Į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantys prieglobsčio prašytojai – skirtingi žmonės su skirtingomis istorijomis. Kasdien su jais susiduriantys pasieniečiai pasakoja, kad vieni jų į Lietuvą keliauja po vieną, kiti – šeimomis, vieni – tuščiomis kišenėmis, o kiti – su tuo, ką gali panešti, vieni ramiai prašo pagalbos, o kiti nepabūgsta ir veltis į konfliktus su pareigūnais.

Nuo metų pradžios pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai – didžioji dalis jų – per vasaros mėnesius. Daugiausiai nelegaliai sieną kirtusių asmenų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 541, Ignalinos rajone – 325, Varėnos – 313, Šalčininkų – 246.

Atvyksta ir su kūdikiais ant rankų

Pasieniečiai įžvelgia, kad prieglobsčio prašytojai į Lietuvą per Baltarusiją keliauja iš dviejų pagrindinių krypčių – Afrikos ir Irako. Įdomu tai, kad šių krypčių migrantai tarpusavyje labai skiriasi ne tik amžiumi, šeimine padėtimi, bet ir savo charakteriu. „Yra ta Druskininkų kryptis, kuri dabar prislopusi, tai ten keliauja Afrikos piliečiai. Didžioji dauguma jų – viengungiai, jauni, 20–24 metų amžiaus vyrai. Kita dalis – Irako piliečiai, kurių 850 dabar yra, kurie keliauja į Ignaliną, Švenčionis, Šalčininkus“, – tv3.lt pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis. Labai senyvo amžiaus žmonių, pasieniečių atstovo teigimu, nesulaikoma, tačiau sieną kerta šeimos, kurių rankose – ir kūdikiai.

„Kita dalis – šeimos, kur vaikai ir labai maži, ir paaugliai. Šeimos nėra labai senos, tėvai jauni. Sunku, aišku, pasakyti jų amžių labai tiksliai, nes didžioji dauguma jų dokumentų neturi. Bet senjorų, pensininkų daug nesimato. Jie prisistato šeimomis, kai kurie, aišku, turi dokumentus. Yra šeimose ir po porą vaikų, yra net tokių, kur visai kūdikiai, ir didesni šiek tiek. Nepilnamečių yra virš 400 iš bendro skaičiaus. O iš pilnamečių, aišku, daugiau vyrų“, – migrantų išsidėstymą pagal amžių aiškino G. Mišutis.

Čia pat jis pastebi, kad migrantai iš Afrikos šalių bei Irako tarpusavyje skiriasi ir daiktų kiekiu. „Labai išsiskiria afrikietiškoji kryptis. Jie eina dažniausiai tuščiomis rankomis, nebent kažkokie mobilieji telefonai. Atrodo, kaip stovi, taip atėjęs. O šeimos, natūralu, nešasi daiktų, kiek gali panešti kuprinėse. Tai kažkokie asmeniniai daiktai, drabužiai, vaikams, jeigu reikia“, – sakė VSAT atstovas.

Kad yra studentai, bando įrodyti nuotraukomis ir raktais

Pasieniečiai neslepia, kad sunkiausia – susikalbėti su migrantais, kurių dauguma nekalba nei angliškai, nei rusiškai. Tenka į pagalbą pasitelkti vertėjus, tačiau ir šių trūksta. „Afrikietiškoji kryptis kalba prancūziškai, yra tokių. Yra vertėjai, tų vertėjų irgi, aišku, trūkumas yra. Bet tie, kurie visai nekalba, ten ir prasideda problemos, nes Lietuvoje tiek tų vertėjų nėra. Tai įvairiais būdais pirminiai dalykai vyksta – ir programėlių pagalba verčiame, ir jų pačių bendrakeleiviai padeda, kurie supranta angliškai, ar paaiškėja, kad rusiškai kai kurie supranta. Kai kurie net neišsiduoda iš pradžių, kad jie rusiškai supranta.

Tik po tam tikro laiko pradeda aiškėti, kai galbūt atsipalaiduoja jie po streso“, – svarstė G. Mišutis. Kai prieglobsčio prašytojus pavyksta prakalbinti, pasienio pareigūnai išgirsta įvairiausių istorijų. Vienos jų, kaip pastebi G. Mišutis, – tarpusavyje identiškos, tarsi būtų išmoktos, o kitas migrantai bado įrodyti, jei ne dokumentais, tai kartu su savimi turimais daiktais. „Prisistato įvairiai jie, yra įvairių istorijų. Afrikietiška kryptis dauguma studentais Baltarusijos universitetuose prisistato.

Įrodymus labai sunku vertinti, nes jie dokumentų praktiškai neturi, nesineša. Bet parodo telefonuose įvairių vaizdelių, demonstruoja, kad bendrabučio kambariuose gyvena. Iš dalies tie vaizdai atitinka tai, ką jie kalba. Buvo keli, kur turėjo nuo bendrabučio esą raktus su numeriukais kambario. Kai kurių detalių jie pateikia, kad kažko per daug nepasakysi, kad neteisybė, bet 100 procentų irgi nėra pagrindo tikėti. Nėra pasieniečių tikslas aiškinti jų kilmę, socialinę padėtį. Jie visų pirma traktuojami kaip sienos pažeidėjai“, – pažymėjo G. Mišutis.

Kyla konfliktinių situacijų

Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose. Taip pat Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. O nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

Nenuostabu, kad gausiai apgyvendintose patalpose tarp migrantų, o kartais tarp jų ir pareigūnų kyla konfliktų. Kartą, kaip pasakoja G. Mišutis, pareigūnams teko pasitelkti ir ginklus. „Buvo keli atvejai Druskininkų užkardoje sulaikymo metu, kai jie pasipriešino. Buvo eita į kontaktą. Viena grupė – aštuoni asmenys – prieš kelis patrulius bandė su jėga eiti.

Netgi buvo toks atvejis, kai tarnybinis šuo buvo puolamas, ko netekę girdėti dar yra. Ten jau buvo ginklas panaudotas šūviui į orą, antrankiai, jėga ir t. t.“, – pasakojo pasieniečių atstovas. Jis tarp atvykėlių iš dviejų minėtų krypčių įžvelgia ir būdo bruožų skirtumų.

Štai šeimos, pasak G. Mišučio, kur kas ramesnės nei jauni vyrai iš Afrikos. „Afrikietiškoji kryptis yra labiau nepaklusnesnė, ne tokia, kaip irakiečių šeimos, kurios ramios eina, komandų klauso, bėgti nebando, patys pamatę pasieniečius neretu atveju juda link jų prieglobsčio pasiprašyti. Suprantama, vaikai tenai, jie ramūs, vykdantys komandas.

Afrikietiška kryptis turi konfliktiškumo. Nemaža dalis jų sportiški, atletiški. Ir apgyvendinant buitinių visokių dalykų pasitaiko. Joninių išvakarėse Pabradėje, užsieniečių registracijos centre, buvo nepaklusimo, neramumo kilę. Ten kelias valandas buvo įtempta padėtis, jie reiškė nepasitenkinimą, tai reikėjo truputį papildomų pajėgų įvesti ir specialiai parengtus pareigūnus“, – prisiminė G. Mišutis. Taip pat prieglobsčio prašytojai, anot G. Mišučio, kartais reiškia nepasitenkinimą dėl savo gyvenimo Lietuvoje sąlygų ar jiems teikiamo maisto.

„Aišku, žmonės ne taip įsivaizdavo šitos kelionės tarpinį finišą. Jiems tai yra netikėta, jiems tai yra stresas, sumokėti pinigai, sąlygos, aišku, yra ne pačios geriausios, kokias gali suteikti valstybė. Dabar, aišku, kai perpildytas Užsieniečių registracijos centras ir jie apgyvendinami patalpose, kurios nepritaikytos – mokyklose ar sporto salėje, kai sudeda čiužinių dešimtis vienoje erdvėje, – tai tokio nepasitenkinimo, neperaugančio kol kas į riaušes ar neramumus yra. Jį galima suprasti. Bet čia jų pasirinktas kelias“, – sakė G. Mišutis.

Čia pat jis atkreipia dėmesį, kad ilgiau apgyvendinant migrantus ir apribojant jų judėjimo laisvę, nepasitenkinimo atvejų gali tik daugėti. „Yra tam tikra grėsmė, kad nepasitenkinimas gali prasiveržti kažkur tai. Todėl labai svarbu teikti jiems prašomą informaciją – kas yra sudėtinga dėl to paties nesusikalbėjimo, – kad jie suprastų savo teisinę padėtį, savo perspektyvas ir t. t., kad beįsižiebiančių neramumų būtų bandoma išvengti. Bet tai labai sudėtingas dalykas, nes jie atsiduria sąlygose, kurių nesitikėjo, jų vienoje vietoje daug – tai daro situaciją sudėtingesnę“, – kalbėjo VSAT atstovas.