Lietuvos pirkėjai lietuviškų daržovių, vaisių bei kitokių maisto produktų gali dairytis ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Mat ir į juos šios kaimiškos gėrybės atkeliauja tiesiai iš ūkių bei įmonių.

Kartu nuo pirmųjų dienų

Prekybos tinklų lentynose Lietuvoje užaugintų daržovių galima rasti beveik ištisus metus.

Nuo birželio pradžios į prekybos tinklus iš Virgilijaus Kuprevičiaus ūkio Kėdainių rajone tiekiamos dvi pagrindinės daržovės – morkos ir kopūstai. Ūkininkas sakė, kad su prekybos tinklu „Maxima“ bendradarbiauja nuo pat šio tinklo įkūrimo pradžios. Ūkio produkcija patraukli, nes didelis dėmesys skiriamas jos kokybei. Ūkyje sutelkta pažangiausia žemės dirbimo, daržovių nuėmimo, rūšiavimo įranga. Du kartus V.Kuprevičiaus „Tikras ūkis“ pelnė geriausio Metų ūkio titulą.

„Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, daug sunkiau sekasi su vasarinėmis morkomis.

Kadangi trūko drėgmės, jos gana prastai dygo. Daržoves laistome, taigi, turėtų užaugti, bet derlius bus šiek tiek mažesnis negu kasmet“, – teigė ūkininkas. V.Kuprevičius minėjo, kad Slikių kaime jų „Tikras ūkis“ morkas bei kopūstus augina dideliuose plotuose – iš viso šiemet šioms daržovėms skirta pusantro šimto hektarų žemės.

Daržovių ūkio savininkas džiaugėsi, kad ūkio bendradarbiavimas su prekybos tinklu „Maxima“ pateisino lūkesčius. „Esu patenkintas, viskas sekasi sklandžiai. Atsiskaitymai mus tenkina, nes prekybininkai laikosi įstatymų nustatytos tvarkos. O kainas, kaip žinome, diktuoja rinka. Šiuo metu supirkimo kainos yra maždaug 5 centais aukštesnės, nes derlius visoje šalyje prastesnis, tai mums viskas gerai“, – tikino morkų bei kopūstų augintojas iš Kėdainių rajono.

Anot „Tikro ūkio“ šeimininko, tokį kiekį daržovių, kokį augina jie, paduoti turguose būtų sudėtinga. „Nežinau, kaip kitiems ūkininkams, bet man geriau tiekti produkciją į prekybos tinklus“, – sakė bendradarbiavimu patenkintas daržininkas.

Nors metai morkoms bei kopūstams augti nėra iš lengvųjų, bet V.Kuprevičius viliasi, kad rudeninės daržovės bus geros, nes joms laiko augti dar yra, ruduo dar priešaky. „Kol kas nuimame vasarines daržoves, o rudeninių dar nepradėjome imti. Dar sunku prognozuoti, koks bus derlius, galėsime pasakyti, kai visą nukasime“, – teigė V.Kuprevičius.

Bendrovės nuotr.

Lentynose – naminė duona

Purvininkų kaime (Prienų r.) įsikūrusi UAB „Du Medu“ siūlo pirkėjams rankų darbo ekologišką produkciją – naminę kaimišką duoną, pyragus, sausainius. „Du Medu“ generalinis direktorius Vytautas Račickas sakė tik teigiamai vertinąs jų mažos kepyklėlės ir stambaus prekybos tinklo bendradarbiavimą. „Prekybos tinklai turi būti suinteresuoti, kad juose būtų prekiaujama vietine produkcija. Tai gera kryptis, svarbu, gerai ją įgyvendinti“, – teigė ekologinės kepyklėlės vadovas.

Martynas Glazauskas, UAB „Du Medu“ gamybos vadovas, atkreipė dėmesį, kad tobulėjimui ribų nėra. Jo teigimu, jau penkerius metus jų produktai keliauja į prekybos tinklo parduotuvių lentynas. Galbūt reikėtų pasistengti dar gražiau juos išdėstyti, kad pirkėjai atkreiptų dėmesį į jų produkciją, ją lengviau rastų.

Gamybos vadovas neneigė, kad naudos iš bendravimo su prekybininkais tikrai yra – Lietuvos pirkėjai perka ir valgo jų duoną. Kepyklėlė tiekia savo gaminius į aštuonias „Maximos“ tinklo parduotuves. Keb-

lumų kartais susidaro tik dėl to, kad užsakymų apimtys labai svyruoja: vieną dieną užsakoma produktų už 20, kitą – už 150 eurų. Jei užsako tik 5 pakelius sausainių, į tokią parduotuvę būna nuostolinga vežti, deginti degalus, vairuotojui mokėti algą. Norėdama išsaugoti duonos šviežumą ir kokybę, UAB „Du Medu“ pati išvežioja produkciją į parduotuves. Jos gaminiai pasiekia beveik visus didžiuosius Lietuvos miestus.

„Mes puoselėjame senąsias tradicijas. Duonos receptus mūsų direktorius paveldėjo iš savo tėvų. Pirmą duonos kepalą iškepėme prieš 20 metų. Mūsų didžiausias išskirtinumas, kad mūsų duonos kelias prasideda mūsų ekologiniame ūkyje. Jame išsiauginame ekologiškų grūdų, kuriuos sumalame nuosavame malūne – ir turime žaliavos duonai kepti“, – pasakojo M.Glazauskas. Anot jo, įdirbio reikia ir prekiaujant duona, ne tik ją kepant. „Iškepti galime toną, bet svarbiausia parduoti duoną šviežią“, – lūkesčiais pasidalijo Prienų rajono duonos kepėjai.

„Galime iškepti toną duonos, bet svarbiausia – ją parduoti šviežią “, – lūkesčiais pasidalijo Prienų rajono duonos kepėjai.

Sveikesni obuoliai

UAB „Luksnėnų sodai“ naujojo derliaus obuoliai rugpjūčio paskutinę savaitę jau pasieks prekybos tink-lo parduotuvių lentynas. Šios bend-rovės direktorius Vaidas Stanaitis teigė, kad apie 80 proc. jų išaugintos produkcijos (be krituolių) iškeliauja į „Maximos“ prekybos tinklo parduotuves, kur pirkėjai yra pratę rasti gausų lietuviško derliaus asortimentą. „Galiu pasidžiaugti, kad prekybininkai tikrai vertina lietuviškus obuolius, mes paprastai gauname šiek tiek daugiau negu mokama už lenkiškus obuolius. Net nepaisant to, kad iš Lenkijos kainuoja obuolių transportavimas. Mūsų manymu, ir vartotojai vis dažniau renkasi lietuviškus obuolius, kurie skiriasi nuo lenkiškų“, – sakė V.Stanaitis, džiaugdamasis, kad kiekvienais metais pavyksta su prekybininkais susitarti dėl gana nemažo obuolių kiekio.

Pasak lietuviškų obuolių augintojų, Lietuvoje šaltesnis klimatas, todėl obuolius sunkiau užauginti, šiek tiek skiriasi ir skoninės jų savybės. Lietuviški obuoliai yra šiek tiek rūgštesni, bet UAB „Luksnėnų sodai“ patenkina ir mėgstančiųjų saldžius obuolius poreikį – išaugina ir tokių obuolių. Šiemet „Luksnėnų sodai“ į „Maximą“ tieks ekologiškus obuolius. „Lietuviai nėra linkę daugiau mokėti už ekologišką produkciją. Būtent dėl to palyginti mažai sodininkų ryžtasi ekologiškai auginti obuolius. Tokių vaisių kainos neturėtų būti gerokai didesnės negu įprastinių. Kadangi šiemet Lietuvoje obuolių tikrai bus daug, kainos neturėtų „kandžiotis“. Sodininkams gal nelabai džiugios naujienos, bet pirkėjai tikrai galės prieinama kaina įsigyti mėgstamų vaisių“, – mano Alytaus rajono sodininkas.

Luksnėniškiai tikisi priskinti apie 1,1 tūkst. tonų desertinių obuolių – tai 10 proc. daugiau nei įprastas vidurkis. Aišku, sodininkai tikėjosi, kad bus dar geriau, nes pavasarį sodai buvo apsipylę žiedais. Anot V.Stanaičio, Luksnėnuose obelų šakos tikrai nelūš nuo vaisių. Stichinė sausra Alytaus rajone sodams neišėjo į naudą – derlius ne rekordinis.

Ekologiški kiaušiniai – prekybos centre

Liepių kaimo (Jonavos r.) ūkininkas Arūnas Ševelis prekybos tinklams tiekia ekologiškus kiaušinius. Jis tokiu būdu parduoda daugiau kaip pusę savo dedeklių vištų fermoje surenkamų kiaušinių. „Viskas įmanoma. Tai bendradarbiavimas su tam tikromis sąlygomis. Jų sąlygos yra geros, bet turi pats būti pakankamai atsakingas dirbdamas su prekybos tinklais. Visą laiką reikia žiūrėti, ar leidžia tavo galimybės, ar tenkins sąlygos“, – teigė daugiau kaip 5 metų tokio bendradarbiavimo patirtį sukaupęs ūkininkas.

A.Ševelis mano, kad ir turguje parduotų ekologiškus kiaušinius už panašią kainą, bet ūkininkai privalo taupyti brangų laiką. „Turguje reikėtų įkurti nuolatinę darbo vietą, be to, jeigu pats stovėsi ir kiaušinius pardavinėsi, labai daug darbų nepasidarysi“, – pasakojo vištų fermos savininkas.

Kiaušinių kiekis kinta pagal metų laiką, paukščių kaitos laikotarpį, bet ekologiškų kiaušinių prekybai A.Ševelis turi beveik ištisus metus.

Lietuviškos bulvės – visus metus

Devynis ūkius vienijančios kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius teigė, kad antrosios lietuvių duonos – bulvių – pirkėjai prekybos centruose gali nusipirkti jau nuo birželio mėnesio. Rudeninis bulvių derlius prekybai bus pradėtas vežti rugsėjį. Apie 30 proc. šios kooperatinės bendrovės derliaus nukeliauja į „Maximos“ parduotuves.

„Mes stengiamės stiprinti eksporto rinkas, bet lygiagrečiai dirbame ir su senais partneriais – mūsų šalies prekybos tinklais“, – tvirtino R.Grumčius.

Pasak jo, dėl šiemetės Europą alinusios sausros bulvių eksportui sąlygos turėtų būti labai palankios, nes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse išaugintas menkesnis bulvių derlius. Lietuvoje jis bus apie 20–30 proc. menkesnis nei įprastai. Tačiau tikroji situacija paaiškės, kai rugsėjo mėnesį bus pradėtos kasti žiemai skirtos bulvės.

„Kai kurie augintojai tuo užsiima jau daugiau kaip 15 metų, yra sukaupę didžiulę patirtį, įsirengę laistymo sistemas, bet tai nekompensuoja visu 100 proc. palankių gamtinių sąlygų“, – aiškino KB „Bulvių namai“ vadovas.

Į prekybos centrus ūkininkai bulves tiekia ne tik sveriamas maišais, bet ir skustas bei valytas.