Paskutinį kartą apie iš Žeimių miestelio (Jonavos r.) kilusį Romą Mickevičių (30 m.) rašiau pernai, vasaros pabaigoje. Šis vyras, ko gero, yra tapęs visų Lietuvos teisėjų ir prokurorų siaubu – mat iš 34 jam paskelbtų nuosprendžių didesnė pusė skirta už grasinimus nužudyti ir turto prievartavimą. Kalėdamas pataisos namuose R. Mickevičius (buvo nuteistas už vagystes) vieną po kito raitė grasinimus Kėdainių rajono, Panevėžio apygardos ir miesto, Anykščių, Šakių, Pasvalio rajonų apylinkių teismų teisėjams bei šiuose miestuose dirbantiems prokurorams.

Iš pradžių R. Mickevičius savo įtūžį ant prokurorų ir teisėjų galvų liejo vienas. Grasino juos ir jų šeimas išpjauti, sužaloti, keikė juos kaip tik išmanė ir dar retsykiais laiškus pasirašydavo krauju. Piktas buvo dėl visko: tai per švelni bausmė (neįvertintas tinkamai!) skirta, tai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tai ne į tuos pataisos namus nugrūstas...

Vyrui iki šiol nė motais, kad jo buvimas už grotų vis ilginamas – juk taip smagu pasivažinėti maršrutu „pataisos namai–tardymo izoliatorius (ar areštinė)–teismas–pataisos namai“. Be to, Romas rado dar ir pasekėjų – jau kuris laikas už grasinimus ir turto prievartavimą į teisiamųjų suolą jis sėda nebe vienas. Bendrai, aišku, keičiasi: vieni po tokio „nuotykio“ suvokę, kad susidėjo su kvailiu, į viską spjauna, kiti neatsilaiko nuo pagundos pakeisti įgrįsusį pataisos namų vaizdą, treti – įklimpę į skolas – tokiu būdu tikisi išpešti pinigų...

„Mirties nuosprendis“

Dar pernai vasarą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Sigitas Bagdonavičius R. Mickevičiui paskelbė 33-ąjį nuosprendį. Ir ne tik jam, bet ir šio bendrams – Tomui Ginduliui (35 m., 25 kartus teistas už vagystes, turto prievartavimą ir kitus nusikaltimus) bei Edgarui Savickui (31 m., 28 kartus teistas už vagystes, sukčiavimą, tame tarpe ir už nužudymą bei kitus nusikaltimus). Tuomet trijulė savo taikiniu buvo pasirinkusi Pasvalio apylinkės prokuratūros prokurorę Ievą R.

Priminsiu, kad 2014 metų gruodį pareigūnė gavo du vokus. Viename jų buvo sudėti net trys laiškai, kurie prasidėjo necenzūriniais kreipiniais „LaBas šliūha“ ir panašiai. Neslėpdami tapatybių rašeivos savo keverzonėse žadėjo prokurorę nužudyti, kankinti, pjaustyti, sukapoti jos šeimos narius, liepė skaičiuoti paskutines savo gyvenimo dienas. „Tavo mirties nuosprendis“ – taip prasidėjo vienas iš laiškų. O E. Savickas savo laiške dar pridūrė, kad jam tai padaryti nė motais, nes jis, girdi, jau esąs teistas už žmogžudystę.

Analogiško turinio laiškus prokurorė gavo ir dar po poros dienų. Juose pareigūnei buvo „suteikta galimybė“ likti gyvai. Žinoma, tik tuo atveju, jei ši į R. Mickevičiaus sąskaitą perves 5000 eurų, į E. Savicko – 4000 litų (beveik 1200 eurų) ir 5000 eurų, o T. Gindulis užsiprašė net 25 000 eurų.

Teismas R. Mickevičiaus ir E. Savicko veikas kvalifikavo pagal LR BK 181 str. 1 d.(turto prievartavimas) o T. Gindulio veiksmus įvertino pagal LR BK 181 str. 3 d.(didelės vertės turto prievartavimas). Paskyręs visiems bausmes, teisėjas suskaičiavo, kad R. Mickevičius iš viso pataisos namuose turėtų kalėti 9 metus ir 10 mėnesių, E. Savickas –14 metų ir 9 mėnesius (iš jų 8 metus kalėjime), o T. Gindulis – 13 metų ir 10 mėnesių.

Taikinys – teisėjas

Nuosprendis buvo paskelbtas pernai rugpjūtį. R. Mickevičius gana ramiai reagavo į vėl prailgintus nelaisvės metus ir garsiai visiems pranešė, jog niekas jo nesustabdysiąs, jis ir toliau rašysiąs grasinamus laiškus. Tuomet rašėme, kad dabar, ko gero, laišką su grasinimais turėtų gauti ir šį nuosprendį paskelbęs teisėjas. Arba ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė.

Neapsirikome. Pernai gruodį R. Mickevičius, šį kartą su kitais „padėjėjais“ – Dariumi Eriksonu (27 m., 11 kartų teistas už vagystes, sukčiavimą bei kitus nesunkius bei apysunkius nusikaltimus) bei Vytautu Žukausku (41 m., 8 kartus teistas už vagystes) – buvo nuteistas 34-ąjį kartą už turto prievartavimą ir grasinimus Panevėžio apygardos teismo teisėjui S. Bagdonavičiui. Trijulė pažadėjo nukirsti teisėjui galvą, jei šis į nurodytas sąskaitas nepervesiąs 10 000 eurų.

Niekas neklauso

Pastarąją bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismas.

Teisme R. Mickevičius prisipažino tik iš dalies: girdi, kaltas, bet tam yra svari priežastis. Na ir porino tą patį, ką aiškindavo visuose teismuose: girdi, atliekąs bausmę Alytaus pataisos namuose (PN), kur iš 1400 atliekančių bausmę asmenų apie 800 yra ŽIV nešiotojai. Kadangi jis narkotikų nevartoja, ir nėra ŽIV nešiotojas, todėl nenorėdamas užsikrėsti šiuo virusu, ne kartą įvairių institucijų (Kalėjimų departamento, teismų) prašė perkelti jį atlikti bausmę kituose pataisos namuose, tačiau į tokius prašymus nebuvo reaguojama. Todėl nusprendęs rašyti grasinančio pobūdžio laiškus, tokiu būdu tikėdamasis, kad jam bus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir bus perkeltas iš pradžių į tardymo izoliatorių, o po bausmės už naują nusikalstamą veiką paskyrimo – ir į kitus pataisos namus.

R. Mickevičius prisipažino, jog tokių grasinančio pobūdžio laiškų įvairiems teisėsaugos institucijų pareigūnams yra parašęs jau ne vieną, ne kartą už tokius veiksmus buvo ir nuteistas.

Nors laiškų rašymas rezultatų nedavė ir jo į kitus pataisos namus neperkėlė, vyras rankų nenuleido ir, kai už netinkamą elgesį atsidūrė Alytaus PN baudos izoliatoriuje, nutarė vėl užsiimti „smagia“ veikla – parašyti grėsmingą laišką ir pareikalauti pinigų. Pasak R. Mickevičiaus, Panevėžio apygardos teismo teisėją pasirinko todėl, kad šis yra vienas iš teisėjų, o „teisėjai, prokurorai savo nepagrįstais sprendimais griauna kitiems žmonėms gyvenimus“.

Skųstis – tabu

„Kadangi mano rašytus laiškus pataisos namų administracija tikrina, parašiau laiško juodraštį, kurį parodžiau kartu baudos izoliatoriuje buvusiam D. Eriksonui, – sakė teisme R. Mickevičius. – Šis iš karto sutiko ir perrašė laišką. V. Žukauską teko „paspausti“ – jis irgi perrašė tą patį juodraštį“.

D. Eriksonas paaiškino, jog laišką sutiko perrašyti todėl, kad labai norėjęs būti perkeltas į kitus pataisos namus. Tačiau, pinigų nesitikėję, rašę tik tam, kad atrodytų grėsmingiau.

V. Žukauskas gi aiškino, kad tuo metu buvęs vienoje kameroje su kitais kaltinamaisiais, kai R. Mickevičius paklausęs, kas norįs pasivažinėti iš pataisos namų į tardymo izoliatorių. „Buvo kalbama, kad būtų neblogai taip praleisti laiką, – pasakojo V. Žukauskas. – Tačiau niekas iš jaunesnių nuteistųjų laiško nerašė, o aš esu vyresnis, lėto būdo, išsigandau, kai ėmė man grasinti, jog gausiu į kaulus, todėl perrašiau R. Mickevičiaus duotą juodraštinį laiško variantą ir atidaviau jam“.

Teisėjo paklaustas, kodėl nesikreipė pagalbos į pareigūnus, V. Žukauskas paaiškino, kad „pagal susiklosčiusias tarp pačių nuteistųjų elgesio taisykles, pareigūnams skųstis negalima“. „Tuomet būtų buvę dar blogiau“, – paaiškino vyras.

Mėgautųsi laisve

Tiek R. Mickevičius, tiek D. Eriksonas jau tituluoti recidyvistai. Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, įvertinęs R. Mickevičiaus nusikalstamą veiką, skyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją subendrino su neatliktomis bausmėmis, skirtomis už ankstesnius nusikaltimus, tad vyras už grotų turėtų praleisti 12 su puse metų.

D. Eriksonui buvo skirta galutinė 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Žukauskas už grotų dar turės praleisti 7 mėnesius ir 10 dienų. Jei ne baimė, paskatinusi parašyti grėsmingą laišką, vyras jau vasarą būtų buvęs namie ir mėgautųsi laisve.

Kadangi vyrai mėgsta važinėtis, tai nuosprendį greičiausiai skųs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Neturi darbo

Ko gero, tokių grasintojų nebūtų, jei visi nuteistieji būtų užimti – dirbtų. Deja, kol kas įkalinimo įstaigų administracijos dar neturi galimybių visiems savo įnamiams pasiūlyti darbą. Todėl dykaduoniaudami nutiestieji ir prigalvoja įvairiausių būdų – o tai priklauso nuo jų intelekto – kaip paįvairinti sau gyvenimą.

Nors pataisos namuose ir vyksta įvairūs užsiėmimai, vykdomos reabilitacijos, integravimosi į visuomenę programos, tačiau, ne paslaptis, kad kai kurie nuteistieji šiuos užsiėmimus lanko tik formaliai. Mat atsisakymas dirbti ar dalyvauti kokioje nors reabilitacinėje programoje atsispindi nuteistojo charakteristikoje ir tokie neigiami įrašai atitolina lygtinio paleidimo galimybę.

Kitą vertus, pataisos namuose vis dar klesti kastos, azartiniai žaidimai. Nuteistieji „nurašyti“ į žemiausiąją, visų niekinamą lygmenį, neretai prasiskolinę ieško įvairiausių būdų kaip prasimanyti pinigų. Dar kiti – tokiais būdais bando susikurti „kieto bičo“ įvaizdį ir taip išvengti pažeminimų ir patyčių.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ