LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Naudoti nebetinkančios, atlieka virstančios padangos tampa dideliu galvos skausmu valstybei. Kasmet oficialiai Lietuvoje realizuojama apie 30 tūkst. tonų padangų, dar panašiai pusė tiek parduodama nelegaliai.
Padangų gamintojai ir importuotai organizuoja ir finansuoja naudotų padangų, virtusių atlieka sutvarkymą, tačiau už padangas, kurios į rinką pateko nelegaliai, nemoka niekas. Tai reiškia, kad kaštai už naudotų padangų atliekų tvarkymą tenka visiems mokesčių mokėtojams, net ir neturintiems automobilių.
Lietuva tampa naudotų padangų sąvartynu Didelis kiekis padangų, už kurių utilizavimą nemokami jokie mokesčiai, atkeliauja iš užsienio šalių su naujais ar dėvėtais automobiliais. Dalis naudotų automobilių prekeivių įsigudrina „savo reikmėms“ naudotų padangų parsivežti užsienyje pirktų automobilių bagažinėse ir salonuose.
Nemaža dalis naudotų padangų atkeliauja iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių. Apeinant muitinės procedūras į šalį vilkikais patenka dideli kiekiai naudotų padangų, kuriuos vėliau realizuojamos turguose ar talpinant skelbimus internete. Aplinkosauginiai mokesčiai dažniausiai nemokami ir padangas perkant internetu iš kitų šalių.
Muitinės procedūras apeinantys verslininkai ne tik nesumoka mokesčių, už kuriuos vėliau atliekomis virstančios padangos būtų utilizuotos. Dažniausiai asmenys, nelegaliai gabenantys padangas į šalį vėliau nemoka PVM, GPM ir kitų mokesčių.
Maža to, valstybė turi sumokėti už nelegaliai į šalies rinką atvežtų padangų sutvarkymą. Kalbama ne tik apie mokesčių vengimą, tačiau ir apie žalą valstybės biudžetui. Lietuvoje sukurta naudotų padangų tvarkymo sistema užtikrina, kad padangų į automobilių servisą atvykę keisti vairuotojai, pirkdami naujas padangas, servise gali neatlygintinai palikti nebenaudojamas senąsias.
Nebenaudojamas padangas galima palikti ir naujas perkant kitose padangų prekybos vietose. Keturias padangas per metus vienas asmuo nemokamai gali palikti ir didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Valstybės sukurta sistema turėtų užtikrinti atlieka tampančių padangų surinkimą, tačiau jos vis tiek atsiduria ten, kur jų neturėtų būti.
Miškuose – rekordinis išmestų padangų kiekis
Už padangų utilizavimą nenorintys mokėti asmenys jomis atsikrato palaukėse, negyvenamose sodybose, komunalinių atliekų surinkimo vietose ar miškuose, kur toliau nuo žmonių akių yra išverčiami ir paliekami milžiniški kiekiai atliekomis virtusių padangų.
Apie tai, kad nelegaliai į šalį atvežtų ir atliekomis virstančių padangų sutvarkymas virsta didele problema, kalba ir šalies miškininkai, kuriems 2020 metai buvo rekordiniai pagal miškuose surinktų išmestų padangų kiekius.
Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, vien per pirmąjį 2020 m. pusmetį miškininkai surinko ir išvežė utilizuoti 173 tonas miškuose išmestų nebenaudojamų padangų. Palyginimui, 2019 m. miškininkai per visus metus surinko 157 tonas, o 2018 m. – beveik 100 tonų. Juolab, kalbama tik apie valstybinius miškus. Įstatymo leidėjo nustatyta prievolė sutvarkyti atliekas miškuose įteisinta visiems miško savininkams, o tai reiškia, kad valstybiniuose miškuose surinktą padangų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų. Ekspertų skaičiavimais, vien per pirmąjį 2020 m. pusmetį miškuose galėjo atsidurti tiek padangų, kiek užtektų bent 10 tūkstančių lengvųjų automobilių.
Valstybinių miškų urėdijoje dirbantys miškininkai neslepia, kad tvarkant neteisėtai valstybiniuose miškuose išmestas padangas, nebelieka laiko atlikti kasdienius, įprastus miškininko darbus, kuriems šiandien turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas.
Kovodami su klimato kaitos padariniais, šalies miškininkai turėtų visą dėmesį skirti ne atliekų rinkimui iš miškų, o miškingumo didinimui. Miške išmestos padangos ne tik apkrauna miškininkus papildomu darbu, tačiau ir kelią didelį pavojų gamtai. „Įprastai miškuose daugiausiai padangų randama jų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį.
Esant karštiems orams kyla ir nemenkas gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus medžiagas. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Tą matėme Alytaus padangų gaisro atveju“, – sako Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistas Jonas Bacevičius.
Padangų užstato sistema gali pakeisti situaciją Daroma prielaida, kad kaštus, tenkančius valstybei už nelegalių atliekų sutvarkymą būtų galima padengti padidinus aplinkosauginius mokesčius, įskaičiuojamus į padangų kainą, tačiau tokiu atveju padangų kaina neišvengiamai kiltų, o tai sudarytų dar didesnes prielaidas klestėti šešėlinei padangų prekybai. Tikėtina, kad ir nelegaliai susidarančių atliekų kiekiai nemažėtų, o atvirkščiai, į šalį įvežant dar daugiau neapmokestintų, pigesnių padangų, jų valstybei tektų tvarkyti dar daugiau nei šiandien.
Vienas iš sprendimų, kuris galimai išspręstų neteisėtą naudotų, atlieka tapusių padangų surinkimą – naudotų padangų užstato sistema. Matant sėkmingą pakuočių depozito sistemos įdiegimą Lietuvoje, pasigirsta diskusijų, kad tokia sistema galėtų būti veiksminga ir surenkant nebenaudojamas motorinių transporto priemonių padangas. Užstato suma galėtų būti įskaičiuota į padangų kainą, o pirkėjui sugrąžinta pridavus nebenaudojamas padangas. Manoma, kad veikiant tokiai sistemai, būtų galima surinkti net iki 95 procentų su užstato sistema parduotų padangų.
