Nors ataskaitinio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) susirinkimo laukta su neslepiama įtampa, jos nariai savo organizacijos reikalais nesusidomėjo – iš 379 atvyko tik 97. Pritrūkūs kvorumo, ataskaitinis susirinkimas nukeltas į gegužės 23 dieną. Vis dėlto pieno gamintojai pasinaudojo proga išklausyti į susirinkimą atvykusius svečius.

Svečių gretose

Neoficialiame LPGA susirinkime dalyvavo nedidelė grupelė svečių, tarp jų išsiskyrė europarlamentaras Bronis Ropė. Tiesa, jam kompanijos nepalaikė nė vienas Lietuvos seimūnas – renginiu nesusidomėjo net Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai. Nors LPGA vadovas Jonas Vilionis pasigyrė per metus daug kartų susitikęs su premjeru, tačiau ir Vyriausybės nariams skirtos vietos liko tuščios. Vykdomajai valdžiai atstovavo tik žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.

Įprasta, kad LPGA renginiuose dalyvauja Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai, tad ir šį kartą į susirinkimą atvyko šios organizacijos pirmininkas Arūnas Svitojus. Pirmą kartą per visą LPGA veiklos istoriją organizacijos susirinkime dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Patarimus atmetė

Vienas iš susirinkime dalyvavusių dabartinės LPGA tarybos narių „Valstiečių laikraščiui“ prasitarė, kad atėjo laikas šiam susivienijimui pakilti iš sąstingio. Jo manymu, pirmiausia reikėtų radikaliai pakeisti tarybą.

Susirinkimo išvakarėse Alytaus rajone vidutinį pieno gamybos ūkį turinti Audronė Miškinienė LPGA tarybai priklausantiems kolegoms patarė pusę balsų skirti smulkiesiems ir vidutiniams pieno gamintojams. Pasak ūkininkės, tik tokiu atveju LPGA susigrąžintų smulkiųjų pieno gamintojų pasitikėjimą. Ar taip nutiks? Tikimybė nedidelė, nes LPGA pirmininkas J.Vilionis oficialiai pareiškė, kad A.Miškinienė neturi teisės jam patarinėti, nes asociacijai nepriklauso.

„Ji nori, kad mes paskelbtume asociacijos narių sąrašą. Neturiu teisės tai daryti, tai konfidenciali informacija“, – teisinosi J.Vilionis

Stambiųjų ir smulkiųjų santykis

Neoficialiame susirinkime liko neatsakyta į klausimą, kiek tarp LPGA narių yra stambiųjų, o kiek smulkiųjų pieno gamintojų. Nors šio susivienijimo vadovas nepaskelbė išsamios informacijos nei apie visus LPGA priklausančius, nei apie 97 į susirinkimą atvykusius narius, buvo akivaizdu, kad smulkiųjų tarp jų tėra kruopelytė. Tai patvirtino ir pats LPGA vadovas.

„Mes giname 379 savo narių interesus, o iš viso Lietuvoje yra apie 40 tūkst. pieno gamintojų, bet mes nežinome, ko jie nori, kokius kelia reikalavimus. Vis dėlto mes nepritarėme smulkiesiems pieno gamintojams nenaudingiems sprendimams“, – teigė J.Vilionis.

Į Kupiškio rajone stambų šiuolaikinį pieno gamybos ūkį turinčios Adelės Adomonienės klausimą, ką gindama smulkiųjų pieno gamintojų interesus nuveikė ŽŪR taryba, šios organizacijos pirmininkasA.Svitojus atsakė: „Jau ne kartą sakiau, kad ŽŪR nėra erdvėje sklandanti institucija. Ji prasideda štai čia, tarp jūsų. LPGA yra ŽŪR narė, taigi kokius klausimus ŽŪR tarybai ši organizacija kėlė, tokie jie ir buvo svarstomi. Tačiau aš jums pritariu, kad klausimus reikėjo kelti aktyviau.“

Negalutiniais duomenimis Lietuvoje 41 ūkis turi daugiau nei 500 melžiamų karvių, o daugiau nei 20 karvių turi apie 2,5 tūkst. ūkių. Latvijoje vidutinis pieno gamybos ūkis laiko 38, o Lietuvoje – tik 7,6 karves.

Sklaidė paniką

LPGA duomenimis, šįmet per sausio ir vasario mėnesius 2,8 tūkst. telyčių ir 1,5 tūkst. karvių lietuviai ūkininkai pardavė Lenkijos verslininkams, apie 12 tūkst. veršelių eksportuota į Izraelį. Ar dėl šių duomenų reikėtų nerimauti?

Žemės ūkio viceministras S.Savickis nuramino „Juk mes net skatiname parduoti veršingas veislines telyčias, nes tai pienininkystės ūkiams yra  viena iš gerų pridėtinių verčių. Dėl karvių irgi neverta nerimauti – mano žiniomis, lietuviai užsieniečiams parduoda tik prasčiausias karves. Štai dėl žemės ūkio ministro motinos ūkyje laikytų karvių kaimynai net susipešė – visiems neužteko, paklausa buvo gerokai didesnė už pasiūlą“, – aiškino jis.

Pieno gamintojai su viltimis žvelgia į ateitį. Tai rodo ir gausiai pateikiamos paraiškos gauti ES paramą.

„Pasibaigė paraiškų gauti paramą pagal Kaimo plėtros programą rinkimo etapas. Nerimas dėl pieno sektoriaus nepasitvirtino – net trečdalis paraiškų gauta būtent iš šio sektoriaus. Kitaip sakant, šio sektoriaus atstovai prašė net 18 mln. eurų iš programai skirtos 30 mln. eurų sumos“, – sakė S.Savickis.

Viceministras atmetė kaltinimus dėl sugriežtėjusios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kontrolės.

„NMA tikrina vos 3 proc. visų paraiškas pateikusių ūkių, be to, atrenkami tik keliantieji įtarimų. Jie pasitvirtina tik pusėje šių ūkių, taigi sankcijos taikomos vos 1,5 proc. visų paraiškas pateikusių ūkių“, – patikslino S.Savickis.

Viceministro teigimu, 45 proc. Lietuvoje pagaminamo pieno superkama už vidutinę ES pieno supirkimo kainą.

Apie ES biudžetą

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys B.Ropė pieno gamintojams pateikė informaciją apie ES biudžeto projektą 2021–2027 m.

„Apie biudžetą Europos Komisija daugiau informacijos pateiks birželio mėnesį. Tada pradės dirbti Europos Parlamento ir Europos ministrų taryba. Darbus tikimasi baigti 2019 metų kovą. Jeigu nesuspėtume, Europos Sąjunga patektų į itin sudėtingą padėtį, nes 2019-ųjų gegužę vyks rinkimai į Europos Parlamentą, taigi praktiškai pusę metų būtų formuojama nauja Europos Komisija ir naujasis biudžetas įsigaliotų tik 2022–2023 metais“, – pasakojo B.Ropė.

Ar Lietuva pasiruošusi jau prasidėjusioms deryboms?

„Jau dabar galiu pasakyti, kad Lietuva dar nepadarė vadinamųjų namų darbų, t. y. neatliko skaičiavimų dėl galimų sprendimų poveikio šalies ekonomikai bei žemės ūkiui, pavyzdžiui, jeigu taikytume Europos Sąjungos ir valstybės paramos ribas, tarkime, 60 tūkst. eurų arba 100 tūkst. eurų, – svarstė A.Svitojus ir pridūrė, kad šiuo metu diskusijose vyrauja tik emociniai argumentai. – Turime pasinaudoti Europos Sąjungos vadovų teiginiais. Štai Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris ne kartą sakė, kad Europos Sąjungoje neturi būti antrarūšių europiečių. Turime nuolat tai priminti.“

Šį Europos Komisijos vadovo siekį ŽŪR pirmininkas perkėlė ir į Lietuvos vidaus rinką. „Turime sudaryti vienodas galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos ir valstybės parama tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems ūkiams“, – teigė jis.