Ūkininkai Jovilė ir Eivydas Amšiejai įrodė, kad galima originaliai ūkininkauti nedideliame ūkyje ir iš jo pragyventi. Jie nusprendė, kad Dzūkijoje gali augti ne tik lietuviškos bulvės ir burokėliai, bet ir iš egzotiškų kraštų atkeliavusios daržovės.

Viską išbando patys

Amšiejai iš Alytaus priemiesčio į Eivydo tėčio gimtinę Varnagirių kaime pabėgo prieš trejus metus. „Čia planavome žvejoti, degintis, žaisti krepšinį, vakaroti prie laužo, tačiau didžiąją laiko dalį – sėti, sodinti, ravėti, laistyti, skinti, pjauti ir vėl sėti“, – pasakojo sutuoktiniai, dirbantys 5 ha žemės.

Pirmaisiais metais jie ėmėsi auginti česnakus, kuriems skyrė 1 ha. Vėliau, sekdami kitų šalių patirtimi ir norėdami prekiauti tuo, kas Lietuvoje neauginama, pasistatė šiltnamį ir nedidelę dalį jo apsėjo netradicinėmis lapinėmis daržovėmis (kininiais bastučiais pak choi, japoniniais kopūstais mizuna, japoninėmis garstyčiomis, skoniu špinatus ir kopūstus primenančiais tamsiaisiais kopūstais komacuna, kitais Japonijoje populiariais žalumynais, menturinėmis dedešvomis ir kt.).

E.Amšiejus sakė, kad Savojos kopūstai vartojami pyragų įdarams, balandėliams gaminti. Redakcijos archyvo nuotr.

Jovilė šmaikštavo, kad visos azijietiškos daržovės tokios skanios, kad gali išsivystyti priklausomybė nuo jų. Šeimininkė pirmiausia jas išbando savo virtuvėje. „Bene savaitę eksperimentavome virtuvėje, ir supratome, kad komacuna –japoniniai špinatai – yra super! Tai skani, soti ir greitai paruošiama bastutinių šeimos lapinė daržovė. Išbandę receptus, juos siūlome ir pirkėjams“, – pasakojo pašnekovė.

Išplėtė asortimentą

Pernai ūkininkai daržovėmis užsėjo visą turimą plotą. Asortimentą jie papildė 6 skirtingomis lapinių kopūstų veislėmis, besiskiriančiomis forma, spalva ir skoniu, taip pat kininiais brokoliais, cikorijomis, japoninėmis garstyčiomis, ropėmis, moliūgais, įvairiaspalvėmis morkomis, cukinijomis, mangoldais ir kt. Ūkininkai taip pat ėmė auginti retas daržoves – gumbinius pankolius, primenančius anyžių.

Itin didelio populiarumo tarp pirkėjų pernai sulaukė ropės. Su klientais nuolat bendraujanti Jovilė jiems aiškino, kad ropių galima dėti į troškinius, sriubas, kepti orkaitėje su kitomis daržovėmis ir net spausti sultis.

„Skaniausios nedidelės, pjaustytos griežinėliais. Būkite išradingi, eidami į svečius ne „traškėsių“, o ropių neškitės. Beje, žinokite, kad valgomi ir ropių lapai bei lapkočiai. Juos tinka dėti į žaliuosius kokteilius ir salotas“, – patarė jaunoji ūkininkė.

Amšiejai išaugino ir nemažai moliūgų. Už muskatinių ir miltingų (puikiai pakeičiančių bulves) pilkųjų moliūgų kilogramą pirkėjai mokėdavo po 80 centų, o už sviestinių – po eurą.

Ūkyje auginamos įvairių veislių daržovės, kurias pirkėjai noriai perka. Redakcijos archyvo nuotr.

Sutuoktiniai sezono metu pirkėjus lepino ir baltais, geltonais, dryžuotais burokėliais (kilogramo kaina – 1 euras). 100 gramų salotų kainavo nuo 30 iki 80 centų. Anot Jovilės, kaina priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis jos augo pavasarį, todėl ji kasmet svyruoja. Manoma, kad ateityje salotos bus parduodamos vienetais – kaip užsienyje.

Užaugs anksčiau

Alytaus rajono ūkininkai savo produkcija klientus vilioja nuo gegužės iki gruodžio, prekiaudami mobiliuose ūkininkų turgeliuose Kaune ir Vilniuje. Pasak J.Amšiejienės, pati intensyviausia prekyba vyksta pavasarį.

Pavyzdžiui, pernai pirkėjams jie siūlė daugiau ankstyvųjų žalumynų produkcijos, nes išplėtė šiltnamių plotus. Amšiejų manymu, šiemet pirmaisiais šiltnamyje užaugintais žalumynais pradės prekiauti pasirodys mėnesiu anksčiau nei pernai. Kai žalumynų sezonas baigsis, į jų vietas šiltnamyje ūkininkai pasodins pomidorus, agurkus, paprikas ir baklažanus.

Sutuoktiniai ūkyje augina įvairių veislių salotas: ąžuolalapes, sviestines, romanines ir kt. Pernai, kai prekyba salotomis vėlavo, nuolatiniai klientai vis užduodavo klausimą: „Kur jūsų salotos?“ „Vasarinės liūtys ir škvalai pakenkė salotoms. Mes praradome net 20 arų derliaus. O tai – nemenki nuostoliai“, – prisiminė sutuoktiniai.

Populiariausios ūkio salotos: sviestinės, traškiosios, ąžuolalapės. Redakcijos archyvo nuotr.

Jie pasakojo, kad per dieną pavyksta parduoti nuo 30 iki 100 kilogramų žalumynų. „Prekybą turguje sunku nuspėti. Oro sąlygos – karštis ir lietus – labai koreguoja pirkėjų srautus. O neparduotos salotos ir žalumynai trumpai išlaiko savo prekinę išvaizdą, todėl keliauja į kompostinę, o kitai dienai vėl ruošiama nauja bei šviežia partija“, – pasakojo J.Amšiejienė.

Ketina plėstis

Populiarindami savo produkciją Alytaus rajono ūkininkai dalyvauja įvairiose mugėse ir festivaliuose. Tokiu būdu jie plečia savo vartotojų ratą ir tikisi, kad kuo daugiau pirkėjų įsigis šviežio ir skanaus derliaus.

Jovilė ir Eivydas neatmeta galimybės pradėti auginti žąsis, kurioms galėtų sušerti neparduotą produkciją. Ateityje jie dar planuoja statyti cechą ir perdirbti nekondicinę bei perteklinę produkciją – ją raugti, marinuoti, džiovinti ir šaldyti. Amšiejai taip pat ketina užsiimti ir išvežiojamąja daržovių prekyba į namus, darbovietes. Manoma, kad ateityje taps populiarūs ir daržovių krepšeliai, nes ne visi pirkėjai spėja pasilankyti turguje.

Pastaruoju metu populiarėja ir spalvotosios morkos. Redakcijos archyvo nuotr.

Atrastų pirkėją

Berta Čaikauskaitė, prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė

Visuomet vertiname Lietuvos ūkininkų pasiūlymus bendradarbiauti, nes šviežias vietinis derlius, galintis į parduotuves atkeliauti greičiau nei per parą, yra noriai perkamas mūsų klientų. Šiuo metu dar nesame sulaukę pasiūlymų prekiauti retesnėmis daržovių rūšimis.

Tikėtina, kad ir Lietuvoje išauginti neįprasti vaisiai bei daržovės atrastų savo pirkėją. Nors tradicinių Lietuvai ir egzotinių daržovių pardavimai gali skirtis dešimtimis kartų, tai dar nereiškia, kad pastarosios nėra paklausios. Šiuolaikinis vartotojas yra pakankamai išrankus, įpratęs nuolat atrasti naujus skonius, o gamindamas užsienio virtuvių patiekalus ieško jiems originalių ingridientų.

Pastebime, kad egzistuoja savotiškas vaisių ir daržovių vartojimo sezoniškumas, kurį lemia ne vien metų laikai mūsų krašte, bet ir egzotinių vaisių ir daržovių derlių kalendorius.

Taip pat esame pastebėję, kad esminis kriterijus renkantis vaisius ir daržoves Lietuvos gyventojams yra šviežumas, kuris yra svarbesnis net už kainą. Tą atskleidė praėjusių metų antroje pusėje atliktas vartotojų tyrimas. Jo duomenimis, 32 proc. pirkėjų svarbus kriterijus yra lietuviška vaisių ir daržovių kilmė.

Atsisakė produkcijos

Virgilijus Kuprevičius, Kėdainių r. ūkininkas

Prieš kelerius metus, norėdamas vartotojams tiekti įdomesnės produkcijos, ėmiau auginti baltagūžius, raudongūžius ir savojos (garbanotuosius) kopūstus. Jie buvo tiekiami į prekybos tinklus, tačiau pirkėjai juos vangiai pirko. Kadangi minėtų kopūstų sėklos – labai brangios, o savikaina – aukšta, jų neapsimokėjo auginti. Kam juos auginti, jei rinkai jie nereikalingi? Juk vartotojai žvalgosi į pigesnę produkciją.

Nutraukėme ir pekino kopūstų auginimą. Žinoma, šios daržovės turi paklausą ir žiemą, ir vasarą, tačiau jos reikalauja daug rankų darbo.

Raugia daržoves

Dalia Abukauskienė, Kauno r. ūkininkė

Raugti produkciją ūkyje ėmėme prieš kelerius metus. Šiuo metu raugiame 20 rūšių daržoves. Pirkėjams siūlome ne tik tradicines lietuviškas daržoves, bet ir tokias, kaip kininius bastučius pak choi. Tai – dietinis, vitaminingas, itin gero skonio produktas. Kininiai bastučiai sėjami pavasarį ir vasarą, per mėnesį juos galima sėti net kelis kartus, nes jie greitai auga.

Apie naujas daržoves ir gaminius visada papasakojame pirkėjams. Kelią į vartotojų širdis skinamės per bendravimą. Supažindinę su naujais produktais, duodame jų ir paragauti. Kai pirkėjai padegustuoja, jie žino, ką perka, įvertina skonį ir nerizikuoja bei pinigų veltui neleidžia.

Savo produkciją parduodame turgeliuose, jos kiekiai yra nedideli, todėl į prekybos tinklus netiekiame. Mūsų produkcija ilgai neužsiguli, vartotojai ją mielai perka, net ir vasaros metu.