdingų gaudynių tik daugėja. Tarsi bėgliai ir kitokie pažeidėjai tik jaustų malonumą sprukdami ir gal net išankstinį pasididžiavimą savimi, kad bus nufilmuoti ir parodyti tautai kaip „žvaigždės“. Juk tokie žmonės viešumą neretai laiko kone didžiausiu savo gyvenimo pasiekimu. Ypač – galynėjantis su policininkais.

Teberizikuojama toliau

Tai, ką per bėglio gaudynes patyrė alytiškis policininkas D. Laurinaitis, neseniai patyrė ir Rietavo policijos komisariato (Klaipėdos apskr.) pareigingas, drąsus tyrėjas.

Paskutinę gegužės dieną, netrukus po vidurdienio, policija gavo pilietiško asmens pranešimą, kad nuo Klaipėdos link Kauno važiuoja automobilis BMW, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes pavojingai manevruoja po kelią.

Netrukus policijos pareigūnai nurodytą BMW pastebėjo važiuojantį Kryžkalnio–Rietavo–Vėžaičių keliu. Ties Endriejavo kaimu stabdomas šio automobilio vairuotojas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir nulėkė toliau. Bėglį vytis ėmė Rietavo policininkai, o kiek vėliau prisijungė ir jų kolegos iš Plungės rajono.

Vejantis BMW , Plungės rajono Varkalių kaime, Sodo gatvėje, bėglys įvažiavo į sodybą. Čia, policininkams bandant jį sulaikyti, šis, ir toliau stengdamasis pabėgti, priekine savo važiuojančio automobilio dalimi trenkėsi į vieną policininką – Rietavo policijos tyrėją. Pareigūnas po smūgio buvo tiesiog nusviestas per automobilio variklio dangtį ant žemės. Nepaisant to, šis policininkas vis tiek šoko į tarnybinį automobilį ir toliau su kolegomis vijosi bėglį.

Netrukus skuosdamas BMW ties Kalniškių kaimu (Plungės r.) staiga nuvažiavo nuo kelio ir kaipmat buvo užblokuotas keliais tarnybiniais automobiliais. Bėglys vairuotojas sulaikytas.

Nors buvo matyti, kad bėglys (34 m.) neblaivus, tačiau tikrintis girtumą jis atsisakė, todėl buvo nuvežtas į Plungės ligoninę – čia buvo paimtas jo kraujo mėginys girtumui nustatyti.

O sužalotam Rietavo policininkui prireikė medikų pagalbos, mat jam per minėtą gaudynių manevrą stipriai buvo sumuštas visas kūnas, šį nusėjo mėlynės ir nubrozdinimai.

Beje, gali būti, kad ir šis policininkas vėliau teisme išgirs, jog, gaudydamas bėglį, galėjęs stengtis mažiau.....

Tik faktai:

Retai kada šalies policijos paros įvykių suvestinė pasirodo be užfiksuotų pasipriešinimo policijai ir bėglių gaudynių atvejų – neretai policininkai tarnyboje būna ir sužaloti.

Rizika policijos darbe – kasdienybė: štai neseniai girtas smurtautojas bute net kirviu grasino dviem Rokiškio policininkėms, atvykusioms pagal iškvietimą į tą butą, o Vilniuje policininkas po akistatos su įtariamuoju namo grįžo tyčia langu stipriai prispaustais pirštais.

O kiek smūgių, spyrių ir antausių, kiek grasinimų peiliu, kirviu, strypu, stiklo šukėmis tarnyboje kasdien patiria policininkai, vien išvardinus juos susidarytų labai ilgas sąrašas.

Visiems žinoma, kad priešintis policijos pareigūnams ar tik nepaklusti jiems – baustinas nusikaltimas, galintis baigtis net ir tragiškai, ypač – per bėglių gaudynes, kai stabdomi automobiliai nestoja.

Būtent taip visai neseniai, gegužės pabaigoje, baigėsi paaugliui (15 m.) Šalčininkų rajone. Šio berniuko neleistinai vairuojamas automobilis „VW Polo“ vakarop lėkė nuo policijos patrulių, stabdžiusių įtarimų sukėlusį automobilį. „VW Polo“ vairavęs paauglys, vengdamas įkliūti dėl neleistino vairavimo, nestojo – tik padidino greitį. Tačiau kelionė greitai baigėsi tragiškai: žvyrkelyje tarp Stasylų ir Šalčininkėlių kaimų nesuvaldyta mašina staiga nuvažiavo nuo kelio ir virto. Jaunasis vairuotojas per avariją žuvo vietoje, o mašinos keleivis (22 m.) patyrė įvairių sužalojimų.

Minėtas nepaklusniųjų ekipažas pakartojo paskutinės šių metų sausio paros naktį įvykusią tragediją Kaune, kai žuvo net 3 jauni žmonės, nes neblaivus jų automobilio vairuotojas spruko nuo policijos ekipažo ir, manoma, dėl didelio greičio bei streso tuoj pat mieste patyrė kraupią avariją.

Tokios tragedijos – ne retenybė. Štai panašiai baigėsi ir 2015-ųjų vasaros pabaigoje Druskininkų savivaldybėje, kai pasienio pareigūnams nestojo stabdomas automobilis, o per gaudynes pasieniečių paleistu šūviu buvo mirtinai sužalotas bėglių automobilio 18-metis keleivis.

Irena ZUBRICKIENĖ