Pastarąjį dešimtmetį visuomenėje daugėjo senyvų žmonių. 2014 m. 60 metų ir vyresni žmonės sudarė 24,4 proc. šalies populiacijos, nors prieš dešimtmetį tokių žmonių buvo 3,2 proc. mažiau. Taip pat dabar daugiau senyvo amžiaus žmonių serga, kaip teigia Higienos instituto specialistai.

2014 m. sergančiųjų 60 metų ir vyresnių žmonių buvo apie 90 proc., o 2005 m. – apie 77 proc. Daugiausia sergančių senyvo amžiaus gyventojų buvo Panevėžio bei Alytaus miestų savivaldybėse. Lietuvoje 2014 m. daugiau kaip pusė 60 metų ir vyresnių yventojų (63 proc.) sirgo kraujotakos sistemos ligomis, o ketvirtadalis – jungiamojo audinio ir raumenų bei griaučių ligomis, akių ir su jomis susijusių organų ligomis.

Taip pat nemaža senyvo amžiaus gyventojų problema – traumos. 2014 m. maždaug 1 iš 10 senyvo amžiaus gyventojų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl įvairių traumų. Apie trečdalį susižalojusių 60 metų ir vyresnių žmonių patyrė klubų ir kojų susižalojimų, iš kurių daugiausia traumų lėmė šlaunikaulių lūžiai. Svarbiausia šio amžiaus žmonių traumų priežastis – nukritimai. Beveik 30 proc. visų 60 metų ir vyresnių žmonių, besikreipusiųjų į gydytojus dėl susižalojimų, teigė, kad susižalojo krisdami.

Remiantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, galima teigti, kad 2014 m. Lietuvoje mirė 32 463 senyvo amžiaus žmonės. 2014 m. 60 metų ir vyresnių kaimo gyventojų mirtingumas buvo 1,2 karto didesnis nei miesto (miesto – 5 139 100 000 gyventojų, kaimo – 4 229 100 000 gyventojų). Daugiausia 60 metų ir vyresnių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (net 63 proc. mirčių). Pagrindinės kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių mirė senyvo amžiaus gyventojai: lėtinė išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Penktadalį senyvo amžiaus gyventojų mirčių sudarė mirtys nuo piktybinių navikų. 2014 m. dažniausia senyvo amžiaus vyrų priežastis buvo bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, o moterų – krūtų piktybiniai navikai.

Lėtinės neinfekcinės ligos – pagrindinė ir kitų ES šalių senyvo amžiaus gyventojų mirties priežastis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvos mirtingumo nuo visų dažniausių ligų rodikliai – vieni didžiausių.

Duomenys apie senyvo amžiaus žmonių demografinę bei socialinę-ekonominę padėtį, sveikatos priežiūrą, sergamumo ir ligotumo rodikliai, mirties priežastys bei Lietuvos senyvo amžiaus žmonių būklė ES kontekste nagrinėjami Higienos instituto specialistų parengtame leidinyje „Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“.

Rūta Ustinavičienė

Higienos instituto vyr. specialistė