Nors vadinamieji lytiniai nusikaltėliai visuomenės vertinami kaip atstumtieji, nors už tokius nusikaltimus dažniausiai skiriamos nelaisvės bausmės, nors už grotų tokiems nuteistiesiems – ne pyragai, tačiau istorijos ratas sukasi ir sukasi, vis kartodamas tai, kas jau buvę. Taigi ir lytinių nusikaltėlių „tradicijos“ nesikeičia – vieni jau nuteisiami, o kiti dar tik dairosi aukos, tarsi norėtų savo kailiu patirti, kokia yra žagintojo ar prievartautojo kasdienybė.

Nemąsto apie pasekmes

Kol lytinis nusikaltimas dar tik užregistruotas policijoje, detaliau skelbti tokias istorijas yra, vaizdingai tariant, slidu, nes neretai pirminiai duomenys būna netikslūs, aplinkybės neišsamiai žinomos. Tačiau kai tokią istoriją jau išnagrinėja teismas, belieka patikėti teisėsaugininkų darbu, nors kaltinamieji ir teisiamieji kartais staiga ima ir pakeičia savo jau duotus parodymus, lyg šiaudo griebiasi kitokios versijos, nes atsidurti „zonoje“ už lytinius nusikaltimus nėra tas pats, kaip už kokias nors vagystes, plėšimus ar net ir nužudymą. Nors kalėjimų darbuotojai tikina, kad žagintojai ir prievartautojai šiais laikais jau negyvena kankinio gyvenimo, tačiau patys nuteistieji, pabuvoję už grotų, aiškina kitaip: už lytinius nusikaltimus „zonoje“ atsidūrę asmenys yra nuskriaustieji, „aukštesnio lygio“ kalinių ujami, pasmerkti patyčioms, nepagarbai, tarnystei.

Todėl atrodo, kad sveiko proto žmogus turėtų baimintis tokio kalinio dalios, tačiau iš tiesų taip nėra. Arba asmenys, darydami tokį nusikaltimą, išvis nieko negalvoja ir tik skuba bet kokia kaina patenkinti savo lytinę aistrą, arba yra įsitikinę, kad įbauginta auka niekam nesiskųs, o jei skųsis, tai jai nepavyks įrodyti savo tiesos.

Didelė aistros kaina

Taip manė ir vienos Alytaus mokyklos moksleivis Arūnas M. (16 m.), kai vieną 2015-ųjų birželio savaitgalį, būdamas neblaivus, išžagino nepilnametę Alytaus krašto gyventoją Živilę (13 m.; vardas pakeistas). Tiesa, iš tiesų 13 metų vaikas laikomas mažamečiu, tačiau šioje byloje Kauno apygardos teismas vertino kitaip, mat mergaitei, kai ji tapo žagintojo auka, buvo likę tik keli mėnesiai iki 14-ojo gimtadienio – kai asmuo jau išauga mažametystės amžių ir, teisėsaugininkų terminais, jau laikomas nepilnamečiu. Arūnui M. toks jo aukos amžiaus traktavimas išėjo tik į naudą, nes mažamečio asmens žagintojui Baudžiamasis kodeksas numato įkalinimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, o nepilnamečio asmens – nuo 3 iki 10 metų.

Kauno apygardos teismas, neseniai paskelbęs nuosprendį Arūnui M., paskyrė jam, nepilnamečiui, tik 2,5 metų nelaisvės bausmę. Teismas nustatė, kad ir pats nepilnametis yra savo nusikalstamų veiksmų auka – sužalotos paauglystės vaisius: girtauja, nusikalto tik pirmą kartą, auga be tėvų, globojamas savo močiutės.

Bet už grotų šiam moksleiviui kol kas neteks gyventi, nes teismas, pritaikęs atitinkamus BK straipsnius, bausmės vykdymą nepilnamečiui atidėjo 2 metams. Tiek laiko vaikinas turi neįkliūti teisėsaugininkams, antraip iškart keliausiąs gyventi už grotų, kur po įvykdyto nusikaltimo jau praleido mėnesį. Nuteistasis įpareigotas tęsti mokslą ir visas naktis leisti tik namie. Taip – mažiausiai metus.

Teismo nuosprendžiu nuteistajam nurodyta atlyginti neturtinę žalą savo nusikalstamos aistros aukai – sumokėti 5000 eurų. Kol Arūnas M. yra nepilnametis, jam šiuo klausimu turi padėti jo močiutė, oficiali globėja. Tokia yra paauglio pažinties su seksualiniu gyvenimu kaina.

Pasipriešinti nepajėgė

Žagintoju Arūnas M. tapo 2015-ųjų vasarą, kai dalyvavo savo kaime vykusioje šventėje. Joje vaikinas bendravo su draugais, vaišinosi alkoholiu, aktyviai dairėsi į merginas, o išgertas alkoholis veikė tarsi nematomas kurstytojas. Ir nors pats Arūnas M. vėliau savo kaltę neigė ir tikino, kad intymus pabendravimas su 13-mete gamtos prieglobstyje vyko abipusiu noru, be jokios prievartos, be jokio smurto, tačiau teismas nustatė kitaip.

Neblaivus Arūnas M., vienu momentu stoviniuodamas prie dviejų jaunesnių mergaičių, vieną jų – Živilę – pradėjo kalbinti eiti su juo pasikalbėti į atokesnę vietą. Živilė atsikalbinėjo vien dėl to, kad viena eiti su tik iš matymo pažįstamu vyresniu jaunuoliu baiminosi. Ji traukė eiti kartu ir draugę, tačiau Arūnas M. valdingai nurodė pastarajai neiti, išreikalavo, kad Živilė jį pabučiuotų, antraip netgi pagrasino „duoti į snukį“.

Taip kukli ir patikli Živilė, baimindamasi būti sumušta, buvo priversta eiti kartu su Arūnu M. O šis netrukus įgyvendino savo planą, parvertęs Živilę ir apnuoginęs. Pasipriešinti taip, kad išvengtų Arūno M. smurto, mergaitė nepajėgė. O po nusikaltimo dar buvo prigrasinta niekam nesiskųsti.

Mergaitė kurį laiką ir tylėjo. Tik tada, kai išgirdo, kad pats Arūnas M. ne vienam papasakojo, ką patyręs su Živile, ji pasipasakojo savo draugei ir giminaitei. Šios paskatino mergaitę netylėti – pasisakyti mamai ir močiutei. Taip apie nusikaltimą netrukus sužinojo policijos pareigūnai, o Arūnas M. buvo laikinai suimtas.

Galima tik pridurti, kad Živilė labai norėjo, jog jos skriaudikas būtų ne tik nuteistas, bet ir įkurdintas už grotų. Tad neseniai paskelbtas teismo nuosprendis Živilę įskaudino. Mergaitė netiki, kad yra teisingumas, iki šiol šalinasi vietovės, kurioje viešėdama tapo nusikaltimo auka, vengia bendrauti su vaikinais, pyksta ant Arūno M. ne tik už jai nemalonų jo poelgį, bet ir už tai, kad po įvykio vaikinas neigė kaltę, tai yra melavo.

Pakeitė poziciją

Bet neigti kaltę – dažno teisiamojo, kaltinamo lytiniu nusikaltimu, pozicija. Štai kaunietis Paulius Stankevičius (40 m.), anksčiau teistas porą kartų už nesunkius nusikaltimus ir todėl „zonos“ išvengęs, 2015-ųjų vasarą buvo apkaltintas mažametės (7 m.) seksualine prievarta. Išsituokęs vyras, priremtas mergaitės parodymų, ir iki teismo, ir pradėjus teismo procesą, savo kaltę pripažino pilnai. Už nusikaltimą P. Stankevičiui, vienos bendrovės darbininkui, grėsė laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų.

Tačiau po pertraukos, jau kitame teismo posėdyje, P. Stankevičius prakalbo priešingai – savo kaltę pradėjo neigti, tikino, kad anksčiau jį prisipažinti „spaudę“ policijos pareigūnai, o antraip grasinę ilgu įkalinimu. Teisiamasis kartojo, kad jis tik apkalbamas, bet kodėl, net ir pats paaiškinti, suprasti negalėjo.

Tėvas nebeišgirdo

Teismas nustatė, kad vieną 2015 metų birželio popietę pas P. Stankevičių į svečius atėjo buvęs jo bendramokslis ir kartu atsivedė savo mažametę dukrelę Urtę (vardas pakeistas). Vyrai iškart sėdo prie svečio atsinešto alkoholio butelio, o mergaitei kitame kambaryje buvo įjungtas televizorius – ji, turėdama atsineštų ledų ir gurkšnodama sultis, žiūrėjo filmukus.

Nuo alkoholio apsvaigę vyrai išgertuves turėjo nutraukti, nes P. Stankevičiaus svečias užmigo. Tuo pasinaudojo buto šeimininkas: vyras nuėjo pas draugo dukrelę, pakalbino ją apie filmukus, laisvalaikį, stebėjo, kaip mergaitė laižo ledus, ir... susijaudino. Taip pats buvo sakęs po įvykio.

Mažametė ir toliau buvo raginama žiūrėti filmukus atsigulusi ant lovos, o lytiškai susijaudinęs P. Stankevičius mergaitę apnuogino ir pradėjo liesti jos kūną, glostė, kol netrukus patyrė, kad jis pats jau gavo viską, ko norėjo.

Mergaitė, netikėtai tapusi „dėdės“ „žaislu“, bandė ištrūkti, prašė vyro išeiti iš kambario, pradėjo šaukti tėtį, tačiau šis įmigęs dukros šauksmo nebegirdėjo, o „dėdė“ įsakmiai nurodė tylėti.

Netrukus Urtės tėčiui, išsivedusiam dukrelę neva į kiemą ir užtrukusiam, paskambino jo sugyventinė. Moteris nerimavo, nes jautėsi atsakinga už mažametę, kurią jos sugyventiniui tąkart dviem dienoms buvo patikėjusi tikroji mažametės mama, buvusi jo sugyventinė. Telefonu Urtės tėtis neatsiliepė, bet atsiliepė Urtė. Tėčio draugė išgirdo, kad Urtei svečiuose nebepatinka, mergaitė pasakė, kad tas butas yra visai netoli, tad jai buvo patarta pareiti į tėčio namus.

Namie Urtės tėčio moteris išsigando pamačiusi, kad mažametė susivėlusi, lyg iš kokios nors landynės grįžusi, be to, jos veidukas buvo nešvarus, o lūpos įtrūkusios. Moteris paklausinėjo mergaitę ir išgirdo, ką jai daręs tėčio draugas. Tuomet moteris paskambino Urtės mamai, papasakojo viską ir patarė kreiptis į policiją. Atvykusi Urtės mama, įsitikinusi, kad Urtės „pamotė“ sakė tiesą, taip ir padarė.

Įkliuvęs P. Stankevičius pirmiausia aiškino, kad dėl jo padaryto nusikaltimo kaltas tik jo girtumas, bet vėliau viską pradėjo neigti.

Teismas nepatikėjo P. Stankevičiumi, nes vadovavosi specialistų išvadomis – ne tik mažametės pasakojimu, ir paskyrė mergaitę seksualiai prievartavusiam kauniečiui 7 metų įkalinimo bausmę. Be to, nuteistasis turėtų sumokėti nuskriaustai mažametei 5000 eurų – atlyginti patirtą moralinę žalą.

Irena ZUBRICKIENĖ