Lietuvos žemės ūkio bendrovėms ir grupei ūkininkų, laimėjusiems teismą dėl „numoduliuotų“ išmokų, iki kitų metų kovo pažadėta išmokėti 2,4 mln. eurų. Tai tik dalis 2012 ir 2013 m. sumažintos paramos. Visi žemdirbiai dėl moduliacijos neteko apie 20 mln. eurų, tačiau Vyriausybė neskuba ir svarstymą dėl išmokų grąžinimo nustūmė kitiems metams. Ši problema atiteks po rinkimų naujai suformuotai valdžiai.

Ragina atšaukti nutarimus

Vyriausybė jau priėmė sprendimą grąžinti 2,412 mln. eurų sumą 135 pareiškėjams. Kita grąžintina suma sudaro 18,464 mln. eurų – 6,464 mln. už 2012 m. ir 12 mln. eurų už 2013-uosius.

Prieš ketverius metus užvirusios aistros dėl netikėtai mūsų žemdirbius užklupusios išmokų moduliacijos vėl atgijo, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad jos Lietuvai buvo taikytos neteisėtai. Teismą laimėjusios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai dabar pasirašinėja taikos sutartis (bylų buvo ne viena) su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir laukia 2012 m. nuskaitytų išmokų. O kiti žemdirbiai piktinasi, kad visus Briuselio nurodymus uoliai ir be jokios analizės vykdanti mūsų valdžia, matyt, norėtų užmiršti, kad kone keiksmažodžiu tapusi moduliacija ir 2012 m., ir 2013 m. paplonino daugiau kaip 9 600 ūkių pajamas. Jie kartu prarado apie 20 mln. eurų.

„Kada ir kaip visiems Lietuvos žemdirbiams bus grąžinta neteisėtai neišmokėta tiesioginių išmokų dalis už 2012 m.?“ – klausiama Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) išsiųstame kreipimesi, kurį pasirašė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

ŽŪR vadovas įsitikinęs, kad Vyriausybė ir ŽŪM turėtų atšaukti išmokų sumažinimą įteisinusius teisės aktus ir visiems žemdirbiams grąžinti atimtą sumą. „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad reikalavimas Lietuvos žemės ūkio subjektams sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m. yra neteisėtas. Vadinasi, pinigus turėtų atgauti visi žemdirbiai, ne tik tie, kurie kreipėsi į teismą. Atrodo, kad su jais pasirašius taikos sutartį norima dėti tašką. Taip būtų nesąžininga“, – pareiškė A.Stančikas.

Skriaudos nepamiršo

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis užtikrino, kad moduliacijos skriaudos nepamiršo ir šios organizacijos nariai. „Nuolat primename, kad iš mūsų neteisėtai atėmė paramą. Dabar Vyriausybė turėtų visiems išmokėti tai, ką sumažino. Jau tada buvo aišku, kad reikalavimas mažinti mums skiriamas išmokas, kurios yra vienos mažiausių ES, yra nesąmoningas, bet niekas tam nesipriešino. Negi tūkstančiai išmokų negavusių žemdirbių turėjo kreiptis į teismą? Kieno interesams tada atstovauja ŽŪM?“ – klausė pašnekovas.

LPGA vadovui nerimą kelia besiklostanti ydinga praktika, kai Briuselio sprendimus reikia ginčyti teisme. „Nesvarbu, teisūs jie ar ne, bet reikalauja, ir vykdyk. Taip galima paskęsti teismų bylose“, – piktinosi J.Vilionis.

135 procesai

Jei visi žemdirbiai būtų pasiryžę bylinėtis dėl mažesnių išmokų, jiems būtų tekę sunkvežimiuose vežioti ne grūdus, o krūvas bylų. Tai jau teko patirti LŽŪBA, kai ji pirmiausia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis teismas žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų bendrą skundą išskyrė į 135 bylas – tiek, kiek buvo pareiškėjų. Tad teko parašyti 135 beveik identiškus skundus, kurių bendra apimtis siekė net 26 tūkst. puslapių.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant bylas, kilo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl jis 2014 m. kreipėsi į ES Teisingumo Teismą. Žemdirbių pėdomis pasekė ir dabartinė Vyriausybė, ES Bendrajam Teismui pateikdama analogišką ieškinį prieš Europos Komisiją (EK) dėl sumažintų išmokų už 2013 m. Ši byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas ES Teisingumo Teisme svarstomoje prejudicinėje byloje.

Vyriausybė nepasigyrė, kad šiemet birželio 10 d. ES Bendrasis Teismas bylą baigė. „Vyriausybė atsiėmė ieškinį, nes EK priėmė naują sprendimą, pagal kurį moduliacija nebetaikoma. Tad nebeliko dėl ko ginčytis“, – paaiškino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė.

Vyriausybės spaudos tarnyba „Valstiečių laikraščiui“ nurodė, kad ministrų kabinetas palaikytų lėšų grąžinimą visiems šalies ūkininkams. Tačiau svarstymas dėl „numoduliuotų“ papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimo nustumtas kitiems metams.

Ministrai nepasipriešino

EK mažinti išmokas liepė 2012-ųjų liepos pradžioje, tačiau Lietuvoje yla iš maišo išlindo tik po tais metais rudenį vykusių rinkimų į Seimą. Tada paaiškėjo, kad tuometinė konservatorių Vyriausybė ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per du mėnesius galėjo apskųsti šį mūsų šaliai nepalankų Europos Komisijos (EK) sprendimą, tačiau to nepadarė. Naujas žemės ūkio ministras „darbietis“ Vigilijus Jukna tam irgi nepasipriešino.

Tiems ūkiams, kuriems metinė tiesioginių išmokų suma viršijo 5 tūkst. eurų, jos buvo 10 proc. nurėžtos. Įdomu tai, kad buvo sudėtos ir europinės, ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o nuskaityta nacionalinė parama. Paaiškėjus, kad kerpamos ES naujokių valstybių žemdirbių tiesioginės išmokos, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, atidžiai išstudijavęs europinius teisės aktus, pareiškė, kad moduliacija mūsų žemdirbiams neturi būti taikoma. Jis ragino nepaisyti EK nurodymo ir išmokų nemažinti, nes Briuselio dokumentuose užfiksuota, kad naujokėms narėms moduliacija galės būti taikoma tik tada, kai jų gaunamų išmokų lygis pasieks 90 proc. ES senbuvių valstybių išmokų lygį. Iki jo mūsų žemdirbiams dar toli.

„Tegu Europos Komisija teisiasi su Lietuva, juolab kad nurėžti liepė paramą, skirtą iš nacionalinio biudžeto“, – tąkart siūlė J.Kraujelis. Tačiau Vyriausybė papildomas nacionalines tiesiogines išmokas sumažino. Tad teismo slenkstį teko minti pakovoti dėl išmokų pasiryžusiai LŽŪBA.

Bijo, kad pamirš kitus

Išmokų nuoskaitos pirmiausia kirto gyvulininkystės ūkiams, nes papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų liūto dalis buvo skirta už pieną ir gyvulius. Jų nemažai prarado Anykščių rajone pieno ūkį laikanti Gražina Banienė. Ji norėjo dėtis prie žemės ūkio bendrovių ir į LŽŪBA įstojusių ūkininkų, bet laiku nesuskubo.

„Pavieniui nieko nepasieksime, reikia telktis. Tai, kad žemės ūkio bendroves vienijanti asociacija pasiekė pergalę, – geras pavyzdys. Bet dabar, kai teismas nusprendė, kad moduliacija neteisėta, visi turėtų atgauti sumažintas išmokas. Gal taip ir bus“, – vylėsi ūkininkė.

Anot Alytaus rajono pieno ūkio savininkės Audronės Miškinienės, tie ūkininkai, kurie nesikreipė į teismą, yra sunerimę, kad valdžia juos pamirš. „Politikai dabar galvoja apie rinkimus į Seimą ir jiems terūpi rinkėjų balsai. ŽŪM „galvos“ visą laiką rėmė stambiuosius, tad pasistengs, kad jie atgautų išmokas. Smulkieji ūkininkai remiami tik gražiais žodžiais, o darbai rodo ką kitą. Kai susitikime ministerijoje klausiau, ar atgausime sumažintas išmokas, viceministras leido suprasti, kad tai spręs nauja valdžia“, – nusivylimo politikais neslėpė pašnekovė.

A.Miškinienė turi priekaištų ir kolegoms žemdirbiams dėl negebėjimo susitarti ir vieningai veikti. Suprantama, bylinėjimuisi reikia pinigų, o ūkininkai nelinkę atverti piniginių. „Kai reikia prašyti paramos, visi būna aktyvūs. O kai reikia ir patiems susimesti dėl svarbių reikalų, tada dažnas sprunka į krūmus. Aišku, bepigu stambioms žemės ūkio bendrovėms rasti lėšų, bet ir mes, mažesnieji, galėjome organizuotis“, – kalbėjo ūkininkė.

Įdomiausia tai, kad 2012 ir 2013 m. netikėtai įsėlinusi išmokų moduliacija taikoma iki šiol, tik ji pakeitė savo vardą. Dabar ji vadinasi „finansinė drausmė“. Visos ES žemdirbiai „drausminami“, kai jų gaunamų tiesioginių išmokų suma viršija 2 tūkst. eurų. EK kasmet nustato, kokiu procentu mažinamos ją viršijančios išmokos. Nuoskaitos patenka į krizių rezervo fondą. Tvirtinama, kad jei jis nepanaudojamas, pinigai grąžinami ūkininkams.

Gali ir nemokėti

Antanas Karbauskas, Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vedėjas

Reikėtų pabrėžti, kad ES valstybė narė nėra įpareigota pareiškėjams kompensuoti „numoduliuotų“ papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų nei už 2012 m., nei už 2013 m., gali būti priimtas bendras sprendimas nemokėti jų – svarbiausia, kad nebūtų išmokėtos didesnės sumos nei nustatyta EK sprendimuose. Tačiau ŽŪM mano, kad, atsižvelgiant į šiuo metu ypač sunkią pieno ūkių padėtį, sumažinta išmokų dalis turi būti kompensuota. Taip būtų bent iš dalies atlyginti nuostoliai dėl mažų pieno supirkimo kainų. Juolab kad moduliacija labiausia ir kirto pieno ūkiams. ŽŪM inicijavo, kad lėšų kompensavimo visiems pareiškėjams (ir tiems, kurie laiku nesikreipė į teismą) klausimas būtų svarstomas Vyriausybėje. Kompensuoti reikėtų apie 18 mln. eurų sumą, kuri turėtų būti išskaidyta 5 metams.