Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) pateikė duomenis apie žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų pokyčius. 2021 m. 34-os savaitės vidutinės mažmeninės kainos buvo palygintos su 2020 m. 34-os savaitės kainomis. Paaiškėjo, kurie produktai labiausiai brango, kurie – pigo. Labiausiai (12,22 proc.) atpigo kiaulienos kumpis be kaulo (49 ct/kg), vištienos (5,23 proc.) ir kalakutienos (4,31 proc.) krūtinėlės bei fermentinis sūris, kuris atpigo 3,80 proc. (28 ct/kg). Pabrango švieži karpiai (17,64 proc.) (94 ct/kg), geriamas pienas (12,50 proc.) (12 ct/l), miežinės kruopos (12,12 proc.) (8 ct/kg), ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (11,93 proc.) (21 ct/10 vnt.).

Kokią situaciją atspindi šių kainų pokyčiai? Ar vienos konkrečios savaitės skirtingų metų kainų palyginimas parodo realią padėtį? Kiek mažmeninės kainos padidėjimas ar sumažėjimas įtakos daro žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams? Apie tai klausiame sektorių, kurių produkcija labiausiai brango ar pigo, atstovus.

Vytautas Tėvelis,

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas

Prekybos tinklai „žaidžia“ su mažmeninėmis kainomis. Kartais būna ryškus mažmeninės kainos padidėjimas – vištiena ant prekystalio pabrangusi, o didmeninė jos kaina tuo metu nėra ryškiai pasikeitusi. Taip ir šiuo atveju – kada kainą žiūri tik savaitės, trumpesniu ar ilgesniu periodu, ji nelabai atitinka realią didmenininko kainą. Prekybos tinklai dažnai mėgsta daryti įvairias nuolaidas, akcijas gamintojo sąskaita.

Šiemet gamintojams paukštienos kaina yra šiek tiek pakilusi, lyginant su praėjusiais metais, bet paukštiena nuvingiavo turbūt tuo pačiu keliu kaip ir kitų produktų kainos. Tai lėmė padidėjusios išlaidos – išaugusios pašarų kainos. Kviečių tona yra pabrangusi apie 100 eurų, nepaprastai pabrango baltyminės žaliavos – sojos, saulėgrąžų išspaudos ir visi kiti komponentai.

Negera tendencija darosi Lietuvos didmeninėje kiaušinių rinkoje. Mažmeninės kiaušinių kainos nėra didesnės negu pernai. Jeigu lyginti šių metų savaitines kiaušinių kainas su praėjusių metų atitinkamų savaičių kainomis, jos nuo 6 iki 12 proc. žemesnės. Pašarų kaina yra nepaprastai išaugusi, ir kiaušinių gamintojai balansuoja ant išlikimo ribos. Lietuvoje kiaušinių didmeninė kaina tarp ES šalių yra mažiausių kainų penketuke. Kaimyninių šalių rinkose kiaušinių kaina yra aukštesnė: Lenkijoje beveik 30 proc., Latvijoje – apie 10 proc. Lietuvos prekybos tinklų lentynose yra daug latviškų kiaušinių, ir kai palyginu mažmeninę latviškų kiaušinių kainą, atėmęs 21 proc. PVM, tai kažkodėl Lietuvos rinkoje tų pačių latviškų kiaušinių kaina yra žymiai mažesnė nei Latvijoje.

Algis Baravykas,

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Skelbdama maisto produktų mažmeninę kainą valdžia, matyt, nori nuraminti tautą, kad nekiltų piketai – valgyti bus ko. Mažmeninė kaina – tai valdžios santykis su vartotojais, bet žemdirbių ir valdžios santykis turėtų priklausyti nuo to, ar žemdirbys (šiuo atveju kiaulių augintojas) pragyvena augindamas kiaules. Labai daug žmonių įsivaizduoja, kad čia kažkas kažkur lobsta. Visuomenėje turėtų būti toks santykis, kai abi pusės laimi, tačiau kiaulių augintojai pastaruosius 10 metų pralaimi.

Kiaulių kumpio kaina buvo maža ir dar labiau sumažėjo. Visuomenės tai negraudina, bet Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, visokios rinkos reguliavimo agentūros turėtų pamatyti signalą – ar kiaulių augintojas pragyvena, ar nors šiek tiek uždirba, kad galėtų atnaujinti savo gamybos priemones. Dabar ūkiai primoka už tai, kad augina kiaules. Paprastas pirkėjas sakytų, jog esi kvailas, neaugink, tačiau tai ne taip paprasta, nes yra labai ilgi gamybos ciklai. Praeina maždaug 10 mėnesių, kol paršiukas kiaulienos pavidalu atsiduria ant prekystalio. Šiandien sėklindamas kiaulę ūkininkas nežino, kokia situacija rinkoje bus po 10 mėnesių. Jis šiandien, matydamas, jog kaina bloga, negali negaminti, o po kažkiek laiko kainai padidėjus iš kažkur išsitraukti kiaulę ir ją pjauti. Taip gi neveikia. Tie, kurie augina kiaules, nedirba priešokiais. Vienu metu jie dirba į minusą, kitu bando išeiti į pliusą, bet dabar jau pernelyg ilgas minusas. Dėl „covido“ buvo skirta šiek tiek paramos, bet jos mažoka – nesueina galai: grūdai pabrangę ir ūkiai jų neįperka. Dabar svarstoma KPP parama, verda ginčas, ar remti kiaulininkystę. Per 20 metų valstybės paramos investicijoms į gamybos priemonių atnaujinimą iš visų žemės ūkio šakų kiaulininkystė yra gavusi mažiausiai – tik 2 proc., o grūdų sektorius – 39 proc., mėsinė galvijininkystė – apie 15 proc. paramos. Tad ir rezultatai atitinkami. Dabar kiaulininkystės ūkių situacija yra filosofinės būsenos – būti ar nebūti.

Jurgita Patašienė,

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė

Kiauliena visada pigi, bet kaina parduotuvėse mums didelės įtakos nedaro. Mes atstovaujame smulkiems ūkiams, kurie augina po keletą kiaulių ir jas parduoda tiesiai pirkėjams. Iš šių mažų augintojų daugiausiai perka žmonės, kurie vertina kokybę. Jiems svarbi ne kaina, o kokybė. Kiaulienos kainos laikosi panašios, nors, manau, jos yra ženkliai per mažos, atsižvelgiant į tai, kiek darbo žmogus įdeda, kokios sąnaudos. Manau, kad smulkių augintojų produkcijos kainos turėtų būti bent dvigubai didesnės, nes tai nėra kompleksai, kur daug kas automatizuota – čia yra labai daug rankų darbo.

Renata Vilimienė,

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė

Mums pieno supirkimo kainos nekyla, pienas brangsta tik prekybos tinkluose. Pieno supirkimo kaina stovi kaip įbesta nuo tada, kai prasidėjo pirmas karantinas: pieno kaina sumažėjo 6–8 centais, po to atsistatė tik iš dalies, t. y. 4 centais, ir nuo tos dienos nė vienu centu niekam nebuvo pakelta. Nepaisant to, tuoj, matyt, sulauksime perdirbėjų ypač mėgstamų pasisakymų, jog pakilo pieno supirkimo kainos, jos – rekordinės. Nešaržuodama pasakysiu, jog tai tik manipuliacija skaičiais. Mat dabar dėl atvėsusio oro sumažėjo pieno kiekiai, o kai taip nutinka, padidėja riebalų, baltymų kiekis piene. Dėl to už pieną gaunama pinigų suma yra didesnė, bet tai ne pieno kainos pakilimas, o mokama suma dėl padidėjusio riebalų, baltymų kiekio.

Ne kartą kreipėmės į žemės ūkio ministrą, viceministrą dėl nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, nes vis dar esame suskirstyti į grupes, tai mus apskundė VTEK, neva darome spaudimą. Nors įvairiuose susitikimuose ministras, viceministras žodžiu pripažįsta, kad yra nesąžininga, kai už tokį patį pieną moka skirtingą kainą, niekas nieko dėl to nedaro.

Feliksas Petkus,

UAB „Žemaitijos žuvis“ direktorius

Mes karpius parduodame prekybos tinklams, gauname tokią pačią kainą kaip ir prieš dešimtmetį. Karpį jau galima naudoti vietoje aukso kaip kainų stabilumo simbolį...

Labai sunku išgyventi, kai viskas brangsta, o už karpius mums brangiau nemoka – didmenininkai spaudžia ir neduoda geresnės kainos. Mums daugiau nemoka, o patys parduoda gerokai brangiau, todėl mažmeninės kainos ir kyla. Karpis pabrango pirkėjams, o kas iš to laimi – akivaizdu, bet tik ne mes.